Vario ir akmenų paviliota

Įmantriomis formomis iškalto vario ir į jį įkomponuotų spalvotų akmenų dermė – toks yra kretingiškės pedagogės Damilės Urbakonienės sukurtų papuošalų, dažniausiai segių – smeigių, stilius. Pati kūrėja sakė, jog savo papuošalus ji skiria brandesnio amžiaus moterims.

Fantazijos ir saviraiškos galimybių segėse dar vis randanti Damilė Urbakonienė ketina pabandyti sukurti brandesnių kūrinių – vario vėrinių.

Kol varis paklūsta moters rankoms, iš pradžių jai tenka padirbėti gana juodą darbą: replėmis atsignybti vielos ir būsimą papuošalo formą iškalti ant priekalo. Po to D.Urbakonienė ją nušlifuoja, o mažesnės ir plonesnės vielos gabalus suka į verpetus ar ornamentus – ažūrinius sukučius, rožytes, gyvatukus. O ant jų suveria skirtingo dydžio bei spalvų natūralius akmenis. Taip gimsta masyvios, puošnios segės į paltus, skraistes, šalius. O greta jų - auskarai bei apyrankės.

„Kiekvienas mano darbas yra kitoks, nė vieno jų neatkartočiau lygiai taip pat. Net ir turint mintį panašiai išraityti vielą, varis ne visada tiksliai pasiduoda sumanytam judesiui. Papuošalo grožis priklauso ir nuo to, kaip iškalsi vielą, kelių sluoksnių ažūro gyvatukus susuksi, kiek ir kokių akmenų suversi“, - kalbėjo savamokslė kūrėja.

Paklausta, kiek laiko ji užtrunka sukurti vieną segę, D.Urbakonienė šypsodamasi atsakė: „Laiko neįmanoma suskaičiuoti. Juk kuriu ne serijinius darbus. Varis tarytum pats vedžioja mano ranką, užvaldo mintis. Būna – sėdžiu, ir nieko neišeina. Vario vielos, beje, kainuojančios nepigiai, esu išmetusi krūvomis“.

Papuošalo gimimo kelias – gana sudėtingas: kūrėja pirmiausiai atsikerpa 50 - 60 cm ilgio juvelyrinės, vadinamosios Gutermano, vielos. Iš jos išsikala pagrindinę formą: kartais iš anksto jau žino, ko nori, o kartais papuošalas išryškėja tik jo gamybos eigoje. Tada jau suka ažūrinius verpetus ir išvien su akmenimis, pabrėžiančiais vario spindesį, juos įkomponuoja į pagrindinį karkasą. Ažūriniams suktukams dar prireikia apie 10 m plonos vielos.

„Kol kas kuriu tik širdžiai, ir neturiu jokio pelno, vien tik – išlaidų. Kiekvieną papuošalą užsidedu ir išbandau pati: ar ne per sunkus, ar nekliūva, ar gerai laikosi. Aš ir ausis neseniai prasidūriau, kad pati įsitikinčiau, ar tinkamai suvėriau auskarus. Kitaip nesužinočiau, ar viską technologiškai teisingai padariau“, - juokėsi atviraudama moteris.

Kiekvieną savo kūrinį moteris nufotografuoja, sukurdama jam ir tam tikrą meninį foną. „Jei kada teks išsiskirti“, - Damilė prasitarė, jog birželį pristatyti savo kolekciją ji yra pakviesta Savivaldybėje, o po to rengiasi šv.Antano atlaidų mugei.

Vario ir akmenų žaismas D.Urbakonienės papuošaluose.

Chemijos Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje mokanti D.Urbakonienė neslėpė, kad anksčiau pati sau pasisiūdavo ir nusimegzdavo rūbus, netgi kostiumėlius ir paltus, o draugei – vestuvinę suknelę.

Kaip ir dažna rankdarbius mėgstanti moteris, prieš kelerius metus ji pabandžiusi verti karoliukus. Bet ilgainiui papuošalai iš karolių jai nusibodę, o išėjus į užtarnautą poilsį atsiradę daugiau laisvo laiko ir ji sugalvojusi pabandyti kažką nauja ir savita. Taip į jos rankas pakliuvęs varis.

„Vario papuošalų technologijos abėcėlės šiek tiek pramokau iš vienos amerikiečių dizainerės knygos. Ten aprašomas pats papuošalų gamybos principas, tačiau konkretus gamybos būdas bei technologijos nenurodomi. Autorė šią paslaptį pasilieka sau, tuo pačiu kiekvienai kuriančiai moteriai leisdama eksperimentuoti ir improvizuoti“, - apie pačios surastą ir dar nedaugelio tebandytą papuošalų gamybos būdą kalbėjo kūrėja.

Savo pasekėjoms, kurias galbūt irgi pavilios vario ir akmenų žavesys, D.Urbakonienė linki sėkmės ieškant ir surandant savąjį stilių. Ji mano, kad kiekvienos moters prigimtyje slypi kūrybinis pradas, kuris tik laukia lemtingo impulso prasiveržti.

• Rašyti komentarą (12)