Kasmet laukiamiausia
Kaip sakė viena organizatorių Dienos veikos centro socialinė darbuotoja Ieva Bendikienė, reikėtų gerai pagalvoti, kiek iš viso „Atspindžių“ jau yra buvę – per 10 tikrai, tačiau iš pradžių šventė vykdavusi pačiame centre.
„Pamatėm, kad jau nebetelpam, kad pas mus vaidinti suvažiavę bičiuliai iš kitų miestų giminingų įstaigų turi koridoriuje stovėti, ir įsiprašėme į rajono Kultūros centrą. Esam laimingi ir dėkingi, kad šeimininkai mus priima“, – džiaugėsi Ieva.
Šiemet savo programas į Kretingą atvežė Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro, Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro, Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Dienos centro, Telšių centro „Viltis“, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos Viltis“, Gargždų, Palangos, Klaipėdos ir Priekulės socialinių paslaugų centrų kolektyvai.
„Kasmet laukiame, kada Teatro dienos paminėti vėl keliausim į Kretingą. Šis kartas mums – trečias. Mūsų teatro trupė „Mes“, kurioje vaidina 12 dalyvių, ir šįkart labai atsakingai ruošėsi, jaudinosi, daug repetavo. Ir atvažiuojant kartojomės, ar nepamiršome, ką išmokę“, – prieš prasidedant renginiui pakalbintas sakė Priekulės socialinių paslaugų centro užimtumo specialistas Arūnas Ramelis. Priekuliškiai buvo parengę pasirodymą „Gerumo ratas“. Anot A. Ramelio ir jo kolegės Jūratės Mažonienės, ši tema – neišsenkanti, visada aktuali.
Ne tik aktoriai, bet ir įkvėpėjai
Gausiai į salę susirinkusią publiką pasveikino Dienos veiklos centro vyriausioji socialinė darbuotoja Laura Keblienė, Savivaldybės administracijos Asmenų su negalia reikalų koordinatorė Lina Kručiuvienė.
„Stebėdama matau jūsų jaudulį, pasiryžimą, drąsą ir begalinį norą kurti, nors kartais ir galimybės ribotos“, – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Margarita Lipskienė. Ji sakė, kad negalią turintys žmonės ir sveikiesiems pasaulį padeda matyti jautriau, kad jie yra ne tik aktoriai, o ir įkvėpėjai, parodo, jog menas gali būti ir yra visų.
Pirmieji scenoje, kaip ir dera padrąsinant kitus, pasirodė šventės sumanytojai ir šeimininkai – Kretingos dienos veiklos centro atstovai, į pasirodymą įtraukę žiūrovus, ne vienam suteikę progą nuoširdžiai pasijuokti.
„Tai – mūsų Laima! – į širdies draugų pagal „facebuką“ nesėkmingai ieškojusios Barbutės personažą įsikūnijusios Dienos veiklos centro individualios priežiūros darbuotojos Laimos Stonkuvienės režisūriniais ir aktoriniais gabumais pasidžiaugė L. Keblienė.
Mato prasmę
Iš tiesų – kaip buvusiai mokytojai, žurnalistei, pavyksta pačiai sukurti šmaikščią istoriją ir taip įsijausti į vaidmenį, kad įtikintų žiūrovą?
„Man patinka, ką darau, noriu, kad visiems būtų linksma. Vienoje istorijoje jau esu buvusi Barbutė. Šis pseudonimas taip prigijo, kad dabar, kur benuvažiuoju pas kolegas į kitus neįgaliųjų centrus, kitaip ir nebevadina. Todėl ir šiame pasirodyme aš esu Barbutė“, – juokėsi Laima.
Ji pagyrė ir šaunų savo scenos partnerį Dienos veiklos centrą lankantį Tomą Lubiną, ir „Juodųjų gulbių šokio iš baltųjų gulbių ežero“ atlikėjus, tarp kurių, be Tomo, – taip pat Dienos veiklos centre paslaugas gaunantis Robertas Martinkus bei du pagal Solidarumo korpuso projektą atvykę užsieniečiai savanoriai – Rezulis iš Turkijos ir Itanas iš Ispanijos.
Ar šiek tiek neliūdna kasdien būti negalią turinčių žmonių apsuptyje, matyti juos „kitokius“?
„Tik iš šono jie atrodo kitaip, o iš tikrųjų yra labai jautrūs, geros širdies, juose tiek daug džiaugsmo, kuriuo dalijasi. Ir per šio teatrų festivalio pertraukėlę nė kavos dorai atsigerti nespėjau – prašė prisėsti šalia, šnekino, tie, kurie atvyko iš toliau, kvietė pas juos atvažiuoti, norėjo nusifotografuoti. Dirbdama su negalią turinčiais žmonėmis aš jaučiu prasmę“, – atviravo kursus Klaipėdoje baigusi ir prieš šešerius metus Dienos veiklos centre įsidarbinusi L. Stonkuvienė.
