Pajūrio naujienos
Help
2019 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną28°C debesuotumas 3 %
Naktį15°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar pasitikite skelbiamais reitingais?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2019-05-10

Naujojoje poezijos knygoje – ir eilės Lietuvai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-05-10

Filologė, vertėja, poetė, literatūros kritikė Elena Pečerskaja tik ką išleido dar vieną, jau 8-ąją, autorinės poezijos knygą.

Mūsų krašto literatų bičiulė filologė, poetė ir vertėja Elena Pečerskaja iš Maskvos į Lietuvą, Palangą, kur ji leidžia vasaras, atvyko ne tuščiomis: jos rankose – tik ką iš spaustuvės paimta eilėraščių knygos „Svet i teni“ („Šviesa ir šešėliai“) dalis tiražo, kurių egzemplioriais autorė suskubo pasidalinti su bendraminčiais. Tai – aštuntoji E. Pečerskajos autorinė poezijos knyga, neskaitant tų knygų, kuriose sugulė lietuviškų pasakų, pasaulinės ir lietuvių poezijos vertimai. Tik ką ji iš lietuvių į rusų kalbą išvertė klaipėdietės rašytojos Nijolės Kepenienės porą pasakų, o triskart per metus Maskvoje leidžiamas almanachas „Literaturnyje znakomstva“ („Literatūrinės pažintys“) jau paprašė, kad E. Pečerskaja būtų vertimų iš lietuvių į rusų kalbą rubrikos autorė.

„Pavadinau ją „Gintaro lašais“ – rubrikoje ketinu publikuoti eilėraščių, pasakų, apsakymų vertimus, manau, kad į tą puslapį pateks ir Kretingos krašto poetų, su kuriais stengiuosi nuolat pabendrauti, vertimai. Taip jausiu ir išlaikysiu nuolatinį ryšį su Lietuva“, – E. Pečerskaja neslėpė, kad jis jai – labai svarbus ir būtinas.

Ji pasidžiaugė ir kitais per žiemą nuveiktais darbais: be to, kad išleido savo autorinę poezijos knygą, ji, kaip literatūros kritikė, centriniuose literatų namuose Maskvoje pristatė rusų poetus, o Rusijos radijuje kalbėdama apie literatūrą neišvengė klausimų, susijusių su Lietuva ir lietuviškais vertimais.

„Rusijos radijo klausytojams ypač rekomendavau Pauliaus Širvio poeziją, skaičiau savo kūrybos eiles, kuriose atsispindėjo ir Baltijos motyvai“, – kalbėjo knygos autorė, kuri rinktinėje „Svet i teni“ dalį eilių skyrė būtent Lietuvai ir Latvijai, neapsiėjo, žinoma, ir be Maskvos – miesto, kuriame gimė, augo, mokėsi, dirbo – motyvų. Dauguma rinkinio eilėraščių – pastarojo laiko, ir tik vienas kitas – ataidėjęs iš jaunystės laikų.

Nors Lietuvoje E. Pečerskaja – dar tik kelios dienos, ji jau spėjo susitikti su rašytoja N. Kepeniene ir jai perduoti Rusijos Artiados apdovanojimą už literatūrinę veiklą.

Tęsdama Žemaitijos krašto poetų, lietuviškų pasakų vertimus, E. Pečerskaja planuoja išleisti dar vieną verstų pasakų knygą, ir, kai jų bus 5-ios, sudaryti rinktinę.

„Apskritai norėčiau išleisti rinktinius vertimus, tarp kurių būtinai patektų ir jūsų krašto poetų kūryba“, – planus ateičiai atskleidė E. Pečerskaja, lietuvių kalbos per pastaruosius kelerius metus išmokusi savarankiškai, daug skaitydama ir bendraudama su mūsų krašto žmonėmis.


Palangos kultūros ir jaunimo centro kamerinis choras, kuriam vadovauja Edmundas Jucevičius, minėdamas penktąjį kūrybinės veiklos sezoną chorinės muzikos mėgėjus kviečia į chorinės muzikos šventę „Cantate Palangai“. Ji įvyks gegužės 19 d., sekmadienį, 16 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Šventėje skambės John Rutter kūrinys „Magnificat“, kurį, be Palangos kultūros ir jaunimo centro kamerinio choro, atliks Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos Žvejų rūmų mišrus choras, Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidas“, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras, Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ (vad. Kristina Rimienė). Gros Lietuvos kariuomenės orkestras.

Šventės dirigentas – Tomas Ambrozaitis, solistė – Ieva Goleckytė-Jarašė.

„P. n.“ informacija


Poetas Rolandas Rastauskas sakė maloniai nustebęs, kad esama tiek daug kuriančių haiku.

Jau antrąjį kartą į savaitę trunkantį renginių ciklą „Palangos dienos“, skirtą paminėti Palangos gražinimo Lietuvai ir Šventosios prijungimo metines bei sukaktį, kai pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Palangos vardas, įsilieja Palangos kurorto muziejaus iniciatyva rengiamas poezijos konkursas „Haiku Palangai“.

Antrojo konkurso laureatų apdovanojimo ceremonija įvyko Palangos kurorto muziejuje. Į jaukią vilą „Anapiliu“ tebevadinamą Palangos kurorto muziejaus salę susirinkusius haiku kūrėjus ir šio poezijos žanro gerbėjus muzikiniais sveikinimais pasitiko respublikinių ir užsienio konkursų laureatų akordeonistų duetas Mantas Leonardo Lizzi (mokyt. Nijolė Daukšienė, Palanga) ir Gabrielė Kunickaitė (mokyt. Valentina Navickienė, Klaipėda).

Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė pasidžiaugė, kad per metus konkursas gerokai ūgtelėjo: jame šiemet dalyvavo 66 kūrėjai iš visos Lietuvos. Kaip ir pernai, poetai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Gausiausia – suaugusiųjų amžiaus grupė, kurioje buvo lygiai 40 dalyvių, vyresniojo mokyklinio amžiaus grupėje rungėsi 8, jaunesniojo mokyklinio amžiaus – 18 poetų.

„Palangai skirti haiku apraizgė Lietuvą skersai išilgai, nes dalyvių geografija, lyginant su pernykščiu konkursu, labai išsiplėtė – sulaukėme haiku iš Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Švenčionių, Skuodo, Mažeikų, Klaipėdos, Šilutės ir kitų miestų ir miestelių“, – sakė A. Levickytė-Bumbulienė, priminusi, jog konkursas turėjo dvi temas: „Mano kraštas prie jūros“ ir „Kelionė“.


Ryškiausia festivalio žvaigždė – Jungtinės Karalystės ir Velso pasididžiavimas, šiemet septintą kartą Europos čempionu tapęs orkestras „Cory Band“.

Šimtą metų pučiamųjų muzikos tradicijas skaičiuojančioje Palangoje jau trečią kartą siaus gintarinis vėjas: gegužės 17–19 dienomis populiariausiame vasaros kurorte vyks Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind“. Konkurso sumanytojai ir organizatoriai šiemet ypač džiaugiasi tuo, kad, be žinomiausių Lietuvos orkestrų bei ansamblių, festivalyje koncertuos šiemet Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą laimėję daugkartiniai Jungtinės Karalystės ir Europos čempionatų laureatai, muzikos interpretacijos meistrai „Cory Band“.

Pratęsė pučiamųjų muzikos tradicijas

„Trečius metus vyksiantis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2019“ neatsirado „tuščioje vietoje“: galima sakyti jog jis pratęsia dar 2001-aisiais sumanytą ir keletą metų vykusį festivalį „Pajūrio dūdos“, – paklaustas apie jau tradicija tapusį „Gintarinį vėją“ sakė festivalio sumanytojas, viešosios įstaigos (VšĮ) „Palangos orkestras“ vadovas ir Palangos orkestro vyriausiasis dirigentas Vygantas Rekašius. – „Pajūrio dūdos“ taip pat tam tikra prasme tęsė dar grafų Tiškevičių laikais susiklosčiusią tradiciją į kurortą atvykstantiems poilsiautojams rengti pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertus Birutės parko Rotondoje bei prie Kurhauzo.“

Tiek „Pajūrio dūdos“, tiek „Amber Wind“ festivaliai buvo sumanyti tam, kad plačiajai auditorijai būtų kuo plačiau pristatytos visos šio žanro muzikavimo tradicijos, visos galimybės nuo pačių didžiausių orkestrų koncertų įvairiose Palangos erdvėse bei salėse iki nedidelių ansamblių ir solistų pasirodymų bei edukacinių programų vaikams.

„Paskutinės „Pajūrio dūdos“ skambėjo 2007-aisiais metais. Ir lygiai po 10 metų, 2017-aisiais, festivalis, galima sakyti, atgimė nauju, platesniu formatu. Galimybė rengti tarptautinį festivalį atsirado tada, kai įsikūrė viešoji įstaiga „Palangos orkestras“. Organizuodami „Amber Wind“ mes tuo pačiu turėjome progos išbandyti savo galimybes rengti orkestrus ir atlikėjus iš visos Europos sukviečiantį festivalį ir tam tikra prasme pasirepetuoti prieš 2020 metais Palangoje vyksiantį prestižinį muzikos pasaulio renginį – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą“, – pasakojo V. Rekašius.

Festivalis turi ir dar vieną tikslą: ne tik pristatyti, bet ir populiarinti pučiamųjų instrumentų atliekamą muziką. Nes, kaip sakė Palangos orkestro vyriausiasis dirigentas, profesionalūs orkestrai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje susiduria su muzikantų stygiumi.


Paskutinįjį balandžio penktadienį pakvietusi į lietuviškojo ekspresyviojo abstrakcionizmo atstovo dailininko Kęstučio Petro Ramono grafikos ir tapybos parodą, šeštadienį, gegužės 11 dieną 18 val. Palangos „Ramybės“ galerija kviečia į pirmojo šiemet parodų ciklo atidarymą: bus pristatyta menininkės Dalios Kirkutienės tapybos paroda „Išgalvotas laikas“ bei juvelyrių Beatričės Vanagaitės ir Ernestos Valantiejūtės (Vala) kaklo papuošalų kolekcija „Vertigo“.

Naujausius savo darbus palangiškiams ir kurorto svečiams „Ramybės“ galerijoje pristatysianti D. Kirkutienė apie „Išgalvotą laiką“ sakė: „Tapyba egzistuoja visame mano laike. Ir tame išgalvotame, kur valandos neturi 60 sekundžių, o para – 24 valandų. Išgalvotas laikas visada buvo didžioji mano paslaptis. Kiekviena istorija, perkelta ant drobės, įvyko tuo laiku, kurio realiai nėra. Pabandysiu jas papasakoti, jei stebėtojas išgalvos savąjį laiką joms išklausyti...“


Pasak Arūno Gelūno (dešinėje), ši iš pirmo žvilgsnio įprasta gintaro juvelyrikos ekspozicija yra sensacija, nes tai – ilgai negrįžusi ir beveik pamiršta 1986-aisiais į Dubliną iškeliavusios parodos dalis. Plačiau apie ekspoziciją ir apie Lietuvos gintaro svarbą papasakojo Rytis Paulauskas.

Parodos „Pamestas gintaro lobis“ atidarymu, Kretingos muziejaus išleistos knygos apie grafų Tiškevičių dvarą pristatymu bei Čiurlionio kvarteto ir solistės Dovilės Kazonaitės koncertu Palangos Gintaro muziejus pradėjo naują klasikos sezoną, kuriame numatyta daugiau negu 30 nemokamų renginių. Lobis parkeliavo po 30 metų

Liepos 3–13 dienomis septintą kartą kurorto gyventojai bei svečiai kviečiami į tarptautinį M. K.Čiurlionio muzikos festivalį, nuo liepos 31-osios iki rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmų terasoje skambės „Nakties serenados“, nuo liepos 21-os iki rugpjūčio 18-osios – festivalis „Pasaulio balsai“. Ekspozicijose džiugins gintaro spalvų ir atspalvių paroda iš privačios Ramučio Petniūno kolekcijos, taip pat Eglės Čėjauskaitės-Gintalės ir Martyno Gintalo paroda „Atsivėrimas“. Naujojo klasikos sezono atidarymo ceremonijos vinimi vis dėlto tapo paroda „Pamestas gintaro lobis“.

Kaip sakė renginyje dalyvavęs Lietuvos muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atrodytų, įprasta gintaro juvelyriškos ekspozicija: trys stendai gražių dirbinių – karolių, apyrankių, pakabukų – liudija meistrystę. Bet iš tikrųjų tai yra sensacija, nes tai – ilgai negrįžusi ir beveik pamiršta 1986-aisiais į Dubliną iškeliavusios parodos dalis. Šie gintaro papuošalai kartu su medžio drožiniais bei lino dirbiniais Airijos respublikoje įvykusiame festivalyje reprezentavo tuomet dar Sovietų Sąjungos Lietuvą. Dėl nežinomų priežasčių papuošalai buvo laikomi Dublino oro uoste beveik 30 metų. Pasak A. Gelūno, tik 2015-aisiais LR ambasada Airijoje sulaukė oro uosto tarnybų prašymo juos atsiimti. Pargabentas į Lietuvą „lobis“ laikinai buvo saugomas Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos dailės muziejui paprašius, ministerija jį perdavė Palangos gintaro muziejui. Ši dingimo istorija apipinta kolekcija dabar tapo Palangos gintaro muziejaus rinkinio dalimi. Papuošalus, 1986-aisiais garsinusius Lietuvą Europoje, palangiškiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti iki metų pabaigos. Tai, kad dirbiniai nebuvo pradanginti, po tiek metų Lietuvai grąžinti, anot A. Gelūno, rodo ir Airijos oro uosto darbuotojų, ir Lietuvos diplomatų sąžiningumą.


Kūrybos kraitė

  • Smiltys
  • 2019-04-12


Kūrė laisvės sampratos kontūrus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

Balandžio pradžioje įvykusiame respublikinio mokinių konkurso „Laisvės kontūrai“ finale Pranciškonų gimnazijos X klasės mokinys Linas Daugėla savo meniniu fotografijos ir poezijos darbu „Dievo Žodžio paminklas“ pelnė III vietą.


Meilė tėvynei išauga iš meilės gimtajam kraštui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

„Labai nudžiugau „Smiltyse“ paskelbtu kūrybiniu konkursu, skirtu Lietuvos 100-mečiui paminėti. Tai mane sutelkė patriotinei kūrybai, paskatino parašyti naujų eilių“, – neslėpė Kretingos krašto poetas Juozas Maksvytis, kuris ir tapo šio konkurso nugalėtoju.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas