Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 1 %
Naktį3°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Ar pritartumėte progresinių mokesčių įvedimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

KŪRYBOS KRAITĖ

  • Kuprinė
  • 2017-11-10

Jau spėję prailgti tamsūs rudens vakarai verčia mus prasimanyti įdomios veiklos ir čia mes dažniausiai pasidalijame į dvi dalis – vieni renkamės pažiūrėti draugų jau seniai rekomenduotą filmą, kiti – pasiimti gerą knygą ir puodelį šiltos arbatos, kurių į nieką pasaulyje nekeistume. Tačiau ką gi labiau – knygą ar filmą – renkasi šių dienų jaunimas ir kodėl? Atsakymus į šiuos klausimus mums padėjo rasti „Kuprinės“ socialiniame tinkle „Facebook“ atlikta apklausa.

Apklausa, kurioje galėjo dalyvauti visi, esantys ne daugiau negu 24-erių metų, savo atsakymus pateikė 64 respondentai.


Konfliktai – tai dažna komunikavimo spraga kiekvieno žmogaus kasdieniniame gyvenime. Gerai pagalvojus, turbūt vienintelis būdas, padedantis išvengti konfliktų, – visai nekontaktuoti su žmonėmis, nes juk dažna to priežastis yra nesutampanti nuomonė. Gal lengviau būtų tiesiog sutikti su kitų nuomone ir stengtis pritapti, bet juk visi nori išreikšti savo požiūrį. Paauglys, mokyklos erdvėje išreiškęs savo nuomonę, dažnai netgi įsivelia į ilgas diskusijas, kurios virsta ginčais, o iš jų išsivysto apkalbos, pavydas, pyktis.


Per mokymus, kuriuos vedė režisierius Viktoras Jansonas, „Atžalyno“ aktoriai turėjo galimybę išmokti atskleisti savo kūno, balso ir vaizduotės galimybes.

Vieną savaitgalį jaunimo teatras „Atžalynas“ praleido neįprastai– iš Latvijos atvykęs režisierius Viktoras Jansonas jiems vedė neįprastus teatrinius mokymus. Net tris dienas jaunieji teatriečiai mokėsi įvaldyti savo vidinę energiją, balsą, pajusti spalvas ir net sukurti atmosferą.

Viktoras Jansonas pažįstamas su „Atžalyno“ veikla jau 15 metų, tad jis prisipažino, kad jam labai patinka ir „Atžalyno“, ir apskritai lietuviško teatro spektakliai. Pasak režisieriaus, lietuviai formuoja žaismingą teatrą, nesistengia jame atkurti realizmo, todėl, pavyzdžiui, nenaudojamas grimas, sendinimo ar jauninimo priemonės – žiūrovas pats ir taip supranta, koks veikėjas įkūnijamas, tai jam netrukdo perprasti spektaklio idėją, tapti sujaudintam, išreikšti savo emocijas.

Teatras yra kaip smuikas

Režisierius dirba ir su jaunimu, ir su suaugusiaisiais jau daugiau kaip 20 metų. Per pamokas jis padeda atskleisti kūno, balso, vaizduotės galimybes ir atrasti energijos išteklius, kurie glūdi kiekviename iš mūsų. V. Jansonas teigė, kad per įvairius žaidimus galima sužinoti net ir apie savo kūno bėdas.

Nors „Atžalyno“ aktoriai per mokymus dirbo jiems neįprasta metodika, bet ją lengvai perprato: vieni pratimai buvo sunkesni, o kiti – lengvesni. Jaunimo teatrui buvo vesta taip vadinamoji „demo versija“ viso to, ko yra mokomasi per dvejus su puse metų režisieriaus pamokose: plastikos, kūno judesio, energijos, scenos atmosferos, muzikos spalvų, emocijų valdymo ir kt.

V. Jansonas pasidžiaugė „Atžalyno“ darbu ir išsakė pastebėjimą, kad grupės ryšys yra glaudus kaip šeimos ir jog norėtų, kad ir jo naujoji teatro trupė puoselėtų tokius pat šiltus santykius.


Augustas SIMUKAITIS

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių parlamento prezidentas Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narys

Brandos egzaminai labiau primena loteriją, negu realų įvertinimą, kiek iš tikrųjų mokinys turi sukaupęs žinių per visus dvylika mokymosi metų. Tačiau nuo 2019 metų stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama ir į mokykloje gautus pažymius iš 5 pagrindinių dalykų, reikalingų stojant į pasirinktą studijų programą. Tokia naujovė džiugina mokinius, nes valstybiniai brandos egzaminai kelia stresą, su kuriuo ne visada lengva susitvarkyti.

Be to, tokia tvarka, kai vertinami ir mokykloje per tam tikrą laikotarpį gauti pažymiai, galioja ir stojant į užsienio aukštąsias mokyklas.

Prieš kurį laiką buvo pasiūlymas stojant į universitetus pridėti 0,25 papildomo balo tiems mokiniams, kurie užsiėmė aktyvia visuomenine veikla. Tačiau tam buvo iškeltos sąlygos – savanoriauti būtų galima tik akredituotose organizacijose ir šiai veiklai būtina skirti ne mažiau kaip 10 val. per savaitę, ja užsiimti keletą mėnesių. Nors pats pasiūlymas logiškas, nes būtų atspindėtas abituriento pilietiškumas, atsakomybė, branda, tačiau nurodytos sąlygos kelia diskusijų – XII klasėje skirti tiek daug laiko visuomeninei veiklai yra sudėtinga, nes reikia rengtis egzaminams, be to, dažnas jaunuolis savanoriauja jau ilgą laiką, tačiau skirdamas mažiau valandų per savaitę. Vadinasi, jo veikla nebūtų įskaityta?

Mano nuomone, būtų naudinga, jei savo stojamuosius egzaminus rengtų pačios aukštosios mokyklos – tuomet jos turėtų galimybę lengviau ir paprasčiau atsirinkti būtent tokius būsimus studentus, kokių jos ieško.

Apskritai Lietuvoje per daug abiturientų siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą – reikia atminti, kad universitetai rengia mokslo darbuotojus. Jei norima tiesiog įgyti specialybę, verčiau rinktis kolegijas, kurios orientuotos į praktiką, į tokių įgūdžių formavimą, kokius turint darbuotojų laukia rinka.

Taip pat egzistuoja nuomonė, kad į profesines mokyklas stoja tik tie, kurie „nepatempia“ mokymosi krūvio gimnazijose. Iš tiesų, ten mokomasi pagal tas pačias ugdymo programas, tik dar kartu įgyjama pasirinkta profesija.


Šis Gabijos Lūžaitės piešinys konkurse „Kuriu ateities Europą“ laimėjo I vietą.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos 16 metų mokinė Gabija Lūžaitė konkurse „Kuriu ateities Europą“ laimėjo I vietą ir gavo pagrindinį prizą – kelionę į Europos Parlamentą, esantį Strasbūre, Prancūzijoje. Ši sėkmė G. Lūžaitei buvo labai netikėta, mat ji niekuomet nelankė meno mokyklos ir dailės srityje yra visiška savamokslė. Maža to – jos piešinys, nusiųstas į konkursą, jai pačiai net nepatiko.

G. Lūžaitė pasakojo, kad ji piešia nuo mažens, tačiau su ilgomis pertraukomis, o konkursas „Kuriu ateities Europą“ buvo pirmasis piešinių konkursas jos gyvenime.

„Laimėti tikrai nesitikėjau, kadangi pati savo darbo nemėgau, o ir baigiau jį labai nenoriai. Laiko praleidau išties nemažai, darbą sukūriau per kelias dienas“, – sakė G. Lūžaitė.


Kretingiškiai septyniolikmetis Valdas Benetis ir aštuoniolikmetis Matas Jeruševičius jau yra patyrę vairavimo kartėlį. Tiesa, Valdas – dar tik vairavimo mokyklos mokinys, o Matas jau pradėjo savarankiško vairuotojo gyvenimą. Nepaisant to, juos abu sieja bendras pomėgis – mašinos.


Gabrielei Juršaitei (priekyje, kairėje) taip patiko dalyvauti „Sniego gniūžtės“ stovyklose, kad, sukaupusi pakankamai patirties, šiemet ji ryžosi tapti jos koordinatore.

Savanorystė yra nepaprastai svarbi patirtis, leidžianti tobulėti pačiam, o svarbiausia – suteikianti galimybę daryti kažką ne tik dėl asmeninių poreikių, bet ir siekiant aplinkiniams sukelti malonius pojūčius. Taip teigė trys savanorės – Gabrielė Juršaitė, Aurelija Šlymaitė ir Irena Grabienė – įdėjusios didžiulį indėlį į ne pelno siekiančios prevencinės stovyklos „Sniego gniūžtė“ plėtojimąsi ir sutikusios pasidalinti savo patirtimi šioje veikloje.

Guoda Skripkauskaitė

Šiandieną prasidės stovykla, kurios vydmantiškė G. Juršaitė laukė su nekantrumu – ji pirmą kartą „Sniego gniūžtės“ (toliau – SG) veikloje pasirodys jau ne kaip dalyvė, o kaip jaunoji koordinatorė. Kaip bebūtų, dešimtokė prasitarė, jog iki vieno smagiausių spalio savaitgalių sekė ilgas pasiruošimo kelias, reikalaujantis daug kantrybės, atkaklaus komandinio darbo su Vydmantų SG skyriaus vadovais bei galybės repeticijų.

„Imtis šios veiklos sumaniau neatsitiktinai: apie „Sniego gniūžtę“ žinojau jau seniau, vienais metais buvau vadove šioje stovykloje. Turbūt mintis, jog galima laisvalaikį smagiai praleisti be psichotropinių medžiagų bei surasti bendraminčių, mane pastūmėjo išbandyti savo jėgas gniūžtiečių būryje“, – paklausta, kas paskatino imtis savanoriškos veiklos, kalbėjo G. Juršaitė.

Mergina neslėpė, jog darbas komandoje, norint paruošti įtraukiančią bei kažkuo išsiskiriančią stovyklą, kartais yra labai sunkus.

„Būna, kad labai sunku koordinuoti gana nemažą vadovų būrį reikiama linkme, pasiekti tai, jog ne tik dalyviai, bet ir jos organizatoriai būtų patenkinti. Vienas sudėtingiausių dalykų yra spręsti iškylančias problemas, kadangi būtina atsižvelgti į kiekvieno nuomonę“, – savo mintimis dalinosi šešiolikmetė.


Infomugėje – išradingi organizacijų prisistatymai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2017-09-29

Vakar Kretingos rajono kultūros centre įvyko tradicinis renginys – ,,Būk informuotas“. Jo metu 8 organizacijos pristatė 16 įvairių veiklų.


Festivalyje „nowJapan“ cosplayeriai demonstravo įvairiausius kostiumus iš kompiuterinių žaidimų ir japoniškos animacijos filmukų.

Kasmetinis japonų kultūros renginys „nowJapan“, šiais metais įvyko rugsėjo 9-10 dienomis, Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose. Ar verta ten nuvykti? Taip, jeigu jums patinka Japonija ir Azijos kultūra. Šiame renginyje sutiksite bendraminčių, galėsite dieną pabūti savo mėgstamiausio veikėjo kostiume ir fotografuotis su kitais ar net pasirodyti ant scenos.

Užsienio svečiai

Kaip visada, „nowJapan neapsėjo be užsienio svečių, o teisėjai, kurie vertino cosplayerius, buvo patys cosplayeriai, jau laimėję ne vieną tarptautinį konkursą: Alex Relss iš Rusijos, Papa cosplay iš Prancūzijos, Pugoffka iš Ukrainos. Šiais metais jie sprendė likimą to, kas laimės pagrindinį renginio prizą – Kelionę į Japoniją. Teisėjai buvo matomi, duodantys interviu televizijai, besifotografuojantys su lankytojais ir kitais cosplayeriais. Jie tai atliko su malonumu, o jų kostiumai buvo vieni geriausių renginyje, tad dėmesio jiems netrūko.

Ne tik teisėjai buvo iš užsienio, bet ir muzikantai, dainininkai: Mayuko Cocoon, Ekotumi, Kumisoko, Takeshi Nishimoto, Tatsuya Shimogawa. Festivalio „nowJapan“ metu įvyko net Yukihero Pro-Wrestling mados pristatymas, kurią ant podiumo demonstravo hip-hop šokėjos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas