Kai knygos puslapiai kvepia šokoladu

Apmaudu, kad atostogų dienos tiesiog tirpsta. Dar didesnis apmaudas apima tada, kai supranti, kad vasaros pradžioje mokytojos duotas ilgas sąrašas knygų, kurias būtina perskaityti, nė kiek netrumpėja. Tačiau skaityti knygas yra visai nenuobodu, netgi – linksma! Ir tai įrodė didelė knygų mylėtoja, būsima studentė – Milita Stuopelytė.

Budriškė Milita Stuopelytė mano, kad pasverti visų jos perskaitytų knygų būtų neįmanoma – svarstyklėse nebūtų tokio didelio skaičiaus.

- Jeigu galėtum pasverti visas savo turimas knygas, kaip manai, kokį skaičių parodytų svarstyklės?

- Asmeninių knygų, kurias dabar turiu, skaičius nebūtų labai didelis, gal ir siektų kelis kilogramus, bet jeigu skaičiuotume visas mano perskaitytas knygas, tai... O ne! Tikriausiai ant svarstyklių net tokio skaičiaus nebūtų, nes jis būtų be galo didelis!

- Jeigu galėtum pasirinkti, kokiu knygos veikėju būtum?

- Hm... Sunku pasakyti, nes visi veikėjai yra savaip įdomūs, bet gal visai norėčiau įlįsti į Hario Poterio kailį arba pabūti jo draugais, juk jų pasaulis toks magiškas ir paslaptingas... Tiesa, dar visai smagu būtų virsti Džeine Eir, kuri gyveno labai gražiu ir įdomiu laikmečiu, kada viskas buvo taip elegantiška, vertinami išsilavinę, kultūringi žmonės.

- Kaip tu įsivaizduoji tobulą, savo svajonių biblioteką?

- Ji turėtų būti labai didelė ir puošni, lentynose – didžiulės knygos. O svarbiausias tobulos bibliotekos akcentas – stumdomos kopėtėlės.

- Mieliau renkiesi storas, kokių 600 puslapių knygas, ar plonesnes, kurias galima greičiau perskaityti?

- Plonesnes, bet nebijau ir storesnių knygų. Jeigu knyga labai gera ir kitų rekomenduojama, tai kodėl jos neperskaičius? Nesvarbu, stora ji ar plona.

- Jeigu sutiktum Harį Poterį, kokia būtų pirmoji frazė, kurią jam pasakytum?

- Cha cha cha... „O DIEVE! Ar tu tikras?“

- Ar norėtum ateityje rašyti knygą? Jei taip, apie ką ji būtų?

- Gal visai ir norėčiau. Nežinau, apie ką rašyčiau, bet spėju, jog tai būtų nuotykių knyga arba kūrinys, turintis gilią mintį, kad tie, kurie skaitys, turėtų, ką veikti! Visai būtų įdomu išbandyti rašytojo plunksną.

- Kokia knyga tave privertė verkti, o kokia juoktis?

- Tokių, kurios privertė verkti, nebuvo daug. Puikiai prisimenu dvi – „Laukinis šuo Dingas“ bei „Ar moki išlaikyti paslaptį?“. Antroji knyga apie du žmones, kurie susitiko krentančiame lėktuve ir vienas kitam išsipasakojo apie savo gyvenimus. Visos knygos juk nepapasakosi: reikia pačiam paskaityti. Jeigu norite daug juoktis, galite perskaityti knygą „ Trise valtyje“. Skaityti šią knygą buvo tikrai labai smagu!

- Kokios knygos nuotykį ar istoriją norėtum išgyventi pati?

- „Da Vinčio kodo“ ir „ Alchemiko“. Šių dviejų knygų istorijos buvo nepaprastai įdomios. Pastaroji – apie žmogų, kuris apkeliavo kone visą pasaulį ieškodamas laimės, o ją rado grįžęs – namuose...

- Kokio skonio turėtų būti tavo įdomiausia ir mėgstamiausia knyga?

- Šokoladinė.... Dabar kaip tik skaitau knygą, pavadinimu „Šokoladas“, galbūt todėl ir atrodo, kad knygos skonis turėtų būti šokoladinis. Skaitydamas tokią knygą iš tikrųjų šokolado gali užsimanyti.

- Ar galėtum sakyti, kad knyga turi mažas nematomas dureles, pro kurias įėjus išeiti nebesinori?

- Galima ir taip pasakyti, nes kai kurios knygos tikrai labai įtraukia. Tačiau kiekvienam – vis skirtingai: manau, kad kiekvienas turi rasti savo „dureles“.

- O kaip įtikintum jaunimą skaityti?

- Skaityti yra verta. Juk tiek daug visko sužinai, pasineri į įvairius nuotykius, istorijas, o ypač smagu įspūdžiais pasidalinti su draugais ir bendraminčiais. Galbūt ir nemokėsiu įtikinti kitų, kad per vasarą į rankas paimtų bent vieną knygą, bet pasakysiu štai ką: jeigu neskaitysit dabar, senatvėje jūsų akys nebeveiks! Va taip. Svarbiausia – surasti tinkamą knygą, pasirinkti tai, kas arčiausiai širdies. Tada galbūt ir skaitymas nebeatrodys toks nuobodus – puslapiai kvepės vis skaniau ir norėsis gardžiai suvalgyti knygose papasakotas istorijas.

Karolina DAUKANTAITĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (2)