Tyrinės dvaro parko skulptūrų vietas

Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys paaiškino, kad minimoje vietoje yra išlyginti žemės plotai ir naujai užsodinta žolė.
„Toje vietoje kasinėti ir archeologinių kasinėjimų atlikti nėra tikslinga, nes, pagal istorinę medžiagą, statinių ten nebuvo. Legendinio Nykštuko skulptūros, kuri dar prieškariu atsidūrė prie Karo muziejaus Kaune, buvusi vieta yra žinoma, išlikę jos pamatai – skulptūra stovėjo kitapus alėjos, lygiagrečiai tai iškasinėtai parko vietai, kuria domisi skaitytojas. Rengiant dvaro parko renovacijos projektą, archeologus domina dar keturios kitame dvaro parko pakraštyje stovėjusios skulptūros – jos bus ieškomos georadarais, o vėliau vykdomi kasinėjimai“, – paaiškino muziejaus vadovas.
Muziejininkų teigimu, šios graikiško stiliaus antikines dievybes ar alegorines figūras vaizdavusios skulptūros stovėjo prancūziškojo stiliaus Kretingos dvaro parko stačiakampiuose. Būtent jų vietų ir tikimasi rasti atliekant tyrimus.
Kretingos dvaro parkas yra vertinga istorinė teritorija, kurioje XIX amžiuje, grafų Tiškevičių laikais, buvo įrengti fontanai, skulptūros, dekoratyviniai gėlynai, mažosios architektūros elementai ir poilsio aikštelės. Istoriniai šaltiniai liudija, kad parko erdves puošė įvairios skulptūros, o jų vietos per XX amžių buvo prarastos arba pakitusios.
Tikslaus išlikusio Kretingos dvaro parke stovėjusių skulptūrų sąrašo nėra, tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad grafų Tiškevičių laikais parką puošė mažiausiai 16 dekoratyvinių skulptūrų. Jos buvo išdėstytos prie fontanų ir reprezentacinėje prancūziško stiliaus parko dalyje.
Žinomos dvi skulptūros: „Mergaitė su skėčiu“ ir „Nykšukas, arba Gnomas“. Viena jų yra atkurta, tai – „Mergaitė su skėčiu“, vaizduojanti antikinę moterį. Ji laikė vandens srovę, sudarančią skėčio formą. Ji stovėjo pagrindinio fontano centre priešais rūmus. Ši skulptūra yra atkurta pagal išlikusias nuotraukas ir aprašymus. O garsus „Nykštukas, arba Gnomas“ – tai mažo žmogaus figūra, laikanti uolą, iš po kurios tryško vanduo. Ši skulptūra puošė vieną iš parko fontanų. Vėliau ji buvo perleista Vytauto Didžiojo karo muziejui, nes tuo pasirūpino jo įkūrėjas – kraštietis generolas Vladas Nagius Nagevičius, ir iki šiol ji saugoma Kaune.
Išlikusiose XX a. pradžios nuotraukose matyti, kad dvaro parko skulptūros buvo ne atsitiktiniai papuošimai, o sudarė vientisą kompoziciją su penkiais fontanais, gėlynais ir liepų alėjomis. Dalis jų buvo sunaikinta ar prarasta XX amžiuje, muziejus šiandien remiasi senomis fotografijomis, brėžiniais ir archeologiniais tyrimais. Todėl, prieš vykdant renovacijos darbus, teritorijos dvaro parke, kuris yra kultūros paveldo objektas, bus tiriamos, siekiant atkurti istorinę parko struktūrą.