„Kretinga Jazz“: festivalis, kuris garsina miesto vardą (2)

Autorius: Edita KALNIENĖ 2

Kretinga dar kartą įrodė, kad kokybiškai muzikai didmiesčių privilegijų nereikia. Gegužės 29–30 dienomis Kretingos muziejaus erdvėse nuaidėjo trečiasis tarptautinis džiazo festivalis „Kretinga Jazz“, sukvietęs muzikantus iš Lietuvos, kitų valstybių ir gausų būrį klausytojų iš įvairių šalies kampelių.

Scenoje pasirodė – Kretingos meno mokyklos miuziklo „Mėlynoji sraigė“ dalyviai.

Tarptautinis renginys

Festivalio sumanytoja Kretingos meno mokyklos dailės pedagogė Rūta Šulskienė neslėpė džiaugsmo: šių metų renginys tapo dar vienu žingsniu siekiant įrodyti, kad džiazas Kretingoje turi savo vietą ir auditoriją. „Žmonės atvyko iš Šilutės, Gargždų, Palangos, Vilniaus. Kalbėjausi su klausytojais, kurie specialiai apsistojo pajūryje ir atvažiavo į festivalį. Tai rodo, kad renginys pastebėtas visoje Lietuvoje“, – sakė
R. Šulskienė.
Festivalis prasidėjo ne koncertais, o edukacija. Pirmą dieną Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Dmitrijus Golovanovas vedė meistriškumo pamoką, kurioje dalyvavo apie penkiolika jaunųjų muzikantų. Į Kretingą mokytis ir semtis patirties atvyko studentai iš Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos, Eduardo Balsio menų gimnazijos, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos, taip pat jaunieji atlikėjai iš Estijos Viljandžio miesto.
Pasak festivalio organizatorės, po meistriškumo pamokos užsimezgė gyvos diskusijos, o tokie susitikimai jauniesiems muzikantams suteikia ne mažiau vertingos patirties negu koncertai.
Vakare festivalio ritmą perėmė koncertai. Pirmą dieną publika klausėsi Eglės Vakarinaitės septeto „Jazzstrada“ ir tarptautinės grupės „No Name Jazz Fellas“, o vakaras baigėsi netikėtu akcentu – Mindaugo Daukinčio vinilinių plokštelių programa muziejaus stalių dirbtuvėse. „Klausytojai sakė nesuprantantys, jie yra Kretingoje ar kokiame nors Berlyno renginyje. Buvo jauki atmosfera, kruopščiai parinkta muzika, daug džiazo elementų“, – apie kokybiškus pasirodymus kalbėjo
R. Šulskienė.
Antrą festivalio dieną renginių netrūko nuo vidurdienio. Ramunės Jašinskaitės meistriškumo pamoka, pianisto Airono Genučio albumo pristatymas, jaunųjų atlikėjų koncertas, kuriame pasirodė Kretingos meno mokyklos miuziklo „Mėlynoji sraigė“ dalyviai, Stasio Šimkaus konservatorijos studentų ansamblis „Jazzipėda“ ir Viljandžio konservatorijos jaunieji muzikantai tapo įžanga vakaro koncertams.
Festivalio kulminacija – tarptautinis Rahel Talts kvarteto pasirodymas ir projektas, kuriame susitiko „Vilnius JJAZZ Ensemble“ ir džiazo vokalistė Kotryna Juodzevičiūtė. Vėlų vakarą muzikantai ir festivalio svečiai tradiciškai susibūrė improvizacijų kupinai „Jam Session“.

„Kretinga JAZZ” festivalis pritraukė žiūrovų iš įvairių šalies miestų.

Džiazas – laisvė ir kūryba

Pasak R. Šulskienės, būtent improvizacija ir yra džiazo esmė. „Džiazas – tai laisvė ir kūryba. Jame susipina įvairūs muzikos stiliai, tačiau svarbiausia yra improvizacija. Todėl ši muzika nuolat gyva ir nenuspėjama“, – kalbėjo ji.
Organizatorė įsitikinusi, kad Kretingos publika jau subrendo tokio pobūdžio renginiams. Nors prieš keliolika metų džiazas galbūt būtų buvęs suprantamas tik siauresniam klausytojų ratui, šiandien situacija pasikeitusi. „Žmonėms reikia pasirinkimo. Vieni renkasi populiariąją muziką, kiti klasikinę, senąją vargonų muziką. Džiazas taip pat turi savo vietą. Svarbu, kad kultūrinis gyvenimas mieste būtų įvairus“, – sakė prieš trejus metus sumanyto festivalio iniciatorė.
Renginio organizatorių pastebėjimu, daugėja ir klausytojų – šiemet koncertų erdvės buvo gausiai lankomos, o klausytojų amžius svyravo nuo mažamečių vaikų iki senjorų. Kai kurie svečiai pasiūlė ateityje festivalį plėtoti kaip savotišką džiazo pikniką. Tam palanki pasirodė Kretingos muziejaus, „Dvaro saldaininės“ kiemelio aplinka, kurioje žmonės ne tik klausėsi muzikos, bet ir bendravo, mėgavosi vasarišku vakaru.
Ne mažiau svarbus festivalio akcentas – tarptautiškumas. Šiemet programoje dalyvavo atlikėjai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Danijos ir Vokietijos. Pasak organizatorės, būtent tarptautiniai ryšiai leidžia festivaliui augti ir būti įdomiam tiek muzikantams, tiek publikai.
Tačiau bene labiausiai R. Šulskienę džiugino pačių muzikantų atsiliepimai. „Daugelis sakė, kad šis festivalis turi kažką ypatingo. Didžiuosiuose miestuose koncertai dažnai vyksta salėse, o čia yra jaukumas, artumas, šiluma. Muzikantai jaučiasi laukiami ir priimami. Tai tampa švente ne tik klausytojams, bet ir jiems patiems“, – įsitikinusi ji.
Šiemet festivalio partneriu tapo festivalis „Vilnius MAMA Jazz“. „Džiaugiamės šia partneryste, nes tai įrodo, kad mūsų renginys žinomu tampa visoje Lietuvoje, – kalbėjo R. Šulskienė, įvardinusi, kad Kretinga yra jos gimtasis miestas. – Norisi garsinti Kretingą ir suburti džiazo klausytojų bendruomenę. Tai ir yra vienas svarbiausių šio festivalio tikslų.“

youtube

2 thoughts on “„Kretinga Jazz“: festivalis, kuris garsina miesto vardą

  1. AČIŪ, jums, Rūta, už idėją atvesti džiazą į Kretingą. Šios idėjos įgyvendinimas susietas su atsakomybe, rūpesčiais, organizaciniais sunkumais. Bet jau ne vieneri metai, kai įrodėte, kad Jums pavyko. Linkiu stiprybės, naujų idėjų tęsiant jau tampančia muzikinę ir mus visus vienijančią tradiciją. Ačiū, ačiū, ačiū. Ir iki kitų metų laisvės šėlsmo…

  2. Ačiū, Jums, Rūta, už tradiciją tampantį Kretingos džiazo festivalį. Ačiū už nepailstantį rūpestį jį organizuojant, sutelkiant muzikos dalyvius profesionalus ir mėgėjus. Sveikatos, naujų idėjų.

Parašykite komentarą