Išgirsta linijos kalba

Vienas iš būdų atrodyti originaliai ir išskirtinai – marškinėlius ar kitus rūbus papuošti originaliu, paties išpieštu paveikslu ar ornamentu. Būtent taip ir padarė 24 metų kretingiškė Rasa Lazdauskaitė, kuri pačios išpieštą suknelę vilkėjo net per dvyliktos klasės atestatų įteikimo šventę.

Pačios išpiešta suknele Rasa Lazdauskaitė buvo pasipuošusi per XII klasės atestatų teikimo iškilmes.

„Mintis išsipiešti marškinėlius kilo mokykloje, kai kūryba nebetilpo ant popieriaus lapo, pradėjo keliauti toliau: pradėjau piešti ant rūbų. Juk žmonės dažnai vaikšto po parduotuves, ieškodami kažko ypatingo. Aš taip pat ieškodavau ir ne visada rasdavau. Taip kilo mintis išpiešti rūbus tuo, kas mane džiugintų“, – pasakojo R.Lazdauskaitė, studijuojanti Klaipėdos universiteto dvasinio konsultavimo magistrantūroje.

Anot R. Lazdauskaitės, ant rūbų piešti nėra sunku, ji savo patarimais pasidalijo su „Kuprinės“ skaitytojais. Šiam darbui reikia tekstilinių dažų, teptukų ir vienspalvių rūbų. Rasa pataria piešti ant lygios medžiagos, geriausiai tam tinka linas ar trikotažas.

Darbo eiga: kad neišsiteptų antra marškinėlių pusė, būtina pasikloti plastmasinį maišelį ar laikraščių. Su pieštuku galite nusipiešti norimą piešinį, o po to pasiimti teptuką, tekstilinius dažus ir marginti jį. Piešiant ant medžiagos gali prireikti kelis kartus ją padengti dažais, tačiau nereiktų persistengti: jei dažų sluoksnis bus per storas, vėliau dažai gali skilinėti ar birti. Baigus piešti svarbu gerai išdžiovinti audinį ir išlyginti iš blogosios pusės. Išpiešti rūbai reikalauja ypatingos priežiūros: juos galima skalbti tik rankomis, negalima per daug gręžti, reikia saugoti, kad nesutrūkinėtų dažai. Išpieštus rūbus galima dekoruoti karoliukais, sagomis, kriauklėmis ir pan. Jei rūbu tinkamai rūpinamasi, piešinys ant jo išsilaikys ilgai. „Turiu marškinėlius, kuriuos išsipiešiau prieš 5 metus ir jie dar šiandien yra tinkami nešioti“, – teigė R. Lazdauskaitė.

Rasos Lazdauskaitės talentas netelpa popieriuje - ji kūrybingai išdailina ir rūbus, porcelianą, papuošalus.

Mergina pasakojo, kad dažniausiai piešianti ornamentus, kūrybos simbolį – plunksną, krikščioniškus simbolius: balandį, lelijas, pranciškoniškus ženkliukus, ar tai, ką vedžioja ranka. „Man kūryba yra nuostabiausia dovana iš Dievo. Kai ją priėmiau, supratau, kad esu atsakinga už šią dovaną. Todėl leidžiu jai skleistis, lietis. Talentas, kuriuo nesidalijama, išnyksta“,– kalbėjo R.Lazdauskaitė.

Kūrybinga mergina užsiima ne tik piešimu ant rūbų: ji taip pat kaligrafiškai užrašinėja atvirutes, albumus, kuria papuošalus, logotipus, piešia ant porceliano, šilko. R. Lazdauskaitė yra sukūrusi logotipą Lietuvos pranciškoniškajam jaunimui ir Pranciškonų svečių namams Kaune „Domus Pacis“ bei iliustravusi knygą.

Mergina prisipažįsta, kad jos gyvenimas persipynęs su daile. „Didžioji dalis laisvalaikio priklauso kūrybai. Niekada kūrybai neatiduodu liūdesio, nerimo, nes tai nėra emocinis išsiliejimas. Mano kūryba susideda iš džiaugsmo, vilties ir ramybės – tai išgirsta linijos kalba“,– pasakojo Rasa, ruošianti ir ketvirtąją savo kūrybos darbų parodą.

Sandra URBONAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (1)