Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 1 %
Naktį3°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Ar pritartumėte progresinių mokesčių įvedimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1203) 2017-11-17

Lapyno gyventojai nesijaučia Kretingos dalimi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Pirmieji Liepų g. sklypai virtę tvenkiniais, – į juos subėga lietaus vanduo nuo aukščiau esančios Palangos gatvės.

Vadinamojo Lapyno Liepų gatvės gyventojai jau ketvirtus metus sakė rašantys raštus Kretingos rajono savivaldybei, nes gyvenantys valdžios užmirštoje miesto dalyje: „Pramoninis rajonas iš dalies maitina miesto biudžetą, tačiau pas mus nėra asfalto, šaligatvių, kuriais vaikai galėtų saugiai pasiekti mokyklą. Skęsta sklypai ir namai, nes nei Palangos, nei gretutinėse gatvėse neįrengta lietaus kanalizacija“, – guodėsi žmonės.

Sklypai virtę tvenkiniais

„Palangos gatvė kone pusmetrį yra aukščiau už mūsų gatvę, todėl lietaus vanduo iš jos suteka į mūsų sklypus. Kas čia gali augti, jei beveik visus metus – nuo rugsėjo ligi birželio – laikosi vanduo. Šulinių vandens negalime naudoti net buityje, nes, pažiūrėkit, – rudas kaip kava“, – rodydami ligi viršutinio rentinio pakilusį tamsų vandenį, bėdojo Liepų g. Nr. 4 ir 4 A sklypų savininkai Ona Liudvika ir Arnoldas Normanai, Vida Žukovskienė, Danutė Kripienė ir Ignas Kundrotas. O 83-jų A. Normanas dar ir pašmaikštavo: „Prieš gyvenimo pabaigą sakau: man gera čia gyventi – nė kavos nebereikia virti, pasisemiu jos iš šulinio.“

Ant Palangos ir Liepų g. bei Ąžuolų akligatvio kampo gyvenančių žmonių sklypas pavirtęs didele bala, mat, į jį, esantį žemiau, vanduo suteka iš dviejų pusių. Taip pat kenčia ir kitų prie Palangos g. įsikūrusių sodybų šeimininkai.

„Kažkada savo gatvėje patys kasėme lietaus nutekėjimo griovius, bet jie užakę, nevalyti nuo to laiko, kai čia įsikūrėme prieš 30–40 metų. Užsistovėjęs vanduo dvokia, renkasi šiukšlės, šunų išmatos, veisiasi gyviai. Vandentiekio darbininkai šį pavasarį pakeitė vamzdį ties mūsų sodyba į didesnį, bet tai nieko negelbsti. Senasis vamzdis tebesimėto griovyje, jo niekas neišveža“, – kasmetines, rudenį ypač išryškėjančias bėdas, dėstė O. L. Normanienė.


Aistė NOREIKAITĖ:

– Niekada nėra tekę pakliūti į tokią situaciją, tik ne kartą esu girdėjusi per žiniasklaidos priemones. Daug pranešimų ir nepasiteisina, galop paaiškėja, kad jie buvo melagingi. Gal dėl to tarsi jau ir pripratę esame prie gąsdinimų. Bet, manau, atsargumas gėdos nedaro. Informuočiau aplinkinius žmones, susisodinčiau į mašiną ir važiuotume kuo toliau.

Liuda VIČIULIENĖ:

– Išsigąsčiau, nemalonu būtų. Ne kartą esu girdėjusi, kad užminuoti tai vienas, tai kitas užsienio oro uostai, pasitaikė, ir kad sprogo kai kur. Tokių pranešimų yra buvę ir Kretingoje, pavyzdžiui, prieš keletą metų – apie sprogmenį viešojoje bibliotekoje. Laimei, šis pranešimas buvo išgalvotas. Kartais sovietinių laikų sprogmenis iškasa ir kelio darbininkai. Manau, tokiais atvejais teisingiausia būtų skambinti policijai.

Milda SERAPINIENĖ:

– Nepagalvojau, ką daryčiau. Matyt, kol žmogus su tuo realiai nesusiduri, tol nesitiki, kad taip gali būti. Turbūt nieko nelaukdama bėgčiau iš tos vietos, pašaukčiau ir visus šalia esančius žmones. Ko gero, reikėtų skambinti pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai į policiją.

Dovydas GALDIKAS:

– Žiūrint, kokia būtų situacija. Pamatęs patalpoje padėtą sprogmenį, tuoj pat evakuočiausi. Skubėčiau, bet ir nebėgčiau, ypač jei ten būtų daug žmonių, juk, kilus panikai ir susidarius spūstims, galima fiziškai nukentėti. Apie padėtus ar atsitiktinai miške bei kur nors kitur aptiktus sprogmenis informuočiau specialiąsias tarnybas.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vakar susirinkusiai Savivaldybės eismo saugumo komisijai teko prisiminti pavojingiausias Kretingos rajono gatves ir pasvarstyti, kokias saugumo priemones jose būtų galima įrengti. Šis pageidavimų sąrašas, kai jį išnagrinės ir rajono tarybos komitetai, bus pateiktas svarstyti rajono tarybai šio mėnesio posėdyje.


Ilgus metus po purvyną Velėnijų gatvėje murkdęsi Tuzų kaimo gyventojai, regis, dabar turėtų atsikvėpti – rajoninės reikšmės kelio ruožą, vedantį Žeimių link, pagaliau išasfaltavo.


Ilgi metai belangėje gresia Palangos gyventojai, kuri, kaip įtariama, uždusino savo ką tik gimusį kūdikį, o kūneliu atsikratė išmesdama su kitomis atliekomis. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė bylą, kurioje trisdešimtmetė moteris kaltinama nužudžiusi bejėgiškos būklės mažametį savo šeimos narį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma pagrįstai leidžia manyti, kad palangiškė A. A. šių metų birželį atvykusi į darbą tarnybiniame tualete pagimdė berniuką ir, jį nužudžiusi, kūnelį kartu su kitomis atliekomis išmetė į konteinerį. Moteris tikėjosi, kad apie nėštumą nežinoję kolegos ir artimieji šios žinios taip niekada ir nesužinos.

Tačiau A. A. ėmus kraujuoti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Gydymo įstaigoje ir paaiškėjo, kad moters kraujavimas atsirado ne šiaip sau, o dėl to, kad ji visai neseniai pagimdė. Palangiškės darbovietėje apžiūrėjus teritoriją, rastas naujagimio kūnelis. Teismo ekspertų pateiktoje išvadoje konstatuojama, kad nusikaltimo padarymo metu A. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Moteriai už bejėgiškos būklės mažamečio savo šeimos nario nužudymą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų. Byla artimiausiu metu bus pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.

Ignė Rotautaitė-Pukenė

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

KLAIPĖDOS G.

Lapkričio 14 dieną apie 19.50 val. ties degaline policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Bmw 740“, kurį vairavo 1992 m. gimęs vaikinas, o kartu važiavo 1999 m. gimęs keleivis. Kadangi jaunuolių elgesys sukėlė policininkams įtarimų, jie pristatyti į Kretingos r. PK, kur surasta, jog vaikinai gabenosi galimai narkotines medžiagas. Jie abu sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

KRETINGOS R.

KARTENOJE. Lapkričio 11 dieną apie 0.49 val. Kartenos mstl. gyventojas (gimęs 1995 m.), vairuodamas automobilį „Bmw“, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į gatvės atitvarus bei apgadino jam priklausantį automobilį. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,18 prom. girtumas.

PALANGOJE.

KRETINGOS G. Lapkričio 15 dieną apie 17.50 val., apžiūrint automobilį „Bmw“, vairuotojo pusės priekinių durelių daiktinėje buvo pastebėtas vienas plastikinis maišelis su viduje esančia žalsvos spalvos augaline galimai narkotine medžiaga. Tęsiant apžiūrą, minėtoje daiktinėje buvo pastebėtas geltonos spalvos popierius, į kurį buvo įvyniotos 5 folijos lankstinukai, kurių viduje buvo baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga. Automobilio vairuotojas (gim. 1993 m.) pripažino, kad augalinė medžiaga ir lankstinukai su jose esančiais milteliais priklauso jam ir paaiškino, kad tai yra amfetaminas.

„P. n.“ informacija


Karatė treneris Lukas Kubilius su savo auklėtiniu Edvardu Petrausku, iškovojusiu Europos čempiono titulą.

Lenkijoje, Kielce mieste, įvyko Europos jaunučių 14-16m. čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinės garbę gynė kretingiškiai Edvardas Petrauskas ir Edvinas Gerasimenko. Į šį Europos čempionatą susirinko beveik 200 dalyvių iš 20 Europos šalių. Po atkaklių kovų komandinėje šalių įskaitoje Lietuva tapo stipriausia čempionato rinktine, o Edvardas prie šio pasiekimo prisidėjo iškovojęs aukso medalį.

Europos čempionu lengviausioje – iki 50 kg – svorio kategorijoje tapęs Pranciškonų gimnazijos moksleivis Edvardas Petrauskas pirmoje kovoje nugalėjo ukrainietį Aleksandr Petrenko, o savo pranašumą pusfinalyje įrodė prieš čempionato šeimininką Piotr Barvicki. Finale po labai atkaklios dvikovos ir pratęsimo kretingiškis paskutinėmis sekundėmis efektingu kojos smūgiu pelnė tašką bei Europos čempiono vardą kovoje prieš ukrainietį Anton Khutornenko.

Garbingai kovojo ir visai nedaug iki prizininkų pakylos pritrūko Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gimnazistui Edvinui Gerasimenko, užėmusiam V-VIII v. Edvino kategorija buvo itin konkurencinga – norint tapti čempionu reikėjo laimėt net 5 kovas, kadangi čia varžėsi 18 dalyvių. Šodanietis laimėjo pirmas dvi kovas prieš kovotojus iš Armėnijos ir Ukrainos, bet trečioje kovoje pralaimėjo lenkui.


Vaikinų dvejetų kategorijos prizininkai: Matas Mackevičius (ketvirtas iš dešinės) su badmintono federacijos prezidentu Vilmantu Lioranču (pirmas iš kairės) ir Tauragės rajono meru Sigitu Mičiuliu (pirmas iš dešinės).

Tauragėje įvyko Lietuvos jaunučių asmeninis čempionatas. Jame dalyvavo ir Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ jaunieji badmintonininkai Darbėnų gimnazijos mokiniai Kotryna Čyvaitė, Paulius Pocius, Martynas Kaminskas ir Vydmantų gimnazijos mokinys Matas Mackevičius, kuriuos treniruoja Rolandas Juknevičius ir Vaidas Mackevičius.

Puikiai šiame čempionate pasirodė M. Mackevičius, pelnęs apdovanojimus visose kategorijose. Vaikinų vienetų kategorijoje Matas iškovojo bronzos medalį, mažajame finale po atkaklios kovos, trukusios net 40 min., 2:1 (19:21; 21:18; 21:19) nugalėjo klaipėdiškį Vytautą Šukį. Į dešimtuką pateko P. Pocius, užėmęs VIII vietą. Aukščiausią apdovanojimą M. Mackevičius pelnė vaikinų dvejetų kategorijoje. Kartu su vilniečiu Domu Pakščiu finale jie 2:0 (21:16; 21:18) nugalėjo klaipėdiečių dvejetą Marką Gedrimą ir Vytautą Šukį. Pagirtinai šioje kategorijoje kovojo M. Kaminskas su P. Pociumi. Jie mažajame finale 0:2 (12:21; 12:21) pralaimėjo Tauragės atstovams Mykolui Grytei bei Mantui Jokubaičiui ir užėmė IV vietą. Mišrių dvejetų kategorijoje M. Mackevičius kartu su tauragiške Vile Paulauskaite iškovojo sidabro medalius. Finale jie 0:2 (17:21; 16:21) pralaimėjo vilniečiams Jogailei Kalečiūtei ir Domui Pakščiui. K. Čyvaitė ir P. Pocius šioje kategorijoje užėmė VIII vietą. K. Čyvaitė VIII vietą užėmė ir merginų vienetų kategorijoje, VII v. – merginų dvejetų kategorijoje.

„P. n.“ informacija


Kaip motyvuoti mokinius, patirties pasisėmė JAV

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
Šv. Antano mokyklos direktorius Gary Cregan (kairėje) Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktoriui Alvydui Virbaliui parodė sieną, kurią Šventojo Rašto motyvais dekoruoja mokiniai.

Kretingos Pranciškonų gimnazijos delegacija neseniai sugrįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur viešėjo privačioje Šv. Antano mokykloje. Ten puoselėjama mokinius motyvuojanti mokymo sistema, glaudus mokslo ir tiriamosios veiklos ryšys bei didelis dėmesys kūno kultūrai ir menams, kretingiškiams pedagogams paliko įspūdį – jie tikisi, kad kai kurias idėjas bus galima pritaikyti ir pas mus.

Niujorko valstijoje įsikūrusioje Šv. Antano mokykloje kretingiškius šiltai priėmė jos direktorius brolis pranciškonas Gary Cregan, turintis lietuviškų šaknų – jo motina buvo lietuvė.

„Šv. Antano mokykla yra įkurta Trečiojo ordino pranciškonų, ji yra privati ir didžiulė – mokosi daugiau negu 2 tūkst. mokinių, – teigė Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis pranciškonas Alvydas Virbalis. – Amerikoje švietimo sistema yra visiškai kitokia, ten valstybė nesikiša į tvarką katalikiškose mokyklose ir jų nefinansuoja. Mūsų atveju – kartu su valstybinėmis mokyklose esame viena sistema, mums formuojamas vienas tikslas ir visiems skiriamas vienas finansavimas. Nesakau, kad ši sistema yra kažkuo geresnė ar blogesnė, nes Amerikoje privačios mokyklos susiduria su kitokiais iššūkiais.“

Aukštų rezultatų siekiama nuolat

Pranciškonų gimnazijos direktorius A. Virbalis, o taip pat ir šios gimnazijos mokytojas Vilius Adomaitis pasakojo, kad vaikai veržiasi mokytis į šią privačią Šv. Antano mokyklą, nors ši galimybė kainuoja 10 tūkst. dolerių per metus.

„Šioje mokykloje mokosi motyvuoti ir aukštus pasiekimus turintys moksleiviai, išlaikę stojamuosius egzaminus. Mokiniai turi tikslą pasiruošti stojimui į universitetus – ten mokslus tęsia net 98 proc. šios privačios mokyklos abiturientų, – pasakojo V.Adomaitis. – Teko stebėti ir pamokas – klasėse yra apie 40 mokinių, jų gali būti ir daugiau, taigi mokytojai labai nustebo, kad pas mus Lietuvoje vaikų limitas klasėje yra 32. Jei vyksta teorinė pamoka, tai mokytojas išdėsto medžiagą, o mokiniai – klauso ar užsirašinėja, be to, visą informaciją jie ras ir vadovėliuose, skaitmeninėse laikmenose. Po kurio laiko visi mokiniai laiko testą – pagal jų rezultatus semestro pabaigoje mokiniai grupuojami į klases pagal lygius. Tai priverčia mokinius nuosekliai mokytis ir siekti aukščiausių įvertinimų, kad patektų į geriausių mokinių klasę ir iš jos neiškristų.


Ar taps Kazio Grižo kapavietė nacionaliniu paveldu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Kazys Grižas žuvo, būdamas vos 25-erių.

Kraštietis Romualdas Beniušis dar pernai ėmėsi iniciatyvos, kad artėjančiam Lietuvos 100-mečiui Lietuvos kariuomenės savanorio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo antkapinis paminklas senosiose Kretingos miesto kapinėse būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas kaip nacionalinė vertybė.

Kapavietė sudarkyta

J. Grižas žuvo tarnybos metu nuo žudikų kulkų, būdamas vos 25-erių, pilnas jėgų ir ryžto tarnauti Tėvynei. Kretingos policijos nuovadai jam likimo tebuvo skirta vadovauti 5 mėnesius – nuo 1927-ųjų gegužės 5-osios iki rugsėjo 10 dienos.

Lietuvos karių savanorių sąjungos ir Kretingos šaulių kuopos iniciatyva, minint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 10-metį, 1928 m. lapkričio 23 dieną ant jo kapo buvo pastatytas ir atidengtas rausvo granito obeliskas.

Šį akmeninį paminklą iškalė Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo kaliniai. J. Grižo kapas ir obeliskas netoli pagrindinio įėjimo į senąsias kapines, kurias ženklina grafų Tiškevičių koplyčia, buvo apjuosti 4 granitiniais stulpeliais su grandinėmis, kurie, deja, ligi šių dienų neišliko. Senoji kapavietė sovietmečiu buvo išdarkyta, nes prie pat K. Grižo kapo buvo palaidoti kiti žmonės.

Praėjusią vasarą R. Beniušis, gavęs K. Grižo anūko vilniečio archeologo Gyčio Grižo sutikimą, pats atnaujino obeliską – nugremžė apnašas, paryškino užrašus. Beje, G. Grižas taip pat yra pasitarnavęs mūsų kraštui – 2009-aisis šalia Nagarbos piliakalnio jis aptiko II-IV amžiaus Nagarbos kapinyną.


Iš griuvėsių prikėlę Žiemos sodą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Grafų Tiškevičių rūmai: pokariu (kairėje) ir atstačius vakarinį fligelį bei Žiemos sodą.

Kretingos muziejaus darbuotojų iniciatyva vakar, vykstant Dvaro menų festivaliui, buvo atidaryta paroda „Grafų Tiškevičių Žiemos sodo istorija“, skirta Žiemos sodo atkūrimo 30-mečiui. „Pajūrio naujienos“ ta proga pakalbino žmones, kurie prisimena kelių dešimtmečių istoriją, nes patys prisidėjo, atkuriant šį unikalų statinį bei augalų karalystę.

Rūmai ir sodas priklausė mokyklai

Vienas turtingiausių Europoje, privačioje valdoje įkurdintas grafų Tiškevičių Žiemos sodas per II Pasaulinį karą buvo paverstas arklidėmis. Nuniokotas sodas išvien su dvaro rūmais pokariu, pasitraukus paskutiniam dvaro paveldėtojui Aleksandrui Tiškevičiui, atiteko Kretingos žemės ūkio mokyklai, kuri nuo 1958 m. tapo technikumu, 1975 m. reorganizuota į tarybinį ūkį-technikumą, ir gerokai vėliau – nuo 1990-ųjų – į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą.

Technikumui vadovaujant Vytautui Zabulioniui, 1975-aisiais iš pamatų buvo atstatytas grafų Tiškevičių rūmų vakarinis fligelis, kuriame atidarytos auditorijos. O užduotis visiškai atkurti Žiemos sodą teko ilgamečiui ir paskutiniam šios mokyklos direktoriui Zigmui Vaičiūnui, kuris vadovavo jai nuo 1981-ųjų iki mokyklos panaikinimo 2006-aisias.

„Kai iš Saugų tarybinio ūkio, kuris mano vadovavimo laikais pagal aplinkos tvarkymą pirmavo respublikoje, mane perkėlė čia, teko ir ūkį kelti, ir statybomis rūpintis“, – pasakojo 80-metis Z. Vaičiūnas.

Buvo pradėta bendrauti su Paminklų konservavimo instituto specialistais, Žiemos sodo atkūrimo projektą parengė architektas Jonas Zibolis.


Chaimų šeima, dar nežinanti, kas jų laukia ateityje. Darbėnai, 1932 m. Pirmoje eilėje (iš kairės) Šaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų – Rocha ir Reubenas.

Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941–1945 metais – skaudi, neužgyjanti žaizda tiek žydams, tiek ir patiems lietuviams.

Nuo viduramžių čia gyvenusių žydų palikuonys, nors ir gyvendami toli nuo Lietuvos, ją tebelaiko savo gimtuoju kraštu, ne tik mintimis sugrįžtantys ten, kur gyveno jų tėvai ir seneliai, kuriems karo metais pavyko išlikti, ir kur jos miškuose ir laukuose amžiną poilsį rado jų giminės, kuriems nepavyko išvengti tragiško likimo. Kiekvieno išgelbėto žydo gelbėjimo istorija yra unikali, o jos herojai – beginkliai kovotojai prieš nusikalstamą nacių režimą – verti ypatingos pagarbos. Deja, laikas nenumaldomai bėga, nusinešdamas į amžinybę ne tik šiuos herojus, bet ir tada dar vaikais buvusius gyvus šių įvykių liudininkus ir dalyvius, tad kasdien vis sunkiau atkurti tų dienų istoriją ir pagerbti savo ir savo šeimos narių gerove dėl kito niekuo nekalto žmogaus gyvybės išsaugojimo rizikavusius žmones, kuriuos šiandien jau vadiname ir rezistentais-kovotojais už Lietuvos laisvę.


Šį sekmadienį bus minima Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti, tad policija kiekvieną kviečia susimąstyti apie savo asmeninę atsakomybę keliuose – juk tik Kelių eismo taisyklių laikymasis padės išvengti beprasmių aukų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas