|
|
|
Į gimtąjį kaimą parviliojo bitės
Apie gyvavusį Klausgalvų Medsėdžių kaimą, kuriame būta apie keturiasdešimt kiemų, šiandien beliudija vienut vienutėlė išlikusi medinė sodyba. Melioracija jos nesuniokojo todėl, kad ten gimė ir užaugo žymus žmogus – akademikas, Lietuvos atominės fizikos pradininkas Adolfas Jucys, ir joje buvo ketinta įrengti muziejų. Lyg bitės į savo avilį šiandieną į ją sugrįžo gilias šaknis šiame kaime įleidusios Jucių giminės palikuonys. Meilė bitėms - iš tėvų Po Nepriklausomybės atgavimo Adolfo Jucio tėvoniją pasidalino septyni jo brolio Juozo vaikai. „Čia visi gimėme, augome, visi ir gyvi tebesame“, - tvirtino jauniausioji sodybos šeimininkė 60-metė Regina Beniušienė, vasarą į tėvoniją atvykstanti iš Plungės. Atokią sodybą supa apie pusšimtis avilių, tolumoje – miškai, žemaitiškai - medės. Pamiškėje įsikūrusias sodybas aplinkiniai nuo seno vadindavę medsėdžiais. „Kaimiečiais užgimę, tikrais miestiečiais netapome: mums ankšta tarp keturių sienų. O čia – ir oras kitoks, ir sniegas baltesnis. Nors mūsų sodyba – nuošali, tenka 4 km kulniuoti ligi Kalnalio, vis vien čia leidžiame savo vasaras. Pasiilgstame tėviškės ir žiemą. Viskas - per bites, jos yra ta tikroji gimtinės trauka“, - Reginai pritarė 72-jų vilnietė sesuo, matematikė Petronėlė Puišienė.
Meilę gamtai ir jos sutvėrimams, ypač bitėms, moterys sakė paveldėjusios iš savo tėvų Petronėlės ir Juozo bei senelių Prano ir Barboros Jucių. „Mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be bičių: jos visuomet dūzgė aplink namus. Tėvas buvo ir kolūkio bitininkas. Jo bitynai buvo skirtingose vietose: vakarais kinkydavo arklį ir apvažiuodavo savo avilius prie Pesčių malūno, Šalyne, Bajoraliuose. Tėvas buvo be galo reiklus, griežtas ir net per daug sąžiningas. Nesvarbu, kad bitės buvo kolūkio, jis jomis rūpinosi lyg savo šeimos nariais. Visi aplinkui sakė, kad Jucio medus yra pats geriausias“, - apie paveldėtą polinkį bitininkystei kalbėjo seserys. Po tėvo mirties bitėmis rūpinosi motina Petronėlė Jucienė. Ji sodyboje gyveno ligi pat savo mirties - 1996 m. Vyskupas – tolimas giminė J. Jucys 1937 m. perstatė dar savo senelio Kazimiero Jucio XIX a. viduryje pastatytą sodybą, - iš senųjų pastatų ligi šių dienų išliko tik senovinė klėtis. Seserys prisimena jų naujojo namo viename gale trumpai buvus atidarytą kaimo mokyklą, kurią lankė apie 20 vaikų. „Matyt, mažesnieji vaikai nesutilpo į pradžios mokyklą. Pakalnėje, prie kelio buvo pradžios mokykla, - dar mūsų tėvas pagelbėjo ją statyti, o Kalnalyje – septynmetė. Tačiau palijus ir pažliugus keliams, buvo sunku nueiti ligi mokyklos. Mokytojas Liaučys užsidėdavo ilgus batus ir pats mus pernešdavo per užlietą kelią. O žiemą rogėmis į mokyklą nuveždavo eigulys Vyšniauskas“, - savo vaikystę prisiminė P. Puišienė. „Kai dar buvome mažos, į mūsų sodybą vasaromis parvažiuodavo ir dėdė Adolfas Jucys. Jau tuomet jis buvo išgarsėjęs mokslininkas Lietuvoje. Priveždavo pyragų, įsisodindavo į mašiną ir vežiodavo po apylinkes. Pasakodavo visokių istorijų apie Salantus, Nasrėnus, Kalnalį ir liepdavo pakartoti, kad įsimintume“, - sakė R.Beniušienė. A.Jucys nuo mažumės buvo ypatingai gabus matematikai, tačiau labai domėjosi ir savo krašto istorija. Užėjus kryžių naikinimo vajui, jis kartu su Kretingos muziejaus direktoriumi Juozu Mickevičiumi važinėdavo po kaimus ir surinkę senus kryžius gabendavo juos į muziejų. Prieraišumą savo kraštui Adolfas išsaugojo visą gyvenimą: atostogaudamas gimtinėje, studijuodavo bažnytines knygas, domėjosi savo kilme, rado vertingų žinių apie Motiejų Valančių ir padėjo įsteigti jo gimtinės muziejų Nasrėnuose. Profesorius A.Jucys pagal metrikų knygas atsekė, jog Klausgalvų Medsėdžiuose yra gyvenę ir M.Valančiaus tėvai, o pats jis esąs tolimas vyskupo giminė. Akademikas - iš penkiolikos vaikų Savo dukterėčioms mokslininkas nemažai pripasakodavęs ir giminės istorijų. 1827 m. Klausgalvų kaime, priklausiusiame Prancūzijos grafui Augustui de Šuazeliui, gimė Kazimieras - mokslininko senelis, Reginos ir Petronėlės prosenelis. Tačiau panaikinus baudžiavą, dvarininkai išvarė baudžiauninkus į prastesnes žemes prie miško, - taip atsirado Klausgalvų Medsėdžiai. Naujakuriams reikėję ne tik išsiplėšti žemę, bet ir mokėti duoklę dvarininkui. O Kazimieras buvęs nepėsčias – jis papildomai užsidirbdavo gabendamas kontrabandą iš Klaipėdos krašto. Jucys gerai žinojo takus per pelkes bei miškus ir naudojo originalų apsaugos būdą. Sieną jis kirsdavo dviem arkliais: vienu jodavo pats, o kitas nešdavo prekes. Be to, pastarasis buvęs dresuotas: pavojaus atveju šeimininkas duodavo ženklą, o arklys nubėgdavo į įprastą vietą ir laukdavo šeimininko. Po Kazimiero mirties dalį ūkio paveldėjo Pranas Jucys, Adolfo tėvas. Jis vedė našlę Barborą iš gretimo Smeltės kaimo. Su pirmu vyru ji buvo sugyvenusi aštuonis vaikus, tačiau gyvų liko tik du. Būsimasis fizikas buvo keturioliktas motinos ir šeštas tėvo vaikas, po jo gimė dar vienas brolis. Tėvai nebijoję gimstantiems vaikams duoti tuos pačius mirusiųjų vaikų vardus. Tad Adolfas turėjęs net tris seseris Barboras, dvi Onas ir du brolius Antanus. Anksti, vos trylikos, netekęs tėvo į mokslus Adolfas buvo išleistas gelbstint giminei: jis mokėsi Salantų pradžios mokykloje, Kretingos progimnazijoje ir Plungės gimnazijoje. Šiuo keliu jis ir žengė į pasaulines mokslo platumas. Polinkis fizikai bei matematikai ir šiandien tebėra genais perduodamas Jucių giminės ženklas. Pažinojo visus klausgalviškius Klausgalvų Medsėdžių žmones buvus labai draugiškais atmena ir 25 metus šio kaimo laiškaneše dirbusi Zita Zaleckienė. „Pati esu kilusi iš to kaimo, pažinojau visus žmones, žinojau ir jų istorijas. Mano senelė Monika buvo Adolfo sesuo. Pokariu kaime buvo 29 sodybos, kiekvienoje jų būdavau laukiama: Vyšniauskas pasitikdavo priskynęs trešnių, Maksvytis – kriaušių“, - prisiminė dabar Kalnalyje gyvenanti 74-erių Z.Zaleckienė. Buvo kaimai, nebėra jų, - tai, moters žodžiais, labai liūdina: „Išėjome ašarodami. Buvo graudu žiūrėti, kaip traktoriai vertė galingus medžius, naikino sodus, griovė trobesius. Nebėra tų vietų, kur gimiau.“ Moteris įsitikinusi, kad be reikalo išdraskė kaimus. Dabar vėl sugrąžino žemes. „Mano tėvai Magdalena ir Dominykas Žvinkliai buvo mažažemiai, augome aštuoni vaikai. Atgavau 8 ha tėvų žemės. Nueinu sykį per metus – tuščios plynės, per toli, kad sugrįžtum ir iš naujo jose kurtumeisi“, - tvirtino Z.Zaleckienė. Šiuolaikinės fizikos pradininkas Lietuvoje Adolfas Jucys gimė 1904 m. Besimokydamas Plungės gimnazijoje, sutiko fizikos mokytoją Antaną Turskį, kuris, kaip sakė akademikas, nulėmė jo tolimesnį gyvenimą. *1927 m. įstojo į Lietuvos universitetą Kaune, jį baigęs pradėjo mokslinę karjerą. Pagrindinis jo studijų objektas buvo atominė fizika, kurios klausimais stažavosi Anglijos Mančesterio ir Kembridžo universitetuose. *A.Jucio iniciatyva buvo įkurtas Fizikos ir matematikos institutas, Skaičiavimo centras. Akademikas skaitė paskaitas žymiausiuose pasaulio universitetuose – Oksfordo, Kembridžo, Glazgo, Edinburgo, Mančesterio, Vaterlu. *Akademikas mirė 1974 m. Jo atminimui prie kelio Kūlupėnai–Salantai, ties posūkiu į gimtinę, pastatytas tautodailininko Arvydo Klovos sukurtas koplytstulpis. Kretingoje A.Jucio vardu pavadinta gatvė.
|
|
