Pasak Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, šis egzotinis augalas lankytojus stebina ne tik vaisiais: „Daugelis nustemba sužinoję, kad bananas iš tiesų nėra medis. Tai didžiausia pasaulyje žolė. Kai kurios rūšys natūralioje aplinkoje užauga net iki 10–12 metrų aukščio.“ Anot jos, perpjautas banano „kamienas“ labiau primena didžiulį kopūstą – lapas prie lapo glaudžiai susispaudę sudaro storą stiebą.
Žiemos sode sunokę bananai išsiskiria tuo, kad jie prinoksta natūraliai ant augalo. O į parduotuves vaisiai atkeliauja nuskinti žali, nes visiškai sunokusių jų transportuoti beveik neįmanoma. „Mūsų bananai sunoksta natūraliai, todėl skiriasi ir jų skonis, ir konsistencija. Aromatas būna intensyvesnis, vaisiai minkštesni“, – sakė J. Tertelienė.
Paklausta, ar įmanoma bananų medį užsiauginti namuose, Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja tikino, kad taip, bet tam reikia nemažai kantrybės. „Kad bananas pražystų ir užmegztų vaisius, dažniausiai reikia ketverių–penkerių metų. Augalui būtina šiluma, daug šviesos ir pakankama oro drėgmė. Žiemos sode tokias sąlygas sukurti lengviau negu namuose“, – sąlygas įvardino ji.
Kretingos muziejaus vyriausioji specialistė augalų priežiūrai Roma Jonušienė pasakojo, kad šiuo metu Žiemos sode auginami keli skirtingo amžiaus bananų medžiai. Subrendęs augalas, užauginęs vaisius, savo gyvavimo ciklą baigia, tačiau iš šaknų netrukus išleidžia naujas atžalas. „Visada paliekame stipriausią jauną augalą, kuris ateityje perims motininio augalo vietą. Taip užtikrinamas nenutrūkstantis augimo ciklas“, – paaiškino R. Jonušienė.
Bananų auginimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir specifinių žinių. „Mes dažnai juokaujame, kad banano vaisių brendimas panašus į žmogaus nėštumą – nuo žiedo pasirodymo iki vaisių sunokimo dažniausiai praeina apie devyni mėnesiai. Kai augalas pražysta, jau gali stebėti visą procesą ir matyti, kaip vaisiai pamažu pildosi“, – sakė specialistė, įvardinusi, kad šių metų bananų medis žiedus sukrovė rugsėjo 8 d.
Pasak jos, vaisius užauginęs bananas savo gyvenimo ciklą baigia, tačiau jo vietą netrukus užima naujos atžalos. „Bananas nuolat leidžia naujus ūglius iš šaknų. Tačiau negalima palikti augti visų. Visada atrenkame stipriausią atžalą, kuri ateityje perims motininio augalo vietą ir duos naują derlių“, – paaiškino R. Jonušienė.
Anot specialistės, atžalas tenka šalinti itin atsargiai, kad nebūtų pažeista pagrindinė šaknų sistema. „Čia jau savotiškas menas. Reikia žinoti, kurią atžalą palikti, kaip ją atskirti. Kuo ji toliau nuo pagrindinio kamieno, tuo lengviau išsaugoti nepažeidžiant šaknų“, – tikino ji.
Praėjusiais metais Kretingos muziejuje nė vienas bananų medis nebuvo užmezgęs vaisių, tačiau šiemet tai padarė net 2 medžiai. „Prinoko tik vieno jų vaisiai, nes antrasis nesugebėjo užmegzti bananų“, – įvardino R. Jonušienė.
Pirmieji šių metų Kretingos muziejaus bananai jau nuskinti, o jų paragauti gali ne tik muziejaus darbuotojai. Pasak muziejaus direktoriaus Romando Žiubrio, vaisiai noksta palaipsniui, todėl skinami ne visi iš karto. „Bananai noksta vienas po kito – vakar prinoko du, šiandien dar vienas. Mūsų darbuotojai juos skina po vieną, o kartais pasiūlo paragauti ir lankytojams. Žmonėms labai smagu ne tik pamatyti, kaip Lietuvoje auga bananas, bet ir čia pat paragauti natūraliai sunokusio vaisiaus“, – sakė R. Žiubrys.
