Pajūrio naujienos
Help
2018 Sausis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną-5°C debesuotumas 99 %
Naktį-7°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar naujasis Kretingos ženklas atspindi mūsų krašto savitumą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Pranciškonų Gimnazijos mokinių savivaldos (KPGms) nariai

Jau du mėnesius Pranciškonų gimnazijoje veikia nauja struktūra – Pranciškonų gimnazijos mokinių savivalda (KPGms), kurios tikslas suteikti pagalbą kiekvienam moksleiviui, skatinti inovatyvumą ir efektyvumą.

Šiemet gimnazija švenčia 85 metų jubiliejų, tad savivalda nusprendė atsinaujinti. Ši sistema sukurta mokinių iniciatyva, ja siekiama glaudesnio gimnazijos bendruomenės bendradarbiavimo.

Savivaldos sudėtis

KPGms sudaryta iš trijų dalių – Klasių komitetų, Seniūnių sueigos ir Valdybos. Klasės komitetas – 5-IIG klasių savivalda, kurią sudaro klasės seniūnas ir 4 nariai, jie atstovauja klasės mokinių interesams. Seniūnų sueiga – 5-IIG klasių institucija, kurią sudaro Klasių komitetų vadovai (klasių seniūnai).

Valdyba – pagrindinė gimnazijos mokinių savivaldos struktūra, dalį funkcijų perėmusi iš iki šių mokslo metų veikusio Mokinių parlamento. Ji, kaip ir Mokinių parlamentas, sudaryta iš I-IV gimnazijos klasių mokinių, tačiau Mokinių parlamentą sudarė po du atstovus iš klasės, o Valdybos nariai renkami dviem etapais. Pirmajame elektroninėje erdvėje pildomos anketos, atsakoma į keletą motyvacinių klausimų, pateikiamos klasės vadovo rekomendacijos. Antrajame etape vyksta pokalbiai – kandidatai susitinka su gimnazijos administracijos atstovais, pateikia savo idėjas.

Valdybai vadovauja mokinių prezidentas. Visi Valdybos nariai – jų yra vienuolika – yra atsakingi už tam tikras sritis: renginius, klasių komitetus ir jų priežiūrą, mokymus, komunikaciją, sielovados renginius, socialinius tinklus ir kita. Tokiu būdu siekiama, kad visos savivaldos sritys būtų valdomos efektyviai.


„Tai, kas greitai sugriaunama, nebūtinai greitai atstatoma“, – sakė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos psichologė Daiva Martinkuvienė, įsitikinusi, kad tai, jog tėvai tikrina savo vaikų mobiliuosius telefonus, rodo, jog yra dingęs pasitikėjimas vieni kitais.


Vilniaus universitete sinologiją studijuojanti kretingiškė Skaistė Beržanskytė į Kiniją išvyko pusmečiui – čia ji tęsia savo studijas.

Kretingiškė 20 metų Skaistė Beržanskytė jau 4 mėnesius gyvena ir tęsia studijas Kinijoje, Suzhou mieste, kuris pačių kinų vadinamas „rojumi žemėje“. Nors ir prisipažįsta, kad pradžia nebuvo lengva, mergina mėgaujasi galimybe įsilieti į vietinį gyvenimą ir pažinti tikrąją Kiniją, o ši ypatinga savo regionų įvairumu ir modernumu.

S. Beržanskytė Vilniaus universitete studijuoja sinologiją, tad mielai pasinaudojo proga pusmetį studijas tęsti Kinijoje. Šioje šalyje mergina jau praleido 4 mėnesius – per juos teko perprasti naują mokymosi sistemą ir patirti, kad kai kurie dalykai, kuriais paprastai mes apibūdiname Kiniją, yra tiesiog mitai.

„Tikrai galiu paneigti mitą, kad visi kinai yra žemi. Tai ir mane pačią nustebino, nes bijojau, kad labai išsiskirsiu savo ūgiu iš minios, tačiau atvažiavusi į Suzhou, sutikau aukštesnių ir vaikinų, ir merginų, – pasakojo S. Beržanskytė. – Taip pat, tik atvažiavusi į Kiniją, pamačiau, kad ši šalis kai kuriais aspektais tikrai yra labai moderni. Pavyzdžiui, net ir pas gatvės maistą pardavinėjančią močiutę galima susimokėti telefonu, naudojant mobiliąją apmokėjimo programėlę, kuria tiesiog reikia nuskenuoti kodą ir pinigai iškart pervedami į kito žmogaus sąskaitą. Tai tikrai labai patogu ir beveik visur galima šitaip atsiskaityti, tad kai kurie žmonės net nebesinešioja su savimi grynųjų pinigų.“


Koks atlyginimas yra laikomas vidutiniu? Kaip susitaupyti? Kuri profesija pelningiausia? Visi atsakymai į šiuos ir kitus klausimus buvo pateikti paskaitoje „Pirmieji savarankiško gyvenimo žingsniai“. Šioje paskaitoje dalyvavo Vydmantų gimnazijos VII-VIII ir I-IV gimnazijinių klasių mokiniai.


Kostiumas pagal manga „Trinity Blood“

Didžiausias populiariosios kultūros renginys „Comic Con Baltics“ pirmą kartą įvyko Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose. Renginys vyko dvi dienas, per jas buvo galima susitikti su įžymybėmis, apsipirkti „turgeliuose“, pasigrožėti persirengėliais ir dar daug daugiau!

Prekystaliai ir filmų dekoracijos

Įžengus į „Litexpo“, pasitiko didžiulėje erdvėje sudėtas filmų rekvizitas: „Sostų Karų“ sostas, prie kurio jau buvo išsirikiavusi eilė, „Žvaigždžių karų“ erdvėlaivis, robotai, transformeriai ir daugelis kitų. Prie rekvizito (ang. Props) buvo galima nusifotografuoti, į erdvėlaivius ir automobilius („Atgal į ateitį“ ir „Batman“) buvo galima įlipti. Kam buvo gaila laiko, galėjo keliauti į maisto ir populiariosios kultūros turgų, kuriame buvo galima rasti nuo Marvel Funko figūrėlių iki pat Vinyl plokštelių su mėgstamų filmų garso takeliais, nereikia pamiršti, ir lengvai pametamų ženkliukų, plakatų, kuriems namuose ant sienų nelieka vietos, ir komiksų, manga (japoniški komiksai) kurie nebetelpa į lentynas.

Turgui buvo skirta visa salė, o joje buvo galima rasti net senas „anime“ (japoniškos animacijos) veikėjų figūrėles iš 2006 metų (pavyzdžiui, iš tokių animacinių serialų kaip „When they cry“ ar „The Melancholy of Haruhi Suzumiya“). Tačiau kainos nebuvo mažos nei figūrėlių, nei kitų „goodies“.

Dalykai, kurių neverta pirkti nuvažiavus į tokio tipo renginį: maistas – už mažą žuvies formos bandelę 5 eurai, o pigiausias maistas buvo mažytis „mochi“, ryžių pyragaitis (5 cm už 1,5 eurą); katės ausys, pirštinaitės ir kiti panašūs aksesuarai – 5-6 eurai, nors internetu galima rasti už 80 centų ar 2 eurus.


Mantas Šeirys:

– Na, kad nebūtų namų darbų gal ir gerai, bet jei jų nebus visiškai, kaip mes įtvirtinsime savo pamokoje įgytas žinias? Aš už tai, kad nors truputį sumažintų namų darbų kiekį bei šiek tiek pakeistų mokymosi programas.

Viktorija Pogytė:

– Aš nemanau, kad visiškai atsisakyti namų darbų yra logiškas sprendimas, nes tai tik pasunkins mokinių darbą pamokų metu ir susilpnins žinias. Namų darbai sustiprina žinias, įgytas mokykloje, o 45 minučių nepakanka, jog gerai išmoktum dalyką. Manau, kad namų darbų krūvį sumažinti reikia, tačiau atsisakyti visiškai būtų neteisingas sprendimas.

Mokytojas Stasys Stončius:

– Visai atsisakyti namų darbų būtų kvailystė, nes jau dabar daugelis mokinių jų nedaro ir nemato noro gilinti žinias. Šiuo metu dar vienas kitas mokinys prisiverčia dirbti namuose, tai kas bus, kai visai jų atsisakysime? Namų darbai turėtų būti užduodami, tačiau mokiniai neturi būti jais per daug apkrauti.

Kalbino Inga Vaišvilaitė

Fotografavo Kamilė Klapatauskaitė

„P. n." akademijos narės


Didelė dalis mokyklą baigusių jaunų žmonių svajoja išvykti iš šalies – ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir noro pažinti pasaulį, kitas kultūras.

Valstybės pastangos įvairiais kultūriniais renginiais ir televizijos laidomis skatinti jaunimą didžiuotis savo gimtąja šalimi ir formuoti idėją kurti gyvenimą Lietuvoje yra tik tuščias pinigų švaistymas. Emigracijos mastai tik didėja ir, specialistų teigimu, vis daugiau jaunų žmonių gyvenimą nori kurti užsienyje ne tik dėl ekonominės mūsų šalies padėties, bet ir bendros psichologinės atmosferos. Apie tai – pokalbis su pernai Vydmantų gimnaziją baigusiais jaunais žmonėmis.

Lietuvos elektroninio dienyno TAMO atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 80 proc. visų apklaustų IX-XII klasių moksleivių nurodė, jog apie emigraciją mano teigiamai. Beveik trečdalis (31,9 proc.) nurodė norį iš Lietuvos išvykti visam laikui.

O kaip tokia statistika atrodo realiai gyvenime? Štai, pavyzdžiui, pernai Vydmantų gimnaziją baigė 21 abiturientas – iš jų 5 mokiniai, o tai sudarytų beveik 24 proc., emigravo iš mūsų šalies.

Norėjo pažinti kitas šalis

Vydmantų gimnaziją baigęs 19 metų Vilius Kasparavičius šiuo metu gyvena Airijoje, Monachano mieste ir dirba didelėje įmonėje „Combilift“. Vaikinas teigė nusprendęs emigruoti, nes Lietuvoje nematė perspektyvos, galimybės uždirbti pakankamai pajamų. Dabar jo planuose – ir profesijos mokymasis institute.

Viliaus bendraklasė 19 metų Agnė Vaičikauskaitė šiuo metu gyvena ir mokosi Austrijoje, Kremso prie Dunojaus mieste. Mergina studijuoja taikomuosius mokslus IMC FH (Fachhochschule) Krems universitete ir tikina emigravusi, nes norėjo pamatyti pasaulio, pažinti kitas kultūras.


Kretingos kultūros centre jau antrus metus iš eilės vyko VIII–XII klasių mokiniams skirtas renginys „Drymų organaizeris“, kurį organizavo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Kretingos apskritasis stalas“. Renginio dalyviai diskutavo su dviem Lietuvoje gerai žinomais žmonėmis: aktore, radijo laidų vedėja Skaiste Anusevičiūte ir žurnalistu, rašytoju Andriumi Užkalniu.


Jau visą mėnesį Pranciškonų gimnazijos pirmokai gimnazistai – visaverčiai gimnazijos nariai. Jie sėkmingai išgyveno pirmokų krikštynas, kurios šiemet pakvietė į „FUX seimo“ neeilinę sesiją. Jos metu pirmokų gimnazistų partijos siekė kuo geriau pristatyti save ir tapti „FUX seimo“ vadovaujančia partija.


Korėjietiškas serialas arba korėjietiška drama (kor. ??????) – draminis televizijos serialas korėjiečių kalba. Daug tokių serialų išpopuliarėjo Azijoje, sukeldami „Korėjos bangos“ fenomeną, kai kuriose šalyse žinomą kaip „Hallyu“ (kor. ??) ir „serialų karštine“ (angl. drama fever). Patys populiariausi Korėjos serialai taip pat sulaukė populiarumo ir kitose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir kitur. O kaip Kretinga – ar ją jau pasiekė korėjietiškų serialų mada?


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas