Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 9 %
Naktį4°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Neįgalieji, prisijaukinę tris kūrybos mūzas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-10-16
Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą – įkūrė Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.

Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą, įkurdami Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.

Svarbu – ne vardas, o saviraiška

Asociacija vienija kelias dešimtis kuriančių žmonių iš Žemaitijos regiono – Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Palangos, Plungės, Skuodo, Rietavo. „Mes bendraujame tarpusavyje, rengiame šventes, į kurias pasikviečiame svečių iš visos Lietuvos. Šįkart į mūsų pirmojo 5-erių metų jubiliejaus šventę be nuolatinių dalyvių atvyko tolimų svečių – skaitovų bei muzikantų – iš Kauno, Kėdainių, Kupiškio“, – kalbėjo asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ įkūrėjai G. ir J. Tiškai.

Kūrėjų veikla nėra sisteminga – ji įvyksta proveržiais, todėl, pasak J. Tiškaus, visi „sublizga“ suvažiavę į šventes, – todėl ir buvęs sumanytas toks asociacijos pavadinimas. O į tradicinę asociacijos rengiamą poezijos šventę, tarsi į derlingą kūrybos kraitę, žmonės suveža tai, ką sukuria per ilgus vasaros vakarus.

„Tuos žmones mes vadiname liaudies poetais, nes neįgaliajam kūryba yra labai stipri dvasinė terapija. Čia jie nesidrovi vieni kitų: susirinkę su įvairiomis savo negaliomis, bet būdami tarp savų, jie pamiršta apie ligas. Juos pagauna kūrybos džiaugsmas ir jei nors trumpam pasijaučia sveikais“, – tvirtino pašnekovai.

G. Tiškuvienė patikino, jog jų sambūriui nėra svarbu kuriančiojo vardas, jo praeitis ar užimamos pareigos, o tik– pats žmogus: „Mes taip pat nevertiname – geriau ar prasčiau skamba jo poetinis žodis ar muzika, svarbiausia yra tai, kad žmogus kuria ir taip išreiškia save.“


Tvirtino kanapes auginęs kaip vaistą nuo vėžio

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-09-25

„Noras gyventi buvo didesnis už baimę dėl baudžiamosios atsakomybės“, – teisme sakė 50 metų klaipėdietis Saulius Gustys, prisipažinęs Šilutės ir Kretingos rajonuose auginęs kanapes ir tikino tai daręs tik todėl, kad pasigamintų vaistų nuo vėžio. Su juo į kaltinamųjų suolą sėdo ir 48 metų Linas Kelpša, kuris kaltinamas padėjęs S. Gusčiui auginti kanapes.


Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė–Tamašauskė (pirma iš kairės) kartu su kolegėmis dalį būsimo maršruto objektų pristatė per pėsčiųjų žygį „Už laisvę“.

Jau įpusėjo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Kultūros pažinimo maršrutas: laisvės kovos Kretingoje“, kurį užbaigus ir vietiniai gyventojai, ir turistai galės interaktyviai susipažinti su 7 laisvės kovų objektais.

Keliaujant naujuoju maršrutu, tereikės išmaniuoju įrenginiu nuskaityti QR kodą ir ekrane pasirodys videomedžiaga – kraštotyrininko pasakojimas apie lankomo objekto istoriją, pagardintą daugeliui nežinomais faktais.

Toks interaktyvus maršrutas Kretingos rajone rengiamas pirmą kartą, tad šios iniciatyvos autorė – vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė–Tamašauskė neslėpė, kad stengiamasi apgalvoti visas smulkmenas ir padaryti kuo mažiau klaidų, tikintis, jog šis projektas turėtų tęstinumą, ateityje atsirastų daugiau panašių maršrutų.

Objektai – lengvai pasiekiami ir skirtingi

Pasak B. Barkauskaitės–Tamašauskės, rengiant maršrutą, ilgai spęsti, kuriuos objektus į jį įtraukti nereikėjo, nes Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius nuolat renka informaciją ir ją archyvuoja, tad yra sukaupęs daug medžiagos.

Be to, biblioteka nuolat rengia ir virtualius maršrutus, kuriuos galima pamatyti internete, paspaudus nuorodą kraštogidas.lt.

B. Barkauskaitė–Tamašauskė pasakojo, kad šįkart, rengiant interaktyvų laisvės kovoms atminti skirtą maršrutą, siekta, kad keliautojui būtų nesunku pasiekti objektus, šie būtų skirtingo tipo, o juos pristatantys kraštotyrininkai galėtų papasakoti ne tik viešai prieinamą informaciją, bet ir cituoti žmonių prisiminimus.

Tad į maršrutą buvo įtraukti šie objektai: paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Kretingoje, Lietuvos partizanų kapas, Lietuvos kariuomenės savanorio, brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapas, Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, Šv. Antano rūmai, KVD-MVD-MGB Kretingos apskrities skyriaus pastatas ir kryžius 1944–1953 m. Kretingos apylinkėse žuvusiems žemaičių apygardos kardo rinktinės partizanams atminti.


Vasaros sezonas – darbymetis kurorto policijai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-08-28

Daugiau kaip pusė visų užregistruojamų nusikalstamų veikų per metus Palangoje įvyksta vasaros sezono metu. Taigi tuomet, kai šį kurortinį miestą užplūsta poilsiautojai, nusiteikę pasimėgauti saulėtais orais ir pramogomis, policijos pareigūnams tenka daugiausiai darbo, užtikrinant viešąją tvarką ir išaiškinant nusikalstamas veikas. Pokalbis apie tai – su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu.


Į „Imlitex Agro“ elevatorių Kretingoje byra pirmieji grūdai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-07-24
Elevatoriaus atidarymo juostelę kerpą (iš kairės) Asta Vaičiulytė, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Steponas Baltuonis ir Virginijus Domarkas.

Liepos 20 dieną Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje dirbti pradėjo naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų.

Elevatoriaus statybos užsakovas – IMLITEX HOLDINGS įmonių grupė, turinti grūdų elevatorius Kėdainiuose, uoste Rygoje. Didžiausias – 125 tūkst. tonų – yra Rygoje. Grūdų supirkimą Kretingoje vykdo viena grupės įmonių. Uždaroji akcinė bendrovė „Imlitex Agro“ dar užsiima trąšų, kitų žemės ūkio žaliavų tiekimu ūkininkams.

Bendrovės „Imlitex Agro“ vadovės Astos Vaičiulytės teigimu, jų kompanija aktyviai didina grūdų supirkimo apimtis ir tiesioginę prekybą pasaulinėse rinkose, todėl plečia šiai veiklai skirtą infrastruktūrą. Naujo elevatoriaus statybai Kretinga pasirinkta dėl patogios geografinės padėties. „Čia supirktus grūdus patogu tiek gabenti į Klaipėdos uosto terminalus ir krauti į laivus, tiek išvežti Lietuvoje esantiems klientams“, – sakė jinai.

Lietuvoje auginami grūdai – javai, aliejinės ir ankštinės kultūros į naująjį elevatorių Kretingoje bus priimami ištisus metus. Elevatoriuje įrengta itin moderni šveicariška „Buhler“ firmos džiovinimo-valymo įranga. „Dėl savo veikimo tikslumo „Buhler“ pagaminta įranga tarp džiovyklų vadinama tikru „Rolls–Royce“, – apie įrangos pranašumą sakė „Imlitex Agro“ Kretingos elevatoriaus vadovas Steponas Baltuonis. Grūdams džiovinti naudojamos gamtinės dujos, kurios, S. Baltuonio pastebėjimu, yra aplinkai draugiškas kuras. Džiovyklos pajėgumas – 90 tonų per valandą.


Išspardytos apsauginės grotos bokšto aikštelėje kėlė grėsmę lankytojams.

Kretingos rajono Salantų regioninis parkas šiemet imasi įgyvendinti naują projektą – įrengti 2 km pėsčiųjų taką, kuris sujungs 2 svarbius krašto istorinius objektus – Kalnalio kompleksą su bažnyčia ir varpine, kapinaitėmis bei apžvalgos bokštu, iš kurio atsiveria Salanto žemupio panorama, su kitame krante esančiu Imbarės piliakalniu. Tačiau Kalnalio apžvalgos bokštas, nuo kurio prasidės pažintinis takas, – nebe pirmos jaunystės, apniokotas ir lankytojams nekeliantis pasitikėjimo.

Bokšte siautėjo vandalai

Skaitytojų į redakciją atsiųstose nuotraukose matyti išlaužyti Kalnalio apžvalgos aikštelės atitvarai, aprūdijusi pati bokšto konstrukcija, už kapinių išlikę nebaigti rengti laiptai.

Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus neslėpė, jog apžvalgos aikštelė neseniai nukentėjo nuo vandalų, tačiau ji jau sutvarkyta – regioninio parko darbuotojai savo jėgomis suvirino išspardytus metalinius strypus. Ši vieta – gana atoki, jos nestebi nei pareigūnai, nei kameros, todėl M. Šečkui norėtųsi apeliuoti į agresyviai nusiteikusius lankytojus, kad šie nedemonstruotų savo jėgos ne tam skirtoje vietoje.

M. Šečkus sutiko su skaitytojų pastebėjimu, kad bendras Kalnalio apžvalgos bokšto estetinis vaizdas nebėra toks, kaip buvo prieš dešimtmetį – kaip ir kiekvienas daiktas, jis taip pat dėvisi.

„Tačiau grėsmės lankytojams bokštas nekelia, o estetiškai jį sutvarkyti neturime nei fizinių, nei finansinių galimybių, – M. Šečkus patikino, jog pėsčiųjų takui įrengti Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos projekte lėšų nėra numatyta. – Ieškosime kitų būdų, kad atnaujintume ir bokštą.“


Dantų protezavimo eilės turėtų trumpėti

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-07-03

Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių Europoje, kompensuojanti dantų protezavimo paslaugą pensininkams, vaikams, neįgaliems ir iš dalies darbingiems asmenims, tačiau pagal šių žmonių skaičių savivaldybės sudarytose eilėse paslaugos pensininkai laukia nuo 8 iki 2 metų.


„Medžio“ baldams kainą diktuoja klientai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-06-19
Petras Kurmis ir Vidmantas Sutkus (dešinėje) su „Medžio“ meistrų meistru tituluojamu Romu Jokša.

Bendrovė „Medis“ baldus Kretingoje gaminti pradėjo 1986 metais. Tuomet, kaip ir daugelis į šį verslą nėrusių smulkių gamintojų, tenkinosi pavieniais užsakymais. Šiandieną „Medžio“ baldus perka ne tik lietuviai, bet ir preciziški vokiečiai, išskirtiniu skoniu pasižymintys prancūzai, skandinavai. Pastaraisiais metais įmonė yra orientuota į nestandartinių vienetinių baldų, jų komplektų visam butui, namui projektavimą ir gamybą.

Lietuviui sunkiau įtikti

„Mes gaminame tą, ko masinėje gamyboje konvejeriu nepagamina, tą, kam reikia daug rankų darbo, auksinių meistrų rankų“, – apie bendrovės „Medis“ išskirtinumą sakė jos savininkas ir direktorius Petras Kurmis.

Vienetinius baldus projektuoja 4 įmonės dizaineriai, vadovaujami projektų vadovo Kęsto Ramolio. Tačiau užsakovas gali turėti ir kitą, iš šalies pasirinktą dizainerį. „Medžio“ pardavimų direktorius Vidmantas Sutkus teigė, kad užsieniečiai užsakovai įmonės dizaineriams nėra tiek reiklūs, įnoringi kaip lietuviai. „Patenkinti vietinių klientų norus yra sunkiau“, – tarstelėjo jis.

Apie 80 proc. „Medžio“ pagaminamų baldų iškeliauja į Norvegiją, Švediją, Rusiją, Latviją, Angliją, Vokietiją, Prancūziją. Vien iš Prancūzijos kiekvieną mėnesį būna maždaug po du užsakymus. „Norime Prancūzijoje pardavimus plėsti, nes Prancūzijos didelė rinka“, – planais dalijosi P. Kurmis.

V. Sutkaus teigimu, baldus gaminant užsienio rinkoms, svarbu žinoti tų rinkų specifiką. Štai skandinavai mėgsta minimalizmą, kuris, anot V. Sutkaus, ima dominuoti ir kituose kraštuose. „Minimalizmas, modernūs medžio, stiklo, metalo, kitų natūralių medžiagų junginiai šiandieną yra „ant bangos“, – sakė jis.

Prieš 4 metus „Medžio“ meistrai pradėjo gaminti ir minkštus baldus pagal individualius užsakymus. „Medžio“ meistrai didžiąją dalį pagamintų baldų klientui nuveža ir sumontuoja patys, užsienyje irgi. „Nėra paprasta – tenka susipažinti su kiekvienos šalies reikalavimais darbo saugai, gauti leidimus dirbti, tačiau, kai gabename, montuojame patys, iki minimumo sumažėja įvairiausių galimų nesusipratimų“, – aiškino P. Kurmis.


(Iš kairės) Akušerijos ginekologijos departamento vyriausioji slaugos administratorė Salomėja Gustienė, Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė, slaugytojos Natalija Piliavceca ir Ramutė Urbonienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau 11 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kuriame naujagimius priima akušerės, nedalyvaujant gydytojui – moterys vis drąsiau atsiliepia į kvietimą pasitikėti savo prigimtinėmis galiomis. Tačiau jei kyla bent mažiausia abejonė dėl gimdyvės ar vaisiaus, naujagimio būklės – gydytojai pasitelkia pažangią diagnostikos ir gydymo aparatūrą. Kaip naujagimiui palankios ligoninės principai derinami su medicinos technologijomis, informaciją suteikė Gimdymo skyriaus vedėjas Leonas Janušas bei Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet pasaulį išvysta apie 3 tūkst. 200–3 tūkst. 500 naujagimių, tačiau ligoninė būtų pajėgi priimti ir dar 500–600 gimdymų. Du trečdaliai gimdyvių yra klaipėdietės, tačiau čia gimdyti atvyksta ir moterų iš Palangos, Kretingos, Plungės, Šilutės, netgi – Kaliningrado.

Mažiau negu prieš 2 metus užbaigus Akušerijos-ginekologijos departamento remontą, kuris buvo finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, aplinka pasikeitė neatpažįstamai – visur šviesu, jauku šilta, palatos aprūpintos naujausia įranga ir priemonėmis, palengvinančiomis personalo darbą. Pavyzdžiui, gimdyklose, kurių ligoninėje yra devynios, lovos turi keičiamas padėtis, taip padedant nėščiajai rasti patogiausią pozą sąrėmių metu, o vėliau ta pati lova performuojama į gimdymo stalą.

Kiekvienai pacientei yra užtikrinamas privatumas – visos 40 palatų Pogimdyminiame skyriuje yra vienvietės ir jaukiai įrengtos. Sudaryta galimybė ir kartu su motina bei kūdikiu pernakt likti tėvui ar kitam artimam žmogui – ligoninėje yra 10 šeiminių palatų, iš kurių septyniose yra įrengtas ne tik tualetas, bet ir dušas.


„Terekas“ – geriausių šalies eksportuotojų dešimtuke

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-06-05
„Tereko“ komanda su vykdomuoju direktoriumi Gintautu Maksvyčiu (antras iš dešinės) šių metų gegužę Floridoje įvykusioje parodoje „NPE 2018“.

Bendrovė „Terekas“ iš Kretingos toliau neužleidžia lyderės pozicijų Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje: PET tarą ir jos formavimo mašinas gaminanti įmonė 2017 metais savo produkcijos eksportą padidino beveik 30 proc. ir kartu su dar 9-iomis šalies įmonėmis pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos metų eksportuotojo nominaciją.

Rankomis sukerta ir parodose

„Tereko“ specialistų komanda neseniai grįžo iš gegužę Floridoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, įvykusios parodos „NPE 2018“. Ši tarptautinė paroda vyksta kartą per 3 metus. „Parodoje „Tereko“ atstovai pasirašė sutartį su kompanija „Packaging International“ iš Kanados, perkančia „Tereko“ pagamintą mašiną „FlexBlow2“. Kanadiečiai „Tereką“ surado, ieškodami partnerio sudėtingo dizaino buteliui sukurti ir jo prototipams gaminti. Kompanija „Packaging International“ yra sukūrusi ir užpatentavusi specialų polimerą, iš kurio pagaminti PET buteliai yra atsparūs aukštos temperatūros produktams, apsaugo juos nuo kenksmingo deguonies poveikio. Kompanija su „Tereko“ mašina „FlexBlow2“ gamins karščiui atsparius plastikinius butelius klevų sirupui. Pirmąją užduotį iš „Packaging Internaional“ kompanijos „Terekas“ gavo dar prieš parodą. Reikėjo iš užsakovo užpatentuotos žaliavos pagaminti PET butelio prototipą. „Tereko“ inžinieriai pagamino ir formą buteliui, ir patį butelį. „Mes sėkmingai įvykdėme jų pirmojo etapo užduotis. Parodoje apžiūrėję ir „Tereko“ įrangą palyginę su kitų gamintojų, pasirašė sutartį su mumis. O mums dar negrįžus pervedė avansą už pirkinį“, – žengimu į Kanados rinką patenkintas generalinis „Tereko“ direktorius Juozas Maksvytis.

Direktoriaus teigimu, šiemet į JAV ir Kanadą „Terekas“ turėtų parduoti bent 4 Kretingoje pagamintas PET taros formavimo mašinas. Mašinos kaina priklauso nuo jos atliekamų funkcijų ir svyruoja nuo 250–400 tūkst. eurų, o galutinai išpildyto projekto kaina gali siekti ir 2 mln. eurų. „Jeigu savo gaminį leistume pardavinėti kitiems su jų prekės ženklu, mūsų pardavimai augtų dar sparčiau, tačiau mes laikomės politikos, kad, teisingai sudėliojus procesus, produkto pridėtinės vertės didžioji dalis turi likti gamintojui, o ne perpardavinėtojui“, – paatviravo J. Maksvytis apie „Tereko“ pardavimų politiką.

Įrangą perka baltarusiai

„Tereko“ PET taros formavimo įrengimų pardavimo, jų aptarnavimo geografija šiandieną apima 27 pasaulio valstybes. Savo produkciją su servisu ir be jo „Terekas“ sėkmingai Europoje parduoda į Ispaniją, Daniją, Vokietiją, Slovėniją, Serbiją, Skandinavijos šalis. „Tereko“ pagamintą įrangą yra įsigiję ir Baltarusijos valstybiniai pieno kombinatai Minske, Borisove. „Baltarusijos valdžia yra nurodžiusi pirkti modernią europietišką įrangą. Ukrainiečiai siūlo pigesnę, bet juos net meta iš konkurso“, – pardavimų į Baltarusiją detalėmis dalijosi J. Maksvytis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas