Pajūrio naujienos
Help
2020 Balandis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną12°C debesuotumas 73 %
Naktį4°C debesuotumas 26 %
Apklausa

Ar saviizoliacijos dėl koronaviruso vietose reikėtų nuolatinės apsaugos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

Sveikata

Žirgai gydo vaikų negalias

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-03
Kineziterapeutes klaipėdietę Giedrę Šiudeikytę (kairėje) ir kretingiškę Ritą Gikarienę hipoterapija užsiimti paskatino magistro studijos.

Hipoterapija – kineziterapija asistuojant žirgams – taikoma negalią turintiems žmonėms gydyti. Kineziterapeutės kretingiškė Rita Gikarienė ir jos kolegė klaipėdietė Giedrė Šiudeikytė hipoterapiją taiko vaikų negalioms palengvinti. Ši terapija turi holistinį poveikį žmogui ir apima kelias sritis – fizinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę.

Vadovaujasi Čekijos patirtimi

Kineziterapeutės Klaipėdos universitete studijuoja papildomos ir alternatyvios medicinos magistro programą. Kadangi terapija asistuojant gyvūnams yra priskiriama prie alternatyviosios medicinos, studentės, galvodamos apie būsimą magistro darbą, nutarė užsiimti hipoterapija.

„Su gyvūnais susijusi terapija man patiko labiausiai“, – tikino Rita.

Ją papildė ir Giedrė: „Man yra tekę užsiimti terapija su šunimis, tuomet pastebėjau, kad ji daugiausia padeda vaikų emocijoms atsiskleisti. O terapija su žirgais padeda ne tik emociniu, bet ir fiziniu atžvilgiu – turintiems cerebrinį paralyžių, laikysenos sutrikimų ir panašiai.“

Šia sritimi merginos daug domisi, įgyti patirties vyko ir į Šiaulius, kur hipoterapija viename žirgynų praktikuojama jau kurį laiką. Taip pat lankėsi ir Latvijoje, kur hipoterapija yra įteisinta kaip gydymo metodas. „Ten hipoterapeutai yra rengiami, tik iš pradžių jie turi įgyti medicininį išsilavinimą – tarkim, kaip mes šiuo atveju esame kineziterapeutės, po to papildomai galėtume siekti tapti hipoterapeutėmis. Lietuvoje tokie specialistai nėra rengiami, tačiau papildomos ir alternatyviosios medicinos specialybė suteikia galimybę tuo užsiimti“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Rengdamos užsiėmimus kineziterapeutės vadovaujasi Čekijoje taikomais kriterijais, pagal juos rinkosi žirgyną, maniežą ir žirgą. „Lygiuojamės į jų hipoterapeuto kriterijus. Taip pat aktyviai domimės Vokietijos ir Austrijos hipoterapijos pasiekimais“, – įvardijo kineziterapeutė Giedrė.

Čekija yra viena pagrindinių šalių Europoje, turinti tvirtus hipoterapijos pagrindus. „Pagal juos rengiame užsiėmimus ir žirgą. Čekai akcentuoja, kad hipoterapijos užsiėmimui nereikia jokių papildomų pratimų – gydoma žirgo impulsais gyvūnui einant“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Daugėja autizmą turinčių vaikų

Kineziterapeutės tikino, kad susidomėjimas hipoterapija yra didelis. „Rengdamos savo tyrimą nerimavome, kaip reikės apie jį kalbėtis su vaikų tėvais, nes žinojome, kad joks žirgynas mūsų nepriimtų neatlygintinai. Vis dėlto tėvai sutinka mokėti už užsiėmimus, jie patys pastebi naudą ir dauguma jų jau žino apie hipoterapiją, ypač auginantys neįgalius vaikus – tėvai domisi visomis alternatyvomis, kaip vaikui padėti“, – sakė G. Šiudeikytė.

Pašnekovių pastebėjimu, daugėja ir autizmo ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų. „Galbūt kai kuriais atvejais autizmas nėra labai gerai atpažįstamas. Turime vaikų, kuriems, atrodo, yra viskas gerai, tačiau tam tikri elementai išduoda negalią. Jau dabar visuomenė, medikai žino, kad yra toks sutrikimas ir „nenurašo“ visko vaiko charakteriui“, – įžvalgomis dalijosi R. Gikarienė.

Vieni tėvai priima vaiko sutrikimą, kiti – vis dar nenori su tuo susitaikyti. „Yra žmonių, sakančių, kad diagnozę vaikui „prirašė“, ir jam viskas gerai. Kai kurie išvis nieko nedaro, nes mano, kad vaikas išaugs“, – teigė Giedrė.

Hipoterapiją lanko vaikai, turintys raidos, mišrų raidos sutrikimą, autizmą, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių. Jiems specialistės taiko individualią terapiją. „Nenaudojame tradicinio jojimui skirto balno, naudojame specialų balnelį, į kurį vaikas galėtų įsikibti, tačiau liktų kuo mažesnis atstumas tarp vaiko ir žirgo, kad vaikas jaustų žirgą, jo judesius, impulsus“, – kalbėjo R. Gikarienė.

Žirgą Viesulą „Pegaso“ žirgyne Pozingiuose Klaipėdos rajone merginos rinkosi taip pat labai atsakingai – žirgas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. „Juo turime visiškai pasitikėti, jis negali būti baikštus, kad neišgąsdintų vaikų, kuriems kiekvienas garsas – labai svarbus“, – atkreipė dėmesį Giedrė.

Merginos jodinėja ir pačios, kadangi nori pažinti gyvūną. „Žirgą, su kuriuo vedame užsiėmimus, ir pačios gerai pažįstame“, – tvirtino G. Šiudeikytė. Specialistės balnoja žirgą, jį šukuoja, rūpinasi, atlieka kitokią būtiną priežiūrą.

Užsiėmimą merginos veda dviese, tačiau jame dalyvauja ir žirgo vedlys, kuris rūpinasi, kad gyvūnas nepasibaidytų, kontroliuoja jį, valdo situaciją.


Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentė habil. dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė, linkėdama visiems sveikatos, parengė rekomendacijas, kuo žmogaus sveikatai gali būti naudingi bičių produktai kovoje su virusų sukeltomis ligomis. Šiomis rekomendacijomis ji pasidalino per Lietuvos bitininkų sąjungos narius, jas gavo ir Kretingos bitininkų draugija.

Stabdo ir naikina virusus

Kaip išorinės apsaugos ir pagalbos priemonė nosies landų, lūpų, odos ir gleivinių apsaugai gali būti vartojami propolio – bičių pikio – tepalai. Patys stipriausi – propolio tepalai su bičių vašku. Profilaktiškai reikėtų tepti 2–4 kartus per dieną, ypač išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8 kartų visą padidėjusio sergamumo periodą.

Ypač veiklūs – vandeninis propolio purškalas, kuris labiau veikia virusus, o etanoliniai (spiritiniai) propolio purškalai – bakterijas ir grybelius. Vartojant profilaktiškai – vienas ar du įpurškimai į burną, gerklę 2–4 kartus per dieną, ypač prieš numatomą kontaktą viešose vietose ar darbe, išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8–10 kartų. Po purškalo pavartojimo negerti ir nevalgyti nors 15 minučių. Vartoti visą padidėjusio sergamumo periodą.

Virusus ir kitus infekcijų sukėlėjus naikina, jų vystymąsi stabdo propolio kapsulės, spiritinis propolio ekstraktas, kurio reikėtų vartoti po 30 lašų 3 kartus per dieną, įlašinus į 100–200 ml šilto virinto vandens. Rekomenduojama pusę pagaminto skysčio panaudoti gerklei skalauti, likusią – išgerti.


Slaugos ligoninėse rūpinamasi sunkiais ligoniais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-03

Nepaisant apsunkintų sąlygų dėl koronaviruso pandemijos, Kartenos katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos bei Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse užimtos kone visos lovos. Ligoninė vis dar neturi vadovo Slaugos ligoninėse asmenys gali būti gydomi ir prižiūrimi ligi 4 mėn. per metus. Laikinai be vadovo vis dar dirbančioje Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje yra užpildytas visas skyrius – jame 29 ligoniai.

Pasak vadovą pavaduojančios Kartenos PSPC šeimos gydytojos Janės Leščiauskienės, slaugos ligoninėje laikomasi griežto karantino – į skyrių neįleidžiami lankytojai, maisto iš namiškių taip pat neleidžiama priimti.

„Dabar jau nepriimame ir naujų ligonių, – visi yra atvykę anksčiau, dar ligi karantino paskelbimo. Baugu, kad kartu su nauju ligoniu nebūtų užvežtas ir virusas. Gerai, kad daugumai 4 mėn. slaugos terminas sueis balandžio pabaigoje, – ligi tol, tikimės, ir karantinas pasibaigs. Antraip, neaišku, kur reikėtų apgyvendinti tuos žmones, kurie vieniši arba tie, kurių vaikai liko užsienyje. Be abejo, ieškotume išeičių, – nepaliksi gi žmogaus gatvėje“, – kalbėjo J. Leščiauskienė, vildamasi, kad ligi to laiko atsiras ir asmuo, norintis dirbti šios įstaigos vadovu.

Atlaisvina vietas rajono ligoniams

Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas Tomas Skliuderis patikino, kad įstaigos veikla tęsiama ir karantino sąlygomis, – šiuo metu skyriuje yra 30 slaugomų pacientų.

„Tuos asmenis, kurie baigė gydymo kursą, perdavėme artimiesiems, o 3 beglobius asmenis priglaudė Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinys – jie iš pradžių ir buvo apgyvendinti pas juos, tad tarėmės, kad priimtų atgal“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Jo žodžiais, planuoti guldymai dabar yra sustabdyti. Vyksta nuosaikus apsikeitimas ligoniais: kelis asmenis jie priglaudė iš Kretingos rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus, šiam atlaisvinant vietas ir rengiantis galimam koronaviruso protrūkiui.

„Turime 14 laisvų slaugos lovų, – prireikus dar tiek pacientų galėtume priimti iš Kretingos rajono“, – sakė T. Skliuderis.

Susirgo pacientas

Svarbiausia, baiminosi vadovas, kad nepradėtų gabenti jau užkrėstus, bet apie tai dar nežinančius ligonius, nes senyvo amžiaus ir sunkūs ligoniai yra pagrindinėje rizikos grupėje. „Pašaliniai pas mus nepakliūva, o personalas yra informuotas apie saugos režimą. Pas slaugomus ligonius darbuotojos, be abejo, nevaikšto su skafandrais, bet kaukės, pirštinės yra privalomos. Šių priemonių ligoninei kol kas pakanka. Svarbu, kad nekiltų didžiulė pandemijos protrūkio banga, – antraip joje paskęstume visi“, – svarstė vyriausiasis gydytojas.

Jis neslėpė nerimo, kad koronaviruso židinys susiformavo pačioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir kad medikai tapo labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi.

T. Skliuderio žiniomis, COVID-19 viruso lengva forma yra užsikrėtęs vienas jų pacientas, kuris gydosi savo namuose kitame mieste.


Psichologė Vika Gridiajeva nerimą siūlo įveikti dviem būdais: pasyviai, suvokiant, kad nieko negaliu pakeisti ir leidžiu gyvenimui tiesiog tekėti, arba aktyviai – imtis veiklos, atrasti naujų dalykų, išmokti medituoti, užsiimti joga, mokytis naujos kalbos.

Koronavirusas visuomenėje sukėlė ne tik fiziškai apčiuopiamų pokyčių, kardinaliai pakeitusių visų gyvenimą – pasikeitė ir emocinė aplinka. „Koronavirusas ir jo plitimas, su tuo susijusi izoliacija veda prie to, kad ši pandemija žmonijai bus ne šiaip liga ar, kaip kiti kalba, paprastas peršalimas. Psichologine prasme mes kalbame apie kolektyvinę traumą“, – įvardijo Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Nerimą kelia nežinomybė

Iki tol gyvenome gana stabilų, saugų, pakankamai nuspėjamą gyvenimą, ir staiga – pasaulinė pandemija, atkeliavusi ir į Lietuvą. „Žmogaus psichinei sveikatai būtini mūsų vidiniai resursai buvo sutrikdyti, ir jau dabar galime matyti, o ateityje stebėsime dar stipresnius, fiziologinius, psichologinius, emocinius ir socialinius pokyčius“, – tikino V. Gridiajeva.

Žmogus iš prigimties yra socialinė būtybė. Taip, kaip maistas reikalingas išlaikyti sveiką kūną, bendravimas reikalingas mūsų psichinei veiklai. Karantino laikotarpis bus lengvesnis intravertams, o visiems kitiems tai bus laikas, kai atrasime naujų savo savybių.

Pirmiausia, žmonėms yra sunku susitvarkyti su nežinomybe. „Nežinome, kodėl tai vyksta, kada tai baigsis, kaip tai paveiks mus. O mūsų smegenys taip surėdytos, kad tą nežinojimą privalu užpildyti: vieni ieško atsakymų, kiti juos susikuria. Bet pati neapibrėžtumo situacija mums kelia baimę, pasimetimą, nesaugumą“, – teigė psichologė.

Žmonės labai skirtingai reaguoja į pandemiją: vieni nuvertina, sakydami, kad tai nieko tokio, tačiau yra ir tokių, kurie, tarkim, jau kovo pradžioje išpirko tualetinį popierių ir grikius, t.y. į pandemiją reagavo hiperbolizuodami.

Situaciją apsunkina ir karantinas, kuomet visi turi likti namuose. Yra žmonių, kurie dėl šio karantino neteko paskutinių socialinių kontaktų: senoliai, vienkiemiuose gyvenantys vieniši žmonės. Ir tai juos gali stipriai paveikti, nes vienatvė gali būti nepakeliama.

Žmonių gyvenimai skirsis ir per karantiną. Vienoks jis bus tų, kurie laikosi karantino sąlygų, dirba iš namų arba turi nedarbingumo pažymėjimą. Kitokius išgyvenimus patirs tie, kurie dirba su žmonėmis. Pavyzdžiui, gydytojai arba net pardavėjai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis. Jie daug dažniau savęs bus linkę klausti, ar aš nesusirgau, kai tik pasireikš koks peršalimo simptomas. Jie greičiausiai išgyvens daug didesnį nerimą.

„Turiu draugų, kurie dirba šiuo metu ir neturi galimybės izoliuotis. Pastebėjau, kad jie dažnai kalba apie kaltę. Kaltę, kad gali susirgti ir ligą platinti patys to nežinodami. O baisiausia jiems – parnešti ligą į namus. Mums visiems baisu, kad nesusirgtų mūsų vaikai, seneliai, jautriausios žmonių grupės. Tačiau jie su tuo gyvena kasdien“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Visos šalies mastu taip pat vyksta pokyčiai. Psichologės teigimu, dėl šios priežasties šalies valdžia savo iniciatyvomis ir veiksmais privalo nuraminti visuomenę. Nes kuo situacija neapibrėžtesnė, tuo daugiau nerimo kyla. „Nereikia stebėtis, kad piliečiai pyksta ant savų, kurie grįžta iš užsienio. Grįžusieji yra vertinami kaip didelė grėsmė mūsų sveikatai ir net gyvybei, valdžios pasisakymai, rezonuojantys su medikų realybe, situaciją tik blogina. Dar blogiau, kad pas mus atsirado ir stigmatizavimas. Teko girdėti, kad Indonezijoje „baltieji“ yra laikomi ligos šaltiniu, todėl jiems vieniems ten vaikščioti nėra labai saugu. O pas mus dabar toks požiūris į parvykusiuosius ir sergančiuosius. Bet reikia suprasti, kad toks mąstymas ir elgesys kyla iš baimės“, – paaiškino psichologė.


Padvarių globos namai – padidintos rizikos grupėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-03-31

Pandemijos akivaizdoje Padvarių globos namų gyventojai atsidūrė padidintos rizikos pavojuje: iš 241 šiuo metu juose gyvenančių asmenų 180 yra senyvo amžiaus. Šioje globos įstaigoje taip pat apgyvendinami ir asmenys su fizine, psichine ir proto negalia. „Bus sudėtinga privalomai 14 dienų izoliuoti asmenis su psichine negalia, kai jie sugrįš iš psichiatrinės ligoninės“, – iššūkių neslėpė Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė.

Iššūkis dėl saviizoliacijos

Šiomis dienomis – namai užpildyti: 229 asmenys gyvena ilgalaikės globos sąlygomis, 12 asmenų teikiamos trumpalaikės – ligi 6 mėn. – globos paslaugos.

„Laikmetis įstaigai staiga metė iššūkį – įgijome visiškai nepažintą priešą. Nežinome, ko laukti kasdieną. Atsidūrėme toje rizikos grupėje, kuriai koronavirusas dėl gyventojų amžiaus yra pats pavojingiausias. Kita vertus, dauguma pas mus įsikūrusių asmenų turi ir psichinę negalią, tad ir taikyti karantiną nėra paprasta“, – kalbėjo R. Narmontienė.

Vadovei neramu, kad kai kurie jų įstaigos gyventojai sugrįš iš ligoninių, kuriose ligi šiol gydomi, – juos reikės patalpinti saviizoliacijai. „Sugrįžusieji iš psichiatrijos ligoninės nenori būti vieni, nežinia, kaip juos reikės nulaikyti. Yra tokių, kurie net nesupranta, kad po kiekvieno kontakto būtina nusiplauti rankas“, – problemos neslėpė įstaigos vadovė.


Kretingiškiui Ričardui Mačiulskiui abejonių sukėlė, ar ne be reikalo švaistomos lėšos, atlyginimus mokant registratūroje susibūrusioms ir neva nieko nedirbančioms kelioms Pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojoms.

„Atėjau į procedūrų kabinetą, nes reikėjo, kad iš žaizdos ištrauktų siūlus. Normalu, kad procedūras atliekanti slaugytoja arba savo kabinetuose – gydytojai dirba, taip ir turi būti, jie atlieka pareigą. Pacientai gydytojams dar ir skambina, prašo išrašyti elektroninius receptus arba nori konsultaciją gauti telefonu. Bet nustebau, kad kelios slaugytojos, užsidėjusios kaukes, sėdi sau registratūroje, nors per karantiną registruotis niekas neateina. Ar už sėdėjimą ten joms pinigai mokami? O ir kam tos kaukės? Juk ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad kaukes nešioti turi tie žmonės, kurie serga, kad neužkrėstų kitų“, – dėstė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas.

Pasak Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, viešose vietose kaukes rekomenduojama nešioti visiems, jokių apeliacijų, ypač gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurioje susiduriama su kiekvienu iki durų ateinančiu galimu infekuotu asmeniu, negali būti.

„Kaukės yra būtinos, be jų mūsų darbuotojai nedirbtų, ir aš džiaugiuosi turėdamas galimybę šiomis priemonėmis aprūpinti“, – sakė jis. A. Juškys teigė, kad pagal nustatytą vidaus tvarką karantino metu registratūroje dirbti paskirtos trys darbuotojos, kurių viena, kaip nurodoma ir sveikatos ministro įsakyme, atlieka tarsi „filtro“ funkciją, tai yra su kiekvienu pacientu išsiaiškina, kokiu tikslu jis atėjo, ar yra susitaręs su gydytoju, kokia galimybė paslaugas jam gauti toliau.

„P. n.“ informacija


Kretingos ligoninė atvira sunkiems ligoniams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-03-27

Nors Kretingos rajono ligoninei šis laikmetis – ypatingas, tačiau jos veikla nenutrūko: į ją guldomi ir gydomi ūmiais susirgimais susirgę asmenys, tačiau juos namiškiams lankyti griežtai draudžiama.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus pasakojo, kad gydyti guldomi asmenys, susirgę ūmiais ir pavojingais susirgimais – plaučių uždegimu, hipertenzija, – taip pat gimdyvės ar skubiai prireikus gydyti lūžius.

„Šiuo metu Chirurgijos skyriuje gydomi 4 asmenys, Terapijos skyriuje – 10 ligonių. Į Slaugos skyrių šiuo metu žmonių neguldome. Dėl karantino yra uždrausta lankyti ligonius, taip pat į ligoninės patalpas draudžiame atnešti ir lauknešėlius, nes su maistu gali būti perduodamas ir koronaviruso užkratas“, – teigė A. Šalavėjus.

Ypač sunkiais atvejais – insulto, infarkto – žmonės išgabenami į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Vyriausiosios gydytojos pavaduotojo žodžiais, praėjusią savaitę buvo užfiksuoti 4 priešinfarktiniai ir 1 insulto atvejis.

Planinės operacijos yra sustabdytos. Skubios pagalbos–Priėmimo skyrius dirba įprastai. „Per parą vidutiniškai į Skubios pagalbos–Priėmimo skyrių kreipiasi iki 20 ligonių. Gyventojai tapo supratingi ir be rimto reikalo pagalbos nesikreipia“, – užtikrino A. Šalavėjus.

Jis neslėpė, kad medikai dirba ypač pavojingomis sąlygomis, juolab, kaip ir visos šalies gydymo įstaigose, trūkstant būtiniausių saugos priemonių – respiratorių, apsauginių akinių. „Nors infekcinių ligų pavojus medikams išlieka visuomet, tačiau ši situacija reikalauja išskirtinio atsargumo, dėl to būtinų priemonių tikimės sulaukti kuo greičiau. Esame pasirūpinę patalpomis, kur medikai įeina apsirengti darbo rūbais, išeidami iš darbo į atskirus maišus sumeta panaudotas priemones ir atliekas, kurios išvežamos utilizuoti“, – kalbėjo medikas.

A.Šalavėjus pasidžiaugė kolegų iš Greitosios medicinos pagalbos skyriaus operatyviu darbo organizavimu, atsakingumu, pasiaukojimu. Ta pačia proga ir kretingiškius jis norėtų paraginti būti itin atsakingais: „Nejuokaukite, linksmybių metas praėjo, neignoruokite pavojų. Pasaulio pamokos – skaudžios. Tam, kad jų išvengtume, būtina laikytis pagrindinio Vyriausybės nurodymo – saviizoliacijos. Būkite namuose, kad apsaugotumėte save, savo artimuosius ir kitus žmones. Kuo labiau būsime disciplinuoti, tuo greičiau nugalėsime šią pavojingą ligą.“


Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad, LR Vyriausybei paskelbus karantiną, iki kovo 30 d. VšĮ Kretingos PSPC, Kretingos šeimos medicinos centre, Kretingos ligoninėje teikiama tik skubi ir būtinoji medicinos pagalba.

Kitos paslaugos (elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, konsultacijos dėl sveikatos būklės ir pan.) teikiamos tik nuotoliniu būdu.

Medicinos centras „Northway“, esantis J. Basanavičiaus g. 80 Kretingoje nedirbs.

Karantino laikotarpiu skubi būtinoji medicinos pagalba ir paslaugos, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, bus teikiamos medicinos centre „Northway“, Naujoji Uosto g. 9 Klaipėdoje.

Papildoma informacija teikiama tel. (8 46) 433403.

Kretingos ligoninės darbo organizavimas

Per karantiną ambulatorinės planinės konsultacijos neteikiamos arba teikiamos tik nuotoliniu būdu: vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, būtinųjų tyrimų skyrimas.

Kreipiantis asmenims, grįžusiems iš užsienio šalių arba bendravusiems su žmonėmis, kuriems patvirtinta ar įtarta koronaviruso infekcija ir karščiuojantiems, kosintiems, besiskundžiantiems apsunkintu kvėpavimu, gerklės skausmu, sloga, silpnumu, raumenų skausmu, t. y. esant įtarimų dėl koronaviruso (COVID-19), tolimesniam ištyrimui kreiptis į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą adresu Liepojos g. 39, tel.: (8 46) 396603, (8 46) 396610 (kasdien nuo 8–20 val.) ir (8 46) 396602 (kasdien nuo 20–8 val.).

Planinės operacijos neatliekamos, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė. Dėl informacijos prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją. Planinės hospitalizacijos dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų nevykdomos. Dėl informacijos prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų ir vaikų iki 14 metų lankymą gydančio gydytojo raštišku leidimu. Pacientų artimiesiems rekomenduojama susilaikyti nuo maisto perdavimo stacionaro skyriuose gulintiems pacientams.

Medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas ribojamas: jos teikiamos tik tais atvejais, kai jų nesuteikimas lemtų paciento neįgalumą. Tai sprendžia gydantis ar šeimos gydytojas.

Rekomenduojama pacientams, nesant būtinosios pagalbos reikalaujančių sveikatos sutrikimų, nesikreipti tiesiogiai į ligoninę, o bendrauti su savo šeimos gydytojais. Nevykdomi profilaktiniai patikrinimai, pažymos neišduodamos. Rekomenduojama į ligoninę besikreipiantiems pacientams dėvėti medicinines kaukes.


Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad neracionaliai vartojant antibiotikus ir užsiimant savigyda yra žaidžiama savo sveikatos kaina ir didinamas šios grupės vaistų atsparumas, dėl to atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų.

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai didina šios grupės vaistų atsparumą, kas galiausiai gali privesti prie to, kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių vaistų.

Apie tai, kaip neracionaliai vartojant antibiotikus rizikuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pagrindinių taisyklių vertėtų laikytis vartojant šios grupės vaistus, pasakoja vaistininkas Laurynas Rukas.

Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas

Nors visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, medicinos specialistai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias sprendimas norint įveikti bet kokią ligą.

Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad įsigijus antibiotikų bet kuri liga bus greitai nuslopinta. Antibiotikai yra itin specifinių vaistų grupė, kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ir sunaikina jų struktūrą, todėl turi būti vartojama tik gydytojui išrašius receptą, o ne nusprendus gydytis savarankiškai. „Šie vaistai yra skiriami ir yra efektyvūs tik bakterinėmis infekcijomis sergantiems pacientams gydyti, jie nėra skiriami tokioms ligoms kaip peršalimas ar gripas“, – teigia vaistininkas L. Rukas.

Be to, antibiotikai yra skirstomi pagal veikimo pobūdį arba pagal antimikrobinį veikimo spektrą, atlieka skirtingas funkcijas organizme ir yra paskiriami konkrečiam pacientui atsižvelgiant į jo ligos istoriją, amžių, svorį, alergijas ir kitus požymius. Dėl šios priežasties negalima naudoti šios grupės vaistų, kurie buvo paskirti kitam žmogui, nors ligos simptomai gali ir sutapti.

Netinkamai vartojant, gydymas bus nesėkmingas

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dažniausiai mūsų imuninė sistema pati geba sunaikinti į organizmą patekusius patogeninius organizmus, tačiau kai žmogaus organizmas yra nusilpęs ir pats negeba kovoti prieš tam tikrą bakterinę infekciją, skiriami antibiotikai. Tiesa, pacientas vaistus turi vartoti labai tiksliai, kaip pataria specialistai.

„Labai svarbu atsižvelgti tiek į vaisto vartojimo dažnumą per parą, tiek į vartojimo trukmę, nes netinkamas antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atsparių bakterijų vystymuisi, todėl net ir vartojant šiuos vaistus, tokiu atveju bakterijos išliks atsparios ir gydymas bus nesėkmingas“, – perspėja vaistininkas L. Rukas.

Norint pasiekti maksimalių gydymo rezultatų, net ir pasijutus geriau, būtina suvartoti visą individualiai paskirtų antibiotikų kursą, nevartoti senų antibiotikų likučių, gerti daug vandens, dažnai plauti rankas, nevartoti alkoholio ir tam tikrų maisto produktų, kuriuos nurodo gydytojas.

Be to, būtina informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, jei tokių yra, nes vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti dėl jų nesuderinamumo. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies antibiotikai silpnina kontraceptikų efektyvumą, todėl moterims visuomet rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.


Ką reikia žinoti perkant vaistus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-03-06

Skaitytoja Kristina V. redakcijai pasakojo vienoje Kretingos vaistinių negavusi viso paketo jai būtinų šeimos gydytojo išrašytų nuolat vartojamų vaistų. „Vaistininkė davė tik pusę normos – 3 mėnesiams, nes daugiau neturėjo, nors gydytojas išrašė pusmečiui. Kaip reikia elgtis tokiu atveju: ar prašyti skolos raštelio, ar išvis neimti dalies vaistų, kol nėra visos normos?“ – klausė skaitytoja.

Pastaruoju metu įvyko nemažai permainų, susijusių su vaistų kainomis, receptų išrašymu. Žmonėms iškyla ir daugiau su tuo susijusių klausimų. Paaiškinti, ką klientams reikia žinoti perkant vaistus, „Pajūrio naujienos“ paprašė „Gintarinė vaistinės“ farmacinės veiklos vadovės Gražinos Rekštienės.

– Kaip elgiamasi, kai vaistinėje nėra pacientui reikiamo vaistų kiekio?

– Jei tuo metu, kai kreipėsi pacientas, vaistinėje nėra reikiamo vaistinio preparato kiekio, tačiau jį turi didmeninio platinimo licencijos turėtojas, pacientui pasiūloma užregistruoti receptą vaistinėje ir užsakyti reikalingą vaistinio preparato kiekį. Vaistininkas pacientui apie tai praneša.

– Kokios papildomos priemonės užtikrina, kad pacientui bus išduotas tikrai tas vaistas, kuris išrašytas recepte?

– Pagal Europos Sąjungos direktyvą, dėl falsifikatų grėsmės vaistininkai tikrina vaistinių preparatų pakuotes. Jos yra paženklintos 2D kodu, kurį skenuojant ir užtikrinama, kad būtų išduotas teisingas vaistas. Taip pat elektroninė sistema sukonfigūruota taip, kad, esant neatitikimams, informacija iškart pateikiama farmacijos specialistui ekrane, kuri užkerta kelią klaidoms atsirasti.

– Kiek laiko galioja išrašyti receptai? Kokie yra terminai atskiroms vaistų grupėms, taip pat – lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams?

– Įstatymuose numatyta, kad receptai galioja: iki 10 dienų – tie, kuriuose išrašyti narkotiniai vaistiniai preparatai; iki 30 dienų – kuriuose išrašyti vaistiniai preparatai, kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės ir medicinos prietaisai; iki 180 dienų – receptai su žyma „Gydymui tęsti“; iki 360 dienų receptai su žyma „Ilgalaikiam gydymui“.

Receptuose su žyma „Ilgalaikiam gydymui“ ar „Gydymui tęsti“ gali būti išrašomi tik vaistiniai preparatai, skirti pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydyti, taip pat vaistiniai preparatai, skirti gimstamumui kontroliuoti, kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės ir medicinos prietaisai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas