Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 9 %
Naktį4°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Apie laikraščių spausdinimo procesą „Pajūrio naujienų“ jauniesiems žurnalistams išsamiai papasakojo „Vakarų spaustuvės“ vadovas rinkodarai Raimundas Vaitiekūnas.

„Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai neseniai aplankė Kretingoje veikiančią „Vakarų spaustuvę“ ir turėjo galimybę savo akimis pamatyti, kaip jų darbas yra įamžinamas popieriaus lape. Šioje ekskursijoje galėjome sužinoti įdomybių ne tik apie laikraščių presavimą, bet ir apie tai, kodėl popierius pranašesnis už virtualią dokumentiką ir ar galima silkę vynioti į laikraščius.

Įėję į spaustuvę pamatėme dvi skirtingas laikraščių spausdinimo mašinas, kurias mums pristatė „Vakarų spaustuvės“ vadovas rinkodarai Raimundas Vaitiekūnas.

Viena mašinų buvo skaitmeninė, kuri yra tarsi įkalinta mediniame garde, ji atskirta nuo mechaninės laikraščių spausdinimo mašinos, nes jų darbui reikalinga skirtinga temperatūra ir oro drėgnumas. Mechaninės mašinos darbui reikia drėgnos ir vėsios terpės, o skaitmeninei – tikrų tropikų, nes šios mašinos darbui reikia sausos 38 laipsnių temperatūros.

Tarp žmonių yra paplitęs mitas, kad laikraštiniame popieriuje yra daug švino, deja, šis mitas nėra teisingas: šio popieriaus sunkumas atsiranda dėl drėgmės, esančios ore, mat tam, kad laikraščių spausdinimo mašinos darbas eitųsi sklandžiai, reikalingas drėgnos ir vėsios temperatūros sąlygos. Popierius, ant kurio spausdinami laikraščiai, yra visiškai organiškos kilmės, todėl juokaujama, kad į juos galima ir silkę vynioti.


„Blogeris“ Linas Kecorius šią savaitę pradėjo savanorišką tarnybą kariuomenėje.

Garsus „blogeris“, socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ žvaigždė Linas Kecorius baigęs mokslus mokykloje keliauja į kariuomenę. Jo savanoriška tarnyba prasidėjo nuo rugsėjo 24 dienos.

Socialiniame tinkle „Instagram“ daugiau kaip 50 tūkstančių sekėjų turintis Linas Kecorius yra turbūt žinomiausias jaunuolis visoje Kretingoje. Linas kuria „blogus“ (videotinklaraščius – aut. past.) savo kanale „YouTube“, dalinasi savo gyvenimu virtualioje erdvėje. Taip pat šis žmogus turi savo fotografijos puslapį @linaskecorius_photography ir save įvardija kaip asmenybę, kuri vieną dieną spėja viską, kitą dieną spėja mažiau.

Linas sakė, kad jau nuo mažens domėjosi kameromis, iš pradžių filmuodavo kitus, įvairias varžybas. Laikui bėgant, pradėjo filmuoti ir save – jam tai labai patiko, todėl šio pomėgio neatsisako iki šiol.

„Blogų“ kūrimu Linas užsiima jau daug metų, tačiau šįmet pradėjo į šią veiklą žiūrėti rimčiau, jo kuriami video peraugo į profesionalų lygį.

Vaikinas, sulaukiantis nemažai publikos dėmesio, gauna ir riebesnių komentarų: yra tokių žmonių, kurie galbūt iš pavydo rašo neigiamus atsiliepimus ir žinutes. Linas teigė, kad buvimas žinomu žmogumi kartais tikrai yra nemalonus – apie save galima išgirsti gandų, kurių net pats nežinojai. Be to, žmonės iš anksto yra susidarę nuomonę apie tave, nors asmeniškai ir nepažįsta.

Linas atkreipė dėmesį ir į tai, kad turi prisiimti atsakomybę už savo žodžius, nes kiekvieną dieną tavo nuomonę išgirsta tūkstančiai žmonių.

Šiuo metu garsusis Linas pradeda savanorišką tarnybą kariuomenėje, todėl jam teks visas kitas veiklas stipriai pristabdyti.

Ateities planų Linas „Kuprinei“ neišduoda, bet prižada, kad apie viską sužinosime sekdami jį socialiniuose tinkluose.

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n." akademijos narys


Rytas ant dviračio

  • Kuprinė
  • 2018-09-28
Kai geras oras, Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytoja Alina Gagytė į darbą važiuoja dviračiu – tai nuteikia pozityviai visai dienai.

Ne vienam pravažiavus pro mokyklą pamokų metu pirmiausia dėmesį patraukia lyg automobiliai priparkuoti dviračiai. Ir nors gatvėse pamatyti daug dviratininkų yra retenybė, į mokyklą keliauti dviračiu pasirenka vis daugiau ne tik mokinių, bet ir mokytojų.

Rytais, kai anksti keltis ir vėl važiuoti į mokyklą ar darbą daugeliui tampa kasdieniu iššūkiu, abiturientei Viktorijai Levinger ši kelionė dažnai būna lyg poilsis. Mergina pasakoja dažnai į mokyklą specialiai važiuojanti ilgesniu keliu pro parkelį. Rytiniam rūkui dar gaubiant geležinkelį, laukus, upę, saulės spinduliams skverbiantis pro medžių kamienus, ant retro stiliaus dviračio važiuojanti mergina, besigerėdama Kretingos peizažu, net užsimiršta keliaujanti į mokyklą.

V. Levinger sakė dviračiu į mokyklą pradėjusi važinėti prieš kelerius metus, kai baigė meno mokyklą ir nebereikia su savim nešiotis smuiko.

Pranciškonų gimnazijos mokinė prisipažįsta, kad ne kasdien pavyksta išvažiuoti su mėgstama transporto priemone, nes pirmiausia tam turi būti palankios oro sąlygos. Mergina mielai prisimena vasarą, kai pasivažinėti dviračiu galėdavo beveik kiekvieną dieną. Paklausta, kas jai labiausiai patinka važiuojant dviračiu, V. Levinger daug negalvodama atsako, kad tai tiesiog geras jausmas. Be to, keliauti dviračiu yra daug greičiau nei pėsčiomis ir tai visiškai neteršia gamtos. Tiesa, mergina pastebi, kad Kretingoje labai trūksta dviračių takų.


Prancūzų kalba vadinama diplomatų ar meilės kalba, tačiau pastebima, kad pastaruoju metu V klasę baigiantys mokiniai ją mokytis kaip antrąją užsienio kalbą renkasi vis rečiau. Savo mintimis šia tema pasidalijo Pranciškonų gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja metodininkė Alma Razmienė.


Aplinkui vis girdime, kad judėjimas yra svarbus kiekvienam iš mūsų. Sportuodami galime pagerinti ar išlaikyti savo fizinę būklę, tapti sveikesni. Iš Lietuvos Seimo girdime raginimą sportuoti net 4-6 kartus per savaitę.

Mokinių sveikata rūpinasi ir kūno kultūros mokytojai. Štai Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko „Judumo savaitė“. Rugsėjo 17–20 dienomis, po pamokų, gimnazijos mokiniai dalyvavo sportinėje veikloje – žaidė žaidimą „Du kamuoliai“. Renginyje gausiausiai dalyvavo 1a, 2d, 3c, 4b klasės. Laimėtojais pripažinti šie mokiniai: Domantas Korsakas (1a), Milda Lukauskaitė (2d), Kostas Tubutis (2b), Evaldas Dirgėla (3c), Edvinas Gerasimenko (3c), Edvinas Andrijauskas (4 b).

Po renginio „Kuprinė“ atliko anoniminę vienos gimnazistų klasės apklausą – pasiteiravo, kokią įtaką sportas daro jaunam žmogui, kaip vertina renginio „Judumo savaitė“ prasmę.

Mokiniai pasakė, kad dalyvavo „Judumo savaitėje“, nes patinka sportuoti, turėjo laisvo laiko ir tai puiki galimybė jį išnaudoti. Kiti nedalyvavo minėtame renginyje, nes sirgo, turėjo kitos popamokinės veiklos, buvo užsiėmę, tingėjo arba apskritai jų nedomina gimnazijos renginiai.

Didžioji mokinių dalis teigė manantys, kad renginys „Judumo savaitė“ sudomino, nes buvo galima pajudėti kartu su draugais, o ne vien grįžus namo sėdėti prie kompiuterio. Tik ne visi rado laiko ateiti į renginį, nes po pamokų mokiniai skuba namo ir į kitas veiklas. Dalis mokinių pageidauja, kad tokie renginiai vyktų ne po pamokų, o pertraukų metu.

Taip pat mokinių buvo klausiama, ar šiuolaikinis jaunimas daug sportuoja ir dėl kokių priežasčių tai daro arba to nedaro. Anot apklaustųjų, gimnazistai sportuoja, nes taip gali išnaudoti susikaupusią energiją, palaikyti sportinę formą, nesijaučia tokie aptingę, naudingai praleidžia laiką, gali ugdytis ištvermę, siekti užsibrėžtų tikslų. Gimnazistų nuomone, dalis mokinių nesportuoja, nes yra per daug įnikę į išmaniuosius įrenginius, neturi ištvermės arba tingi.

Vita MICKUTĖ

„P. n." akademijos narė


Kamilė KLAPATAUSKAITĖ

Vos išgirdusi apie galimybę tapti savanore, padedančia organizatoriams per popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje renginius, nedvejojau nė akimirkos: supratau, kad turiu ten būti.

Per popiežiaus Pranciškaus vizitą Vilniuje savanoriavau mobilioje maždaug 30 žmonių komandoje, kurios užduotis – atsirasti ten, kur tuo metu reikalinga papildoma pagalba.

Vizitui savanoriai pradėjo rengtis likus kelioms savaitėms – vyko mokymai, per kuriuos policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai, kitų tarnybų atstovai dalijosi patarimais, kaip reikėtų elgtis tam tikrose situacijose. Per mokymus skirta dėmesio ir temoms apie savanorystę bei popiežiaus Pranciškaus apsilankymo prasmę.

Esu savanoriavusi per Lietuvos jaunimo dienas, kurios įvyko pernai Vilniuje, bet šios patirties negalima palyginti su tuo, kas vyko per Šventojo Tėvo apsilankymą.

Visų pirma šįsyk net organizatoriai negalėjo iki galo žinoti, kokia bus programa – ne paslaptis, kad popiežius Pranciškus oficialioje dienotvarkėje randa vietos ir spontaniškumui, tad mes, savanoriai, turėjome būti viskam nusiteikę.

Vienas netikėtumų ir buvo popiežiaus sustojimas prie palaimintojo kunigo Mykolo Sapočkos hospiso ligonių, kad juos palaimintų – tuo metu buvau visai šalia šios vietos.

Daugiausiai man teko budėti, stebint, kad susirinkę žmonės neperžengtų „Stop“ juostų ir paliktų laisvą pravažiavimą popiežiui, tad iš arti mačiau, kokia didelė masė žmonių buvo susirinkusi Vilniuje, o kitądien – Kaune. Niekas šitokios žmonių gausos nesitikėjo. Atėjo netgi tie, kurie šiaip jau nėra praktikuojantys katalikai – tikiu, kad susitikimas su popiežiumi Pranciškumi jiems taip pat paliko šiltą įspūdį.

Man pačiai teko popiežių Pranciškų iš viso pamatyti 7 kartus – žavėjo jo nuoširdus bendravimas, atrodė, kad jis atvira širdimi priima kiekvieną žmogų. Šventasis tėvas spinduliavo gyvenimo džiaugsmu ir optimizmu.

Kartu su savanoriais turėjome daug darbo, kai kada tekdavo iš vieno taško į kitą skubėti bėgte. Tačiau nesigailiu buvusi savanore per popiežiaus vizitą – tai man buvo garbė.


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Vilius Juodys, tapęs Jaunimo Europos Komandos dalimi, sau kelia tikslą įtraukti jaunus žmones ir juos motyvuoti ieškoti daugiau informacijos apie jų galimybes Europos Sąjungoje.

Kretingiškis Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Vilius Juodys įgyvendino savo svajonę – šią vasarą jaunuolis tapo Jaunimo Europos Komandos (JEK) dalimi. Šis jaunų žmonių tinklas skirtas supažindinti 17-35 metų jaunimą su Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis ir ES aktualijomis, tad jau spalio mėnesį Vilius kviečia jaunimą dalyvauti JEK renginiuose Kretingoje.

– Papasakok, kaip radai Jaunimo Europos Komandos programą? Kuo tave sudomino JEK ir kodėl nusprendei tapti komandos dalimi?

– Apie JEK sužinojau ir susidomėjau praėjusiais metais. Ši iniciatyva patraukė mano dėmesį, nes ji išskirtinė – beveik nė vienoje ES valstybėje nėra tokio tinklo, panašus projektas vykdomas tik Bulgarijoje. Taip pat ši iniciatyva mane sužavėjo, nes Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, koordinuojanti JEK, jaunuoliams suteikia galimybę užmegzti daugybę pažinčių su įdomiais, savo sritį išmanančiais žmonėmis. Praėjusių metų atrankoje, pamatęs antro etapo užduotį, pasitraukiau iš atrankos, tačiau šiemet nusprendžiau pamėginti ir vėl, buvau ryžtingesnis. Džiaugiuosi, kad sėkmingai įveikiau ir pirmą, ir antrą etapą.

– Koks atrankos procesas? Ar sudėtinga tapti JEK nariu?

– Šiemet į pirmąjį atrankos etapą užsiregistravo septyniasdešimt aštuoni jaunuoliai iš visos Lietuvos. Pirmame etape reikėjo atsakyti į bendro pobūdžio klausimus, papasakoti apie save. Itin svarbi visuomeninė patirtis, kitaip tapti JEK nariu labai sudėtinga. Taip pat svarbu, kad kiekvienas kandidatas būtų motyvuotas ir siektų sužinoti kuo daugiau apie Europos Sąjungą. Antrame atrankos etape reikėjo pateikti vaizdo įrašą, kuriuo būtų atskleistos jaunimo galimybės ES. Noriu pabrėžti, kad atrenkant naujus JEK narius svariai prisideda ir komandos alumnai, jie argumentuoja savo nuomonę, kurie užsiregistravusieji turėtų tapti naujaisiais nariais. Šiemet naujais JEK nariais tapo keturiolika jaunuolių – dvylika moksleivių ir du studentai.


Aivaras Knieža ir Lėja Jarošiūtė savo stiliumi išsiskiria iš minios – išskirtinė išvaizda jiems padeda atskleisti savo asmenybę ir be žodžių parodyti tai, kas jiems patinka.

Televiziją ir internetą kasdien užkariauja vis įdomesni mados industrijos „trendai“, ir daugelis pasiduoda bandos jausmui, norėdami atrodyti panašiai su kitais – tai yra per amžius keliaujanti pritapimo forma. Tačiau yra žmonių, kurie priešinasi tokiam reiškiniui ir drįsta būti kitokiais.

Šiuo metu Kauno kolegijoje studijuojantis 19 metų Aivaras Knieža iš kitų vaikinų išsiskiria stipria simpatija žaliai spalvai ir tai pabrėžia savo aprangoje bei žalsvai dažydamas plaukus. O Pranciškonų gimnazijos mokinė 18 metų Lėja Jarošiūtė save priskiria pankės arba gotės stiliui, tad ji ryškiai dažytais plaukais, šiek tiek skusta galva ir auskarais ne tik ausyse, bet ir nosyje bei lūpose.

– Ką Tau kaip asmenybei duoda išskirtinis stilius?

Aivaras:

– Pirmiausia, tai man leidžia būti išskirtinei ir pastebimai asmenybei, be žodžių parodyti tai, kas man patinka. Suteikia galimybę pasireikšti kaip laimingam ir linksmam žmogui, kadangi žalia spalva ir reiškia džiaugsmą, gyvybę.

Lėja:

– Tai leidžia jaustis savame kailyje, kas neįmanoma vilkint standartinius drabužius, kurie suvaržo ir paslepia tikrąją asmenybę.

– Kada prasidėjo Jūsų stiliaus paieškos ir kaip?

– Aivaras:

– Kai parduotuvėje pamačiau žalius džinsus, kurie privertė nusišypsoti. Tą akimirką supratau, kad man patinka ryškios spalvos, bet labiausiai – žalio atspalvio. Tiesą sakant, kol suėjo 18 metų, nešiojau nedaug žalių rūbų, bet vėliau atsirado ir žali plaukai bei visa apranga.

Lėja:

– Roko, metalo, bliuzo ir t.t. klausėsi mano tėvai ir galima sakyti, kad tokią muziką leido man vietoje lopšinės. Kuomet jau buvau pakankamai užaugusi, kad pasirinkčiau, kokią muziką pati noriu klausyti, man net nekilo minties rinktis Pop stiliaus muzikos. Žinoma, yra ir šio žanro gerų atlikėjų, bet tiesiog tai neatrodė artima mano sielai. Muzika formuoja ir požiūrį į pasaulį – tai labai stipriai formavo ir manąjį. O apie spalvotus plaukus svajojau visą gyvenimą, kiek save pamenu. Taip ir susiformavo noras turėti neformalią išvaizdą.

Kuomet pasiryžau pasikeisti visiškai, taip, kaip seniai norėjau, suvokiau, kad atsiskleidė „tikroji aš“.


Būsima Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Simona Žiliūtė nutarė skirti ateitį savo aistrai – muzikai. „Šią profesiją pasirinkau norėdama dar labiau įsigilinti į visas muzikos įdomybes, atrasti dar kažką, kas padėtų suprasti, kaip kuo tiksliau muzikos garsais klausytojams perteikti kokią nors emociją, papasakoti istoriją“, – sakė S. Žiliūtė.


Prasideda nauji mokslo metai, o Tu nežinai, ką veiksi po pamokų – kviečiame tapti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariu. Jei patinka būti įvykių centre, mėgsti bendrauti su žmonėmis ir patinka rašyti, drąsiai ateik pas mus!


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas