|
|
|
Ar ant Kūčių stalo turėsime kanapių sėklų
Žemaitiškas Kūčių stalas neįsivaizduojamas be patiekalų iš kanapių sėklų. Tačiau jų gauti tradicijų puoselėtojams nėra taip lengva – kol Lietuvoje auginti ir pardavinėti kanapes draudžiama, prieššventinė prekyba vyksta „iš po skverno“.
Kur ir kieno „skverne“ esama kanapių sėklų, vietiniai žmonės žino ir be reklamos. Sėklų pardavinėtojai, dažniausiai – senyvo amžiaus žmonės, Kūčių valgių receptūras dar paveldėję iš savo protėvių, dabar vaikšto ties įstatymo riba. Kol kas mūsų rajone nėra nė vieno atvejo, kad toks prekeivis kanapių sėklomis būtų nubaustas. Tačiau Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Andrius Grabys akcentavo, kad pareigūnai privalo išimti iš prekybos ir patikrinti visas įtarimą sukėlusias augalinės kilmės medžiagas. Verdiktą taria ekspertai „Ar tiriamuose produktuose esama narkotinių medžiagų, jei taip – koks jų kiekis, gali pasakyti tik ekspertai. Kiekvienu konkrečiu atveju jų išvados ir lemia, ar toks pardavėjas bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – paaiškino A. Grabys. Policijos pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame išvardintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nurodyta, koks jų kiekis laikomas nedideliu, dideliu ar labai dideliu. Šiame draudžiamų medžiagų sąraše – ir kanapės bei jų dalys. Pakanka ir 5 g kanapių, kad jų savininkui grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dideliu kiekiu laikoma 500 g kanapių, o labai dideliu – 2,5 kg kanapių. Tačiau kanapių sėklomis sumanęs prekiauti žmogus negali žinoti, ar jose yra narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jei taip – koks jų kiekis. Tai nustatyti galėtų tik ekspertai. Ar į juos savo iniciatyva galėtų kreiptis ir pats kanapių augintojas – mūsų šalyje viešai nediskutuojama ir nesvarstoma. Draudžiama ir auginti A.Grabys pripažino, kad pareigūnams sudėtinga atskirti kanapes bei jų sėklas nuo kitų panašių sudžiovintų, susmulkintų augalų. „Pareigūnai specializuojasi, dalyvauja kursuose, kuriuose mokoma atpažinti narkotikus pagal jų specifinius požymius, pavyzdžiui, kvapą. Tačiau be ekspertų išvadų negali būti tikras, jog paimtoji augalinės kilmės medžiaga yra narkotikai. Juolab prekeiviai, siekdami padidinti narkotikų svorį, juos dažnai sumaišo kad ir su kitokių žolių dalimis. Narkotikai miltelių pavidalu, išskirstyti dozėmis į atskirus maišelius, būna sumaišyti su maistiniais miltais ar panašiai“,- sakė komisaro pavaduotojas. Tačiau ir Kretingoje kai kuriose parduotuvėse galima įsigyti kanapių sėklų. Tiesa, dažniausiai jos – importuotos. Policija papildomai šių sėklų nebetikrina, nes prieš patekdamos į rinką, jos būna įvertintos įvairių maisto produktus licencijuojančių tarnybų. O Lietuvoje kanapes net auginti yra draudžiama – už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Kodekse numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų. Buvo atliktas tyrimas dėl narkotikų paplitimo – paaiškėjo, kad per 2004-2008 metus narkotinių medžiagų vartojimas mūsų šalyje išaugo, ypač tarp jaunų žmonių. Kanapės – vienas populiariausių narkotikų, jų bent kartą gyvenime prisipažino išbandę 11,9 proc. apklaustųjų, bent kartą per pastaruosius metus – 5,6 proc., bent kartą per paskutinį mėn. – 1,2 proc.“,- tyrimo rezultatus pakomentavo Andrius Grabys. Kanapių sėklos – maistingos Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Liuda Razmuvienė paaiškino, jog esama trijų rūšių kanapių, o mūsų šalyje populiariausia – sėjamoji. Indiškoji kanapė daugiausiai paplitusi Indijoje, Pakistane, o „Ruderalis“ kanapė – Rusijoje, Šiaurės Europoje. „Sėjamoji kanapė vertinga dėl to, kad jos sėklose yra daug baltymų – net 36 proc. Šiuos baltymus žmogaus organizmas labai lengvai įsisavina, skirtingai negu riešutų. Todėl sėjamosios kanapės sėklos yra ypač vertingos žmonėms, kurie nevalgo mėsos. Sėklose yra 35 proc. aliejaus, kuris lengvai išsiskiria. Ne be reikalo kanapių sėklas taip mėgsta paukščiai – mat jos labai maistingos, turi amino rūgščių, gerina medžiagų apykaitą, kraujo apytaką, - kalbėjo L.Razmuvienė. – O mes kanapių bijome dėl tetra-hidro-kanabinolio – nuodingos medžiagos, kuri naudojama gaminti marihuaną ir hašišą“. L.Razmuvienės žiniomis, sėjamosiose kanapėse tetra-hidro-kanabinolio yra mažiausiai, o sėklose – jei šios medžiagos ir yra, tai visai nedaug. „Teko girdėti, kad yra dirbtinai išvesta kanapės rūšis, kuri pasižymi dideliu kiekiu narkotinių medžiagų“,- sakė pašnekovė. Anot jos, kanapes labai lengva auginti. Esant tinkamoms sąlygoms jos pačios išsisėja ir užauga, kaip piktžolės. „Kanapės sukaupia daug azoto ir fosforo. Todėl jas nupjovus, naudinga šaknis palikti dirvoje, kad perpūtų“,- patarė L.Razmuvienė. Valgydavo ne tik per Kūčias Kretingos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė tvirtina, kad kanapių sėklos, ypač populiarios Žemaitijoje, mūsų senolių buvo vartojamos ne tik per Kūčias. „Jos buvo vartojamos ir per Adventą, o ypač – per Gavėnią, kai žmonės laikydavosi vadinamojo juodo pasninko: nevartojo pieno produktų, mėsos. Kanapių sėklas, sugrūstas specialiame inde – piestoje, pakepindavo keptuvėje, paskanindavo druska, pipirais. Į tokį padažą pamirkydavo bulves, išvirtas su lupenomis. Taip žmonės maitindavosi ne tik per pasninką. Mūsų senoliai valgė, ką turėjo, o maistas buvo įvairus, todėl jie būdavo sveiki ir be papildų ar vitaminų“,- kalbėjo N.Vasiliauskienė. Ji pasakojo, kad kanapės buvo auginamos ne tik dėl sėklų, o ir dėl stiebų, iš kurių vydavo virves, gamindavo vyžas, pynė krepšius. N.Vasiliauskienės manymu, kanapių sėklas būtų galima pakeisti linų sėmenimis. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis gresia: * turint tikslą jas platinti – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų; * esant dideliam narkotinių medžiagų kiekiui, ketinant jas platinti – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų; * esant labai dideliam kiekiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.
|
|
