|
|
|
Fizikei paklusę kūrybos dėsniai
Nors prekybos centrų lentynos lūžta nuo kalėdinių puošmenų gausos, tačiau kretingiškė Rasa Zemdliauskaitė įsitikinusi, kad niekas negali pakeisti paties sukurtos kompozicijos iš natūralių gamtinių medžiagų. Grožio dėsnių fizikos mokytoja dirbanti R. Zemdliauskaitė leidžiasi ieškoti kartu su Pranciškonų gimnazijos mokiniais, o jų bendrą darbo rezultatą – išpuoštas erdves – įvertina visa įstaigos bendruomenė.
„Iš natūralių, gamtiškų medžiagų sukurtas originalus darbas yra mielesnis, spinduliuoja šiluma. To neturi kiniški blizgučiai“,- mano R.Zemdliauskaitė. Pasak jos, išpuošti namus savo kurtomis originaliomis kalėdinėmis kompozicijomis galėtų daugelis – tereikia kruopštumo ir panaudoti keletą floristinės technikos gudrybių. Žinoma, idealu būtu gamtinėmis medžiagomis pasirūpinti iš anksto – kuo jų daugiau, tuo platesnė erdvė fantazijai. R.Zemdliauskaitė papasakojo, kad kalėdinių vainikų pagrindas – ratu sulenkta viela ir ant jos susuktas šienas, kurį dar reikia apvynioti tvirtais siūlais ar raiščiu. Galima dekoruoti ir tokį šieno žiedą, tačiau gražu jį apdengti medžiaginio bulvių maišo ar kitokiu audiniu, o tada prie jo tvirtinti įvairiausias norimas detales: kankorėžius, giles, pušų šakas, riešutus ir t.t. Norint padaryti dekoratyvias kalėdines egles, reikia iš popieriaus lapo susukti kūgio formą ir į jos vidų įpurkšti šiek tiek „Makroflekso“– ant jo užpurškus vandens, putos labiau pučiasi. Putoms sustingus, telieka lygiai nupjauti kūgio pagrindą. „Iš tokios medžiagos pagamintas kūgio pagrindas yra patogus naudoti – ant jo galima ne tik priklijuoti, bet ir į jį įsmeigti papuošimus. Dekoracijos dalis geriausia klijuoti karštais klijais“,- patarimais pasidalijo R.Zemdliauskaitė. Iš pasivaikščiojimų – ne tuščiomis Kai R.Zemdliauskaitė pasakoja apie kūrybinio darbo procesą, viskas atrodo paprasta ir nesunkiai įgyvendinama. Tačiau tai – tik pirmas įspūdis. Kad mokyklos bendruomenė galėtų pasidžiaugti naujomis kompozicijomis, R.Zemdliauskaitei tenka ilgai vaikštinėti Kretingos parkų takeliais bei pajūriu, kur ji prisirenka gamtinės medžiagos, o vėliau – turėti daug kantrybės ir kruopštumo derinant ir klijuojant surastus kankorėžius, giles, samanas, įvairius augalus, šakas, žieves ir pan. „Jei gamtoje vaikštinėju ir šnekučiuojuosi kartu su draugėmis, jos irgi man padeda – pakelia kokią šakelę ir klausia: „Ar šitos šiukšlės tau reikia?“. Kiekvienąkart joms patvirtinu, kad man tikrai reikalingos visos gamtoje randamos šiukšlės“,- juokėsi R.Zemdliauskaitė, kurios rankose tos „šiukšlės“ tampa įspūdingų kompozicijų audiniu.
Paklausta, ar besirūpindama mokyklos grožiu, spėja kalėdinėmis kompozicijomis papuošti ir savo namus, R.Zemdliauskaitė šypsodamasi prisipažino, kad ir jos atveju pasitvirtina taisyklė, kad batsiuvys dažniausiai pats lieka be batų. „Mano namai labiau primena dirbtuves“,- sakė pašnekovė, mintyse turėdama tai, kad jos namuose ir rūsyje – dėžių dėžės, kuriose surūšiuoti gamtoje rasti dalykai ir kurie vėliau panaudojami kūrybai. Iš vitrinų menas išstumiamas „Fizikams reikalinga vaizduotė, o kai ją turi, tai ir prifantazuoji. Todėl fizikai ir būna šiek tiek „paplaukę“: vienas – muzikuoja, kitas – eiles rašo ar piešia“,- linksmai vardijo R. Zemdliauskaitė, paklausta apie tai, kaip ji pasinėrė į, atrodo, profesijai negiminingą meno pasaulį. R.Zemdliauskaitė pasakojo, kad floristika visada ją traukė, todėl paskatinta brolio, kuris yra metalo skulptorius, ji prieš 20 metų ryžosi šioje srityje išbandyti save. „Brolis pažadėjo, kad padarys metalinius karkasus, o aš galėsiu ant jų tvirtinti kompozicijas. Tad man beliko pasiteirauti pažįstamų, dirbusių parduotuvėje, ar jie nenorėtų, kad papuoščiau vitrinas“,- savo veiklos pradžią puošiant Kretingos centro įstaigas prisiminė R.Zemdliauskaitė. Šiandien ji apgailestauja, kad bėgant laikui, vis mažiau belieka meniškai papuoštų parduotuvių vitrinų – originalius darbus išstumia pirktinės dekoracijos. „Seniau nuvažiuodavau į Vilniaus „Akropolį“ ir vaikščiodama gėrėdavausi parduotuvių kalėdinėmis vitrinomis, jas fotografuodavau. Dabar – nebėra į ką žiūrėti. Verslininkai nenori skirti pinigų vitrinai puošti – prašo, kad ji būtų padaryta pigiai ir gražiai. Bet juk tai neįmanoma: gražiai kompozicijai reikia medžiagų, vitrinoje pritaikyto apšvietimo“,- kalbėjo R.Zemdliauskaitė, kuri floristikos paslapčių sėmėsi 12 metų lankydama Klaipėdos floristų klubą, vadovaujamą Dalios Česnienės. R.Zemdliauskaitė džiaugėsi bendraminčių turinti ir Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, kurioje ji taip pat dėsto fiziką – mokytojos Marija Šaltmerienė ir Ada Bastienė nuoširdžiai dalijasi patarimais bei idėjomis. Idėjos keičia viena kitą Artėjant gražiausioms metų šventėms, R.Zemdliauskaitei kasmet yra maloni pareiga pasirūpinti Pranciškonų gimnazijos kalėdiniu rūbu. Šiam darbui ji pasitelkia savo ištikimuosius pagalbininkus – floristinio dizaino interjere būrelio narius, kuriam ji vadovauja, bei kolegas Jovitą Motijauskienę bei Vismantą Masioką. „Esame komanda,- pasidžiaugė R.Zemdliauskaitė, kuri su bendraminčiais begražindama gimnaziją, joje kartais užsibūna iki vėlaus vakaro. – Juk pusės darbo nepaliksi. Turi užbaigti iki galo, kad rytą atėję vaikai ir mokytojai pamatytų visą puošmenų grožį.“ R.Zemdliauskaitė pasakojo, kad kūrybinis procesas ją taip įtraukia, kad nė nepajunta, kaip bėga laikas, o vieną idėją pakeičia kitos. Taip nutiko bekuriant dekoraciją su veidrodžiu, kuri šiuo metu puošia gimnazijos fojė. „Visai kitaip buvau sumaniusi – norėjau apipavidalinti kokį nors veidrodį. Tačiau kai man į rankas pateko mokyklai nebereikalingas senas veidrodis, kuris buvo storo stiklo ir labai sunkus, supratau, kad jo svorio neišlaikys joks pakabinimas. Taip gimė mintis veidrodį suskaldyti į šukes ir jomis dekoruoti puošmeną“,- pasakojo R.Zemdliauskaitė, kurios įspūdingas darbas traukia dėmesį ir tapo šių metų gražiu mokyklos puošybos akcentu.
|
|
