Keliautojos šūkis – pasitikėti ir nieko nesitikėti

„Nuo mažumės troškau keliauti“,- sakė 18 metų kretingiškė Gintarė Pociūtė, paklausta, kodėl kelionės yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Juk būtent kelionių metu atsiranda galimybė atrasti save iš naujo, susipažinti su naujais žmonėmis ir pažinti užsienio šalis.

Gintarė Pociūtė neįsivaizduoja gyvenimo be kelionių.

Daug keliavusi mergina neslepia neįkainojamos patirties, patirtų įspūdžių, gautų keliaujant. Kelionių sąrašas nuolat ilgėja: Latvija, kurioje aplankė Alsungą ir Liepoją, Makedonija – Ochridą, Italija – Romą ir Veneciją, bei Bulgarija ir Vokietija. Galimybė keliauti dažniausiai pasitaikydavo vykstant didelei žmonių grupei, pavyzdžiui, su meno mokyklos choru „Smiltė“ G. Pociūtė dalyvavo Makedonijoje ir Italijoje rengiamuose konkursuose, kuriuose laimėjo I-ąsias vietas, o Bulgarijoje įvykusiame chorų festivalyje gavo Grand Pri apdovanojimą.

Antroji kelionė į Italiją buvo organizuota mokyklos. Šios kelionės pagrindinis tikslas buvo susitikti su popiežiumi. O kelionė į Liepoją, ko gero, verta keisčiausios kelionės vardo.

„Į Liepoją su drauge Sandra Leliugaite vykome „tranzuodamos“: norėjome vieną dieną išbandyti gatvės muzikanto gyvenimą“,- pasakojo G. Pociūtė. Merginų nuotykiai tęsėsi, kai svetimame mieste jos nerado vietos, kur galėtų pernakvoti, jų „viešbutis“ buvo gamta: parkas po atviru dangumi.

„Kai mes su Sandra parke gulėjome ir bandėme ilsėtis, mus pamatė toks vaikinas, priėjo ir paklausė, ar mums tikrai viskas gerai. Tai padėjo suprasti, kad mes, lietuviai, esame gana šalti ir abejingi vieni kitiems, pamatę žmogų, net ir atsidūrusį nelaimėje, į jį ne visada atkreipiame dėmesį. Būtent kultūra, kitos tradicijos, papročiai ar netgi vertybės bei charakterio temperamentas labiausiai ir žavi kelionėse į svečias šalis“,- pasakojo G. Pociūtė.

Ko gero, kelionės nebūtų kelionėmis, jei jų metu nenutiktų keistų dalykų, neiškiltų problemų, kurios tuomet sugriauna visus planus bei sugadina nuotaiką. Pašnekovė pasakojo, kad kartą jai teko pasiklysti visiškai svetimame mieste. „Tai nutiko Romoje. Per klaidą atsiskyrusi nuo draugų grupės, vėliau jų neberadau. Laukė naujas iššūkis rasti išeitį ir neišsigąsti“,- prisiminimu pasidalijo G.Pociūtė.

Tačiau Roma G. Pociūtei paliko neišdildomą įspūdį: jai teko ne tik išvysti garsiuosius šio miesto pastatus bei kitas vietas, bet ir lietuviškai pagiedoti pačiam popiežiui. „Sukurta melodija buvo labai aukštos tonacijos, o man ji – nebūdinga, nes aš dainuoju džiazą arba rokenrolą. Tai buvo didžiausias netikėtumas mano gyvenime“, - tvirtino mergina.

Paklausta, be ko neįsivaizduoja savęs ir savo kelionių, G. Pociūtė iškart žinojo atsakymą, tarsi būtų laukusi tokio klausimo. „Be pasitikėjimo Dievu ir be maldos. Dažniausiai keliauju, nežinodama, ko konkrečiai tikėtis, todėl viską atiduodu į Dievo rankas ir sakau: „Kaip norėsi, taip ir bus“. Kelionių taip pat neįsivaizduočiau be muzikos. Tai – vienas svarbiausių dalykų. Keliaudami visada dainuojame, muzika praskaidrina nuotaiką, be jos negalėčiau gyventi, tai – mano pašaukimas, talentas, - kalbėjo G.Pociūtė. - Kiekvienam keliaujančiam palinkėčiau pasitikėti savimi ir kitais žmonėmis. Tikrai bus lengviau, jei nieko nesitikėsi, tuomet viskas bus puiku, nepakartojama, nes visada atsiras visokių išbandymų, kuriuos reikės įveikti. Taip pat nereikia bijoti bendrauti, nes tai padeda ieškant pagalbos. Į viską žiūrėti optimistiškai, tikėtis, jog viskas bus gerai: jei buvo kliūtis, vadinasi ją reikėjo įveikti“.

Laura SAUDARGAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (3)