Pagerbtas 50-asis Garbės pilietis
Į bažnyčią įnešus Kretingos rajono savivaldybės vėliavą su Mergele Marija ir Kūdikiu, o V. Benkunskienei užvedus pilnut pilnutėlėje bažnyčioje Lietuvos valstybės himną, buvo pradėta Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija.
Iškilmingą renginį vedęs kariškis Justinas Alšauskas priminė, kad šis titulas suteikiamas išskirtiniams Kretingos krašto žmonėms, pradedant nuo miesto įkūrėjo ir Kretingos katalikų bažnyčios statytojo Jono Karolio Chodkevičiaus, už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pasižymėjusiems iškiliais darbais įvairiose visuomenei svarbiose gyvenimo srityse, už Kretingos vardo garsinimą šalyje ir pasaulyje. Šis vardas jau buvo suteiktas 49 asmenybėms – gyvoms ir jau iškeliavusioms amžinybėn.
Šalia Kretingos miesto įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus, iškilaus kunigo šviesuolio tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, generolo Vlado Nagiaus Nagevičiaus ir kitų garbingų žmonių šį sąrašą papildo 50-tasis Kretingos rajono Garbės pilietis, pasiūlytas krašto žmonių ir patvirtintas rajono Tarybos sprendimu – Vydmantų bažnyčios statytojas ir bendruomenės telkėjas kunigas Karolis Petravičius, beje, taip pat nešiojantis garbingą Kretingos įkūrėjo, pirminį miesto – Karolštato – vardą.
Ne nuopelnas, o – įpareigojimas
„Yra žmonių, kurie ne žodžiais, o darbais stato bažnyčią. Ir būtent kunigas Karolis yra tas žmogus, kuris stato Dievo namus. Norėtųsi išskirti jo ypatingas savybes: jis yra žmogus, kuris sako tiesą, net ir mums, Savivaldybės atstovams, netikėtą. Jis yra tas, kuris savo pavyzdžiu uždega žmonės didiems darbams. Todėl yra nusipelnęs būti tarp pačių garbingiausių Kretingos krašto žmonių“, – įteikdamas Garbės piliečio regalijas ir pažymėjimą bei pakvietęs K. Petravičių pasirašyti Rajono garbės knygoje, akcentavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Savo sodriu dainingu balsu, aidinčiu po bažnyčios skliautais, K. Petravičius dėkojo žmonėms už įvertinimą, patikinęs, kad šis apdovanojimas jį dar labiau įpareigoja krašto žmonėms ir Dievui.
Pagerbė negrįžusius iš tremčių
Po šios iškilmės visiems žmonėms buvo įteikta muzikinė dovana – V. Benkunskienės ir Vilniaus kvarteto koncertas, paminint Gedulo ir vilties dieną. „Prieš 85 metus iš namų buvo išplėšta apie 130 tūkst. Lietuvos žmonių, 30 tūkst. jų nebegrįžo ir amžinam poilsiui atgulė Sibiro platybėse. Tai buvo sovietų bandymas išplėšti mūsų tautos dvasią, ištrinti atmintį ir sunaikinti laisvės troškimą. Tačiau šiandieną esame čia, nes nei tremtis, nei mirtis nenugalėjo tiesos ir laisvės troškimo“, – pagerbiant praeitį, dėkojant tiems, kurie išsaugojo Lietuvą savo tikėjimu, ištverme ir laisve tėvynei, J. Alšauskas kvietė minėjimą tęsti koncertu.

Po to ceremonija tęsėsi eisena Vilniaus gatve iki senųjų kapinių, kur prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti trispalve gėlių puokšte buvo pagerbtas atminimas tėvynėn nesugrįžusiųjų, kurių viltis ir laisvės troškimas šiandieną gyvi jų vaikuose ir anūkuose.
Popietę, prasidėjusią šokių studijos „Žingsnis“ etiudu, Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorės A. Zulumskytės skaitomomis eilėmis ir įtaigiu žodžiu, tęsė rajono meras A. Kalnius. Nepamiršti šios tautai svarbios datos ragino ir Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, nes tremtinių gretos kasmet vis retėja. Maironio daina „Lietuva brangi“ šventinę dvasią sustiprino ir žmones vienijo Kretingos rajono kultūros centro senjorų mišrus choras „Polėkis“, vadovaujamas Ramūno Baršausko.






