Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 100 %
Naktį10°C debesuotumas 10 %
Komentarų topas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išplatino pranešimą, kuriame, remiantis paties instituto atliktais tyrimais, teigiama, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje vėl ėmė didėti. Tyrimai parodė, kad 2017 m. jis sudarė 24 proc., tai yra 2 proc. daugiau negu 2015-aisiais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas įsitikinęs: kai pirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų.

Apskritai šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje po truputį mažėja, ir to pagrindinis veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir įmonių finansinės padėties gerėjimas. Tačiau akcizinių prekių rinkoje fiksuojamos priešingos tendencijos negu kitose srityse. „Alkoholio rinkoje šešėlis pagyvėjo“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Pagal visuomenės apklausos duomenis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan.) Tai 4 proc. daugiau negu 2015 m., kai alkoholį nelegaliai pirkę ir vartoję pripažino 8 proc. apklaustųjų.

Sušvelnėjo ir gyventojų požiūris į nelegalų alkoholį: 2017 m. palyginti su 2015 m. didesnė dalis gyventojų teigė, kad pateisina nelegalią alkoholinių gėrimų rinką, ir mažesnė dalis gyventojų, kad nepateisina: 2015 m. nelegalios alkoholio rinkos nepateisino 79 proc. gyventojų, pateisino 18 proc.; 2017 m. – 76 proc. nepateisino, 23 proc. – pateisino. Tyrimo autorių pastebėjimu, nelegalių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan. – vartojimą labiau pateisino mažesnes pajamas gaunantys, žemesnio išsilavinimo, nedirbantys vyrai. Ir jeigu nelegalaus alkoholio prieš dvejus metus, 2015-aisiais, visiškai nepateisino 55 proc. gyventojų, tai 2017 m. tokių buvo 45 proc.

„Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų – žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų. Tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį”, – įžvelgė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Kitas alkoholio rinkoje vis labiau pastebimas reiškinys – legalus alkoholio įsigijimas ir įsivežimas iš kitų šalių. Gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. Latvijoje, 2 proc. Baltarusijoje ar Rusijoje, iš kitų šalių jo atsivežė 3 proc. Pirkti alkoholio į užsienį važiuoja vis daugiau žmonių – šalies seniūnų apklausa parodė, kad toks reiškinys paplitęs penktadalyje seniūnijų.

„Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių, pirkdami legalų alkoholį, mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse”, – pastebėjo V. Žukauskas.

Šio reiškinio priežastis, nurodo Lietuvos laisvosios rinkos institutas, – kainų skirtumai, kurie atsiranda dėl skirtingo alkoholinių gėrimų apmokestinimo. Apsipirkimas kitose šalyse yra legalus, ir tai nėra šešėlis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas konstatavo, jog, atsiradus paskatų, šešėlis gali išaugti ir geros ekonominės situacijos sąlygomis.

Akcizo mokestis 2017 m. Lietuvoje stipriesiems alkoholiniams gėrimams išaugo 23 proc., alui – 112 proc., vynui – 111 proc. „Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 proc., tai yra iki 20 proc. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 proc., Estijoje – 13 proc. Didžiausią dalį nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos. Akcizo mokestis cigaretėms 2017 m. augo 11 proc.

„Matome, kad atsiradus paskatų, šešėlis išauga ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Tai pamoka, kad, jei priimdami sprendimus nesivadovausime ekonomikos dėsniais, jie greitai apie save primins“, – konstatavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Laisvosios rinkos instituto išvada – šalies mokesčių politika turi būti pamatuota, svarbu įvertinti ir galimą jos įtaką šešėlinei ekonomikai. Tai ypač svarbu tuomet, kai atsiranda šalies ekonominės padėties pablogėjimo galimybėm, kuri stipriai padidintų Lietuvos šešėlinę ekonomiką.

---

Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlio skaičiavimai alkoholio rinkose atlikti remiantis šiais šaltiniais: Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimai (2012 m. birželis, 2013 m. vasaris, 2014 m. sausis, 2015 lapkritis, 2017 m. gruodis), atliko RAIT; kokybiniai alkoholio rinkos specialistų tyrimai (2012 m. birželis, 2013 m. vasaris, 2014 m. sausis, 2015 m. lapkritis, 2017 m. gruodis), atliko „Spinter tyrimai“; seniūnų apklausos apie šešėlinę alkoholio rinką Lietuvoje (2012 m. birželis, 2014 m. sausis, 2015 m. ir 2017 m. gruodis), atliko „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Bendras šešėlio lygis suskaičiuotas austrų eksperto profesoriaus Friedrich Schneider, kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio Bankas.

---

FAKTAI

Lietuvos bendras šešėlinės ekonomikos lygis po truputį mažėja, pagrindinė to priežastis – auganti ekonomika ir gerėjanti gyventojų finansinė padėtis. Tačiau cigarečių ir alkoholinių gėrimų rinkoje fiksuojamas šešėlinės ekonomikos padidėjimas.

Daugiau gyventojų pripažįsta, kad pateisina alkoholinių gėrimų šešėlį ir kad yra įsigiję nelegalių alkoholinių gėrimų.

Pagrindinė alkoholio rinkos šešėlio išaugimo priežastis – dėl išaugusių mokesčių pabrangę alkoholiniai gėrimai.

Alkoholio rinkoje atsiranda naujas reiškinys – legalus alkoholinių gėrimų įsigijimas asmeniniam vartojimui kaimyninėse šalyse.

Parengė Audronė PUIŠIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas