Pajūrio naujienos
Help
2018 Birželis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 15 %
Naktį14°C debesuotumas 100 %
Komentarų topas

Sveikata

Vladas KAIRYS:

– Mano darbas Danijoje toks, kad nuolat reikia žingsniuoti. Neskaičiavau, bet, ko gero, vien darbe per dieną tenka nukulniuoti apie 10 kilometrų. Be abejo, judėti sveika, bet kas per daug, tas nėra gerai, apima ir nuovargis.

Antanas PLEIKYS:

– Aš stengiuosi vaikščioti kuo daugiau. Gyvenu Šventosios gatvėje, atokiau nuo Kretingos miesto centro. Kartais net specialiai dar labiau pailginu atstumą – suku pro buvusį Žemės ūkio technikumą. Žinoma, ne pro šalį būtų ir pabėgioti – nesiryžtu vis.

Diana ANUŠAUSKĖ:

– Ne kasdien, tačiau kokie 7-eri metai lankau įvairius sporto klubus. Tai darau, kad stiprinčiau sveikatą. Ant bėgimo takelio nubėgu ne mažiau kaip 2 kilometrus. Gaila, kad į darbą ir iš darbo turiu važiuoti automobiliu – iki Klaipėdos pėsčiomis ar net dviračiu būtų per didelis atstumas.

Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės trenerės Karolinos SKOMINIENĖS komentaras:

– Per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkstančių žingsnių, o tai yra apytiksliai 7 kilometrai.

Žmogaus organizmui judėjimo nauda – visokeriopa: turi tiesioginį poveikį kaulų, raumenų, raiščių bei sausgyslių funkcijoms, reguliarus fizinis aktyvumas padeda normalizuoti kraujo spaudimą bei gliukozės kiekį kraujyje, mažina osteoporozės riziką ir stabdo jos progresavimą, greitina medžiagų apykaitą, pagerina protinę veiklą ir psichinę sveikatą, mažina depresiją, nerimą ir nervinę įtampą. Judėti tikrai verta!

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė teigė, jog skųstis karštomis dienomis nereikėtų – tereikia iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis, tinkama apranga ir taip planuoti veiklą, kad nekiltų rizika perkaisti.

Vasariški karščiai yra nemažas išbandymas organizmui, o jautriausiai į jį sureaguoja vaikai ir senjorai bei tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Tačiau Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė įsitikinusi, kad žmonės negalavimų patirtų mažiau, jei nepamirštų paprastų, bet efektyvių taisyklių, kaip elgtis per karščius.

„Esame šiauriečiai ir amžinai niurzgame, kad pas mus – mažai saulės. Tačiau šių metų gegužė nustebino pačiais nuostabiausiais saulės spinduliais, šiluma, gėlių ir medžių žiedais, kerinčiais jų kvapais – kaip nesidžiaugsi? Bet mes vėl keliame problemas, skundžiamės: kaip karšta, nėra, kuo kvėpuoti, skauda galvą, negalime dirbti. Siūlau nesiskųsti ir džiaugtis kiekviena puikia saulėta diena“, – optimizmo siūlė neprarasti D. Razgaitienė.

Šią savaitę jai jau teko sulaukti paciento, kuris dėl perkaitimo skundėsi galvos skausmu, svaigimu, apėmusiu baimės jausmu. „Organizmas neteko skysčių, tad, esant karščiams, būtina gurkšnoti vandens“, – perspėjo D. Razgaitienė.

Kam kyla didžiausia rizika

Karščiui jautriausi yra kūdikiai, vaikai, nes jų termoreguliacinė sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, bei senjorai, ypač – turintys 75 metus ir vyresni, nes šiam amžiui būdina sulėtėjusi kraujotaka išsiplėtusiose kraujagyslėse ir padidėjęs kraujo klampumas, ritmo sutrikimai.

Karštį sunkiau išgyvena ir nėščiosios, asmenys, kurie anksčiau sirgo arba šiuo metu serga lėtinėmis ligomis, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat tie, kurie turi antsvorio ar kuriems tenka dirbti sunkų fizinį darbą.

Tvyrant karščiams, labiausiai kenčia širdies ir kraujagyslių sistema – tirštėjant kraujui, didėja trombų susidarymo tikimybė, o tai gali tapti smegenų ir širdies infarktų priežastimi. Be to, intensyviau dirbant širdžiai, pulsas pasidaro tankesnis, išsiplečia kraujagyslės, tad dėl „šokinėjančio“ kraujospūdžio gali pradėti skųstis net ir visiškai sveiki žmonės.

Ypač pavojinga yra saulėtą dieną sunkiai fiziškai dirbti pasilenkus, nes tuomet nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas. Tad medikai rekomenduoja riboti fizinį krūvį, vartoti kalio ir magnio preparatų.


Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo nuo liepos 1 d. keičiama skubiosios pagalbos suteikimo tvarka. Pagal naują tvarką, nuo liepos 1 d. skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas nustatyti ir pacientus skubiosios medicinos pagalbos kategorijai priskirti galės ne tik gydytojas, bet ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas ar slaugytojas, papildomai išklausęs specialų šios itin svarbios srities kursą. Šiuo metu skubiosios medicinos pagalbos mastą nustato tik gydytojas, apžiūrėjęs pacientą.

Tad gerokai sutrumpės laikas, per kurį bus nustatoma, kaip skubiai žmonėms turės būti suteikiama pagalba. Tokia tvarka šiuo metu galioja ir daugelyje ES valstybių, JAV, Australijoje.

Taip pat patvirtintas atskiras vaikų skubiosios medicinos pagalbos teikimo mastas – tai reiškia, kad vertinant paciento būklę bus labiau atsižvelgiama į mažuosius pacientus. Nedelsiant, tą pačią minutę, jiems pagalba turės būti teikiama, jei vaikas bus ištiktas traukulių priepuolio ar šoko, esant labai gausiam kraujavimui ir pan. Visiems vaikams, kuriems prireiks skubiosios pagalbos, ji turės būti pradedama teikti ne vėliau kaip per 1 valandą.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją


Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) pacientė redakcijai išsakė nepasitenkinimą dėl apsilankymo pas šio centro šeimos gydytoją ir, jos manymu, atsainų požiūrį į pacientą: 75-erių moteris pasiguodė, kad šeimos gydytoja jai, garbaus amžiaus žmogui, nedavė jokių siuntimų pasitikrinti pas specialistus.


Sveikata – iš darnos su gamta

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-06-01
Ekologišką gyvenimo būdą propaguojanti kosmetologė Regina Benetytė jau kurį laiką parduotuvėse neperka kosmetinių priemonių bei buitinės chemijos – visas reikiamas priemones ji pasigamina pati iš natūralių produktų.

„Kažkada konferencijoje įstrigo mintis, kad mūsų namai yra labiau užteršti chemija negu didmiesčių oras. Pritariu tam: juk buitinė chemija garuoja, mes ja kvėpuojame. Kai naikiname teršalus, tuo pačiu ja naikiname ir save“, – kalbėjo Padvariuose gyvenanti 38 metų Regina Benetytė, kuri įsitikinusi, kad ir daugiau žmonių, jei tik drąsiau pasikliautų savo vidiniais pojūčiais, išmoktų gyventi be prekybininkų siūlomų kosmetikos priemonių ir buitinės chemijos, nes viską pasigamintų patys namuose.

R. Benetytei sveikatos palaikymas ir stiprinimas neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo darnoje su gamta. Prieš daugiau kaip 5 metus pradėjusi pati gaminti kosmetikos priemones iš natūralių produktų, jau trečius metus R. Benetytė prekybos centruose nebeperka ir skalbiklių bei cheminių valymo priemonių ir vis labiau domisi tuo, kokios būtų maisto produktų, prisotintų įvairių cheminių priedų, alternatyvos.

„Tam, kad gyventum ekologiškai, tikrai nereikia daugiau laiko ar daugiau pinigų, kaip daugelis galvoja. Iš tiesų yra atvirkščiai – nebegaištu laiko parduotuvėse, o pasigaminti muilą, dantų pastą ar šveitiklį kriauklei užtrunku vos kelias minutes, tam panaudoju labai paprastus produktus“, – pasakojo R. Benetytė.

Perka trumpalaikę laimę

R. Benetytė teigė, kad ekologiškas gyvenimo būdas išlaisvina nuo prekybininkų reklaminių triukų, kurie taip įpainioja žmogų, kad jis tiesiog nebeįsivaizduoja gyvenimo be siūlomų prekių.

„Esame apgaudinėjami. Parduotuvėse siūloma produktų, pažymėtų „eko“ ar „bio“ ženklais, tačiau paskaičius etiketes, paaiškėja, kad tai neatitinka tikrovės. Tik kaina yra „ekologiška“ – dvigubai ar trigubai didesnė už įprastą, – kalbėjo R. Benetytė. – Esmė ta, kad dabar ekologija yra madinga, taigi iš to daromas verslas. Kai pagalvoji, koks absurdas: stovi fabrikai, pro kurių kaminus į gamtą metami teršalai, ir gamina „ekologiškus“ produktus, juos supakuodami į plastmasines pakuotes.“

R. Benetytė pastebi, kad žmonės praradę laimės pojūtį ir tiki, kad ją nusipirks kartu su naujomis prekėmis. „Bet tokia laimė labai greitai dingsta – kartais net nespėjus grįžti į namus, naujieji pirkiniai jau nebedžiugina“, – mintimis dalijosi pašnekovė, įsitikinusi, kad didžiuliu tempu gyvenanti ir į vartojimo kultūrą įsisukusi visuomenė griauna pati save.


Grožis – bene daugiausia diskusijų keliantis dalykas nuo seniausių laikų. Ar gali grožis būti suvokiamas objektyviai? Kodėl ne viskas visiems vienodai gražu? Grožio siekiame dėl savęs ar dėl kitų? Kada noras būti gražia tampa liga? Šiandien apie tai kalbamės su psichoterapeutu Olegu Lapinu ir „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro plastikos chirurge Indre Sakalauskaite.

Kodėl moterys yra tokios savikritiškos ir visada turi sau priekaištų dėl išvaizdos?

Olegas Lapinas.: Ir vyrų, ir moterų psichikoje galima išskirti tris dalis: objektyvųjį Ego (tai tarsi Suaugęs mūsų viduje), vaikišką ID (tai reiklus ir naivus Vidinis Vaikas) bei normas nustatantį Superego (tėviškoji dalis). Superego gali būti palaikantis (rečiau) ir baudžiantis bei reikalaujantis (dažniau). Moterys turi viduje taip vadinamą „sadistinį superego“: gana reiklų ir negailestingą balsą. Kartais jis skamba kaip vidinis reikalavimas: „Privalai būti tobula: graži, mylinti, rūpestinga, sėkminga“. Čia pat atsiranda idealios moters vaizdelis: dailus veidas, plonas liemuo, ilgos kojos, didelės krūtys. Kartais šis balsas skamba kaip baudimas: „Kaip tau ne gėda!”, „Pasižiūrėk į save!”

Didelę dalį šių reikalavimų sudaro išvaizda: moters sėkmė, o kartais ir išgyvenimas vyrų visuomenėje kelis tūkstančius metų priklausė nuo jos „prekinės išvaizdos“. Moters vertė buvo nustatoma vyro akimis, o vyrams, ne paslaptis, iš moters pirmiausiai reikėjo patrauklumo. „Būk patraukli“ tapo savotišku moters vertės normatyvu ir įsitvirtino moters galvoje skambančiame „Reikliojo Superego“ balse. Įsisavinusios šį normatyvą moterys pamiršta, kad šiuo reikliu balsu kalba ne jų „aš“, o tik jų psichikos dalis - Superego.

Beje, su tokiu moters Superego jau šimtą metų kovoja feminizmas. Palaikančių, priimančių tėvų šeimose augusios mergaitės, žinoma, turi silpnesnį išvaizdos normatyvą, tačiau jis vis dėlto ateina iš draugių, klausiokių, berniukų, medijų. Top modeliai, Facebukas, žurnalų viršelių gražuolės, lėlės Sindi ir Barbė bei animacinių filmukų gražuolės vis dar atlieka normatyvo vaidmenį. Ateina iš išorės, o po truputį tampa vidiniu balsu bei vidiniu idealu. Tad moters psichikoje nusistovi du savęs vaizdiniai: „aš reali“ - kokią mane parodo veidrodis, ir „aš ideali“ - kokia aš turėčiau būti, kad jausčiausi laiminga.

Indrė Sakalauskaitė.: Manau, kad XXI a. realijos, gyvenimo tempas ir egzistuojančios sukurtos taisyklės verčia kiekvieną moterį apie tai susimąstyti. Mes gyvename sociume, apsupti žmonių ir nuolat kuriamų taisyklių. Nuolatos vertiname bei reitinguojame save ir vieni kitus, tad reikia pripažinti, kad šiandien išvaizdos kultas yra labai stiprus. Socialinių tinklų nuomonių formuotojai, žiniasklaida labai stipriai propaguoja ir formuoja tobulo gyvenimo ir išvaizdos pranašumą. Į mus žvelgia gražūs, išpuoselėti veidai ir kūnai. Ir nors realybė pasislėpusi už nuotraukų filtrų, pasąmoningai tai formuoja sėkmingo, pasitikinčio savimi ir laimingo žmogaus stereotipą.


Savo žiniomis forume dalijosi garsūs pasaulio chirurgai koloproktologai: (iš kairės) Raimundas Lunevičius iš Didžiosos Britanijos, Kyu Joo Park iš Pietų Korėjos, Phil Caushaj iš JAV, Ho-Kyung Chun iš Pietų Korėjos bei Narimantas Evaldas Samalavičius iš Lietuvos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės iniciatyva uostamiestyje buvo surengta tarptautinė koloproktologų konferencija, – į ją suvažiavo chirurgai iš 6 pasaulio šalių: Pietų Korėjos, JAV, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos Rusijos bei Lietuvos, kurie pasidalijo patirtimi ir naujausiais pasiekimais storosios žarnos chirurgijos srityje. Šis forumas surengtas pagal Lietuvos bei Korėjos koloproktologų draugijų bendradarbiavimo programą, talkinat Pasaulinei kolorektalinės chirurgijos draugijai.

Subūrė stiprų medikų branduolį

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas ir Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius pabrėžė itin glaudžių Lietuvos ir Korėjos bendradarbiavimo ryšių, kurie užsimezgė 2002-aisiais, tačiau labiausiai išsiplėtojo per pastaruosius 4-erius metus, svarbą.

„Korėjos chirurgai koloproktologai yra stipriai pažengę pasauliniu mastu, savo praktikoje pritaikantys naujausius atradimus, pirmaujantys robotų chirurgijoje. Mes vykstame pas juos, o jie – pas mus. Mums labai džiugu, kad jie finansuoja ir Lietuvos medikų mokymus – šiais metais 2 gydytojai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės jau stažavosi Seulo nacionalinėje universitetinėje ligoninėje. Mokytis iš jų, susipažinti su naujausiais moksliniais pasiekimais mums labai svarbu, o tai, kad jie atvyksta į Lietuvą, parodo ir mūsų šalies chirurgijos lygį“, – kalbėjo N. E. Samalavičius.

Jo žodžiais, konferencijos tikslas ir buvo per trumpą laiką surinkti garsiausius šios srities profesorius chirurgus, kad sudarytų sąlygas Lietuvos chirurgams pasisemti inovatyvių žinių. „Garsiausios pasaulio bendrovės siekia apsaugoti savo išradimus, tačiau chirurgams pasaulis neturi sienų, – jie atvirai dalijasi dėl žmonių sveikatos ir pasaulio gerovės“, – pabrėžė 28-erius metus koloproktologo stažą turintis medikas.


Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin paneigė mitą, kad norintiems sulieknėti negalima vakare vartoti angliavandenių – svarbiau yra tai, kiek iš viso per dieną suvartota kilokalorijų.

Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin, su kuriuo susitikti bei pabendrauti turėjo progos ir kretingiškiai, įsitikinęs, kad mityba turi būti ne tik visavertė, apimanti visas maistines medžiagas, bet ir pritaikyta kiekvienam žmogui individuliai, atsižvelgiant į jo amžių, fizinę būklę, sveikatą, gretutines ligas ir tikslus. Tačiau vienas patarimas, anot E. Grišin, tikrai tinka visiems, norintiems sužinoti, kaip turėtų atrodyti jų pietų lėkštė: kumštis – mėsos, sauja – kruopų ir iki 2 saujų daržovių. „Tada tikrai žinosime, kad nesuvalgėme per daug“, – teigė E. Grišin.

Pasak E. Grišin, nėra vieno atsakymo, kokios maistinės medžiagos privalėtų vyrauti paros racione, nes tai lemia daug faktorių: žmogaus gyvenimo būdas, jo fizinis aktyvumas, sveikatos būklė, netgi – kultūrinės ir socialinės sąlygos.

„Maistinių medžiagų poreikis keičiasi ir pagal amžių: žmonėms iki 40-50 metų rekomenduojama, kad angliavandeniai sudarytų mitybos pagrindą, mažesnė dalis būtų baltyminio maisto, o mažiausioji riebalų. Senstant – tai akcentuoju visada – didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas baltyminio maisto suvartojimui. Taip sakau todėl, nes vyresniame amžiuje yra sunkiau išlaikyti ir priaugti raumeninės masės, o tai yra vienas pagrindinių energijos šaltinių organizme. Raumenyse vyksta iki 80 proc. gliukozės apykaitos, vadinasi, jeigu sutriktų raumeninė veikla, padidėtų rizika atsirasti tokioms problemoms, kaip cukrinis diabetas, angliavandenių netoleravimas ir kt. Taigi raumenys yra svarbūs ne tik sportui, bet ir bendrai sveikatai, nes palaiko medžiagų apykaitos pusiausvyrą“, – kalbėjo E. Grišin.

Pagal bendras rekomendacijas, baltymų mityboje turėtų būti apie 10-15 proc., tačiau vyresniems žmonėms baltymų poreikis yra kur kas didesnis – nuo 1,2 iki 1,6 gramų vienam kūno kilogramui. „Reiktų atkreipti dėmesį į baltymų kokybę ir, aišku, nepamiršti fizinio aktyvumo. Yra įrodyta, kad sėdint 2 savaites ilgiau negu 8 val. per dieną ir neužsiimant fizine veikla, mūsų raumenys pradeda nykti. Taigi tas procesas yra gana greitas“, – teigė E. Grišin.


Per Kretingą nuvilnijo sveikatą stiprinančių įstaigų ugdytinių eisena-banga.

Šiais metais sveikatą stiprinančios mokyklos švenčia veiklos 25-mečio sukaktį.

Ta proga Kretingos lopšelis-darželis „Pasaka“, kuris priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui, dalyvavo nacionaliniame renginyje „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“ ir surengė vaikų eiseną-bangą per Kretingą. „Šios eisenos tikslas – skatinti vaikus vaikščioti, bendrauti, ugdyti pasitikėjimą savo galimybėmis, stiprinti savo ir artimųjų sveikatą“, – teigė lopšelio-darželio „Pasaka“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Kripienė, į sveikatos žygį sukvietusi bendraminčius iš lopšelių-darželių „Voveraitė“, „Žilvitis“, „Ąžuoliukas“, „Eglutė“, darželio-mokyklos „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos. Šių įstaigų vaikai, kartu su pedagogėmis lankydami vieni kitus, nešė sveikatą stiprinančias dovanėles ir patarimus, kad visada būtume sveiki.

„Bendromis jėgomis nukeliavome daugiau negu 8 tūkst. žingsnių. Vadinasi, visi mes – ištvermingi, stiprūs ir linksmi“, – pasisekusiu renginiu pasidžiaugė „Pasakos“ direktorė Judita Leščiauskienė.

---

Sveikatą stiprinanti mokykla – tai mokykla, kurios bendruomenė siekia stiprinti mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo sistemą bei sveikatai palankią aplinką.

„P. n.“ informacija


Alergija – liga, turinti daug veidų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-05-04
Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pastebi, kad alergijų kamuojamų pacientų – vis daugiau.

Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba teigė, kad alergija gali pasireikšti labai įvairiomis formomis, tad ją atpažinti ir jos nesupainioti su kitomis ligomis reikia ne tik profesinių žinių bei nuojautos, bet ir paciento savikontrolės. „Būna ir taip, kad du maisto produktai, vartojami atskirai, alergijos nesukelia, tačiau valgomi kartu – iššaukia stiprią reakciją“, – apie tai, kad stebint, kas gali sukelti alergiją, smulkmenų nebūna, kalbėjo A. Žeiba.

Europos imunoterapijos deklaracijoje „Kova su alergija, o ne su simptomais“ nurodoma, kad alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema ir, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, jog greičiau negu po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau negu pusė Europos gyventojų.

Kad alergiškų pacientų daugėja, savo praktikoje pastebi ir bendrosios praktikos gydytojai. „Dabar kiekvieną mėnesį bent vienam pacientui diagnozuoju alergiją arba skiriu vaistus, skirtus alergijos simptomams slopinti – prieš 12 metų, kai tik pradėjau dirbti, tokių atvejų buvo vos vienas kitas“, – sakė A. Žeiba.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas