Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1217) 2018-01-12

Alkoholio prašo ir gražbyliaudami, ir keikdami

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką, nereta parduotuvė rytais būna tuščia – dauguma pirkėjų užplūsta tik po 10 val.

Jau dvi savaites galioja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas, tačiau pradavėjoms vis dar tenka sulaukti įvairių pirkėjų reakcijų. „Kiek staiga visokių mano draugų ir pažįstamų atsirado, kurie užsuka nešini neperšviečiamais maišais“, – juokėsi vienoje Kretingos parduotuvių dirbanti Kristina Kontrimienė, kuriai tenka pirkėjus įtikinėti, jog naujiesiems įstatymams nenusižengs – darbo vieta ir įmonės licencija prekiauti alkoholiu yra brangiau.

Nuo šių metų sausio 1-osios mažmeninės prekybos vietose alkoholinius gėrimus pardavinėti leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais – nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos.

Nors tokia tvarka galioja jau dvi savaites, tačiau, panašu, kad su ja dar ne visi spėjo susitaikyti, o daugiausiai nesusipratimų kyla sekmadieniais. Dalis verslininkų, siekdami išvengti konfliktų su pirkėjais, trumpina savo darbo laiką ir vakarais dirba trumpiau.

Atvėrė kelią nelegaliai prekybai

„Nusikeikia ir išeina“, – paklausta, kaip į naują tvarką reaguoja pirkėjai, sakė Zita Klovienė, dirbanti maisto prekių parduotuvėje, esančioje Kretingoje, Geležinkelio g.

Pasak jos, rytais iki 10 val. dabar parduotuvėje būna ramu, o tik paskui pradeda rinktis pirkėjai. „Kitas taip ir pravažiuoja pro šalį, nors be alaus tą rytą būtų pirkęs ir dar ko nors kita. Netenkame pirkėjų“, – pripažino Z. Klovienė. Ji abejojo, kad įsigaliojus naujiesiems draudimams visuomenė išties taps blaivesnė. „Per gyvenimą visokių variantų esame matę. Pamenu, kad tada, kai visoje Kretingoje alkoholis buvo pardavinėjamas tik vienintelėje parduotuvėje, o ir pardavimo laikas buvo ribojamas, vien Kretingoje būčiau galėjusi suskaičiuoti 10 „taškų“, kur vyko nelegali prekyba“, – prisiminė Z. Klovienė, neabejojanti, kad ir naujieji draudimai atvers kelią šešėliniam alkoholio verslui.

Pasak Z. Klovienės, ne paslaptis ir tai, kad vyrai alkoholio dideliais kiekiais vežasi iš Latvijos ir Lenkijos. Kas gali paneigti, kad jiems nekils pagunda alkoholio perpardavinėti kitiems.


Danutė ŽIUBRIENĖ:

Aš manau, kad nereikia mieste ženklų ar naujų paminklų. Ši svarbi data paminima per televiziją ir rajone organizuojamais renginiais, kurių metu deginamos žvakutės, kai kurie žmonės į drabužių atlapą įsisega neužmirštuolės žiedą. To pakanka. Svarbiausia pasakoti jaunajai kartai, anūkams, kurie šiandien daugiau domisi kokiais nors transformeriais negu tautos istorija.

Apolinaras TOLEIKIS:

– Sausio 13-oji – viena skaudžiausių datų Lietuvos istorijoje. Tačiau nemanau, kad būtinai turime apsikrauti kokiais nors specialiais atminimo ženklais. Ši data, aplaistyta kovotojų už laisvę krauju, ir taip gyva kiekvieno lietuvio širdyje, ją primena ir organizuojami renginiai, degami laužai. Kiek žinau, rajono žmones prie Parlamento ir televizijos bokšto autobusai vežė nuo Rotušės aikštėje esančio telekomo. Na, nebent kokia lentelė galėtų prie šio pastato atsirasti.

Rima BUIVYDIENĖ:

– Žinau, kad Sausio 13-oji įamžinta memorialu Vilniuje, kiemelyje prie nacionalinio radijo ir televizijos, atminimo ženklų yra Klaipėdoje. Galėtų ir pas mus būti kur nors arčiau centro arba pačiame centre, skvere. Galbūt pakaktų stendo su tuos įvykius atspindinčiomis nuotraukomis ir trumpa iškalbinga informacija. Praeinantys pro šalį galbūt stabtelėtų, pažiūrėtų, paskaitytų.

Ona Danutė KUPŠIENĖ:

– Norėti atminimo ženklų neužtenka – svarbiausia, rajono valdžios požiūris į tai ir iniciatyva. Be to, viskam reikalingos lėšos. Neblogai būtų, jei koks simbolis, pavyzdžiui, stulpas su užrašu mieste atsirastų. Mes aiškiai atsimename tuos skaudžius išgyvenimus, bet laikas greitai bėga, karta keičia kartą, o istorija grimzta vis gilyn ir gilyn į praeitį.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vaiko pinigai užstrigo elektroninėje sistemoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Vaikus auginantiems tėvams Naujieji metai atnešė naujovių – kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės skiriama universali 30 eurų išmoka. Tačiau, paraginti teikti prašymu elektroniniu būdu, tėvai nusivylė jau pirmosiomis šių metų dienomis – centralizuota sistema dėl apkrovų tiesiog „pakibo“.


Lietuvos laisvosios rinkos institutas išplatino pranešimą, kuriame, remiantis paties instituto atliktais tyrimais, teigiama, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje vėl ėmė didėti. Tyrimai parodė, kad 2017 m. jis sudarė 24 proc., tai yra 2 proc. daugiau negu 2015-aisiais.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija šią savaitę išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinterus“ skundą dėl Savivaldybės tarybos nario Alvydo Jonaičio tariamai neetiško elgesio ir nusprendė, jog kaip politikas jisai etikos nepažeidė. Etikos komisijos pirmininko Antano Puodžio teigimu, bendrovės „Dinterus“, užsiimančios statybų darbais, vadovas Dainius Juodzevičius kreipėsi į Etikos komisiją prašydamas įvertinti A. Jonaičio, kuris yra bendrovės „Stakreta“ vadovas, tariamai nesąžiningą ir negarbingą elgesį atsiskaitant už „Dinterus“ atliktus darbus. „Tai ne Etikos komisijos srities santykiai. Mes nenagrinėjame ginčų tarp verslo subjektų, neįrodinėjame jų telefoninių pokalbių – sakė taip ar ne“, – aiškino A. Puodys. Jis akcentavo, jeigu šis ginčas būtų išnagrinėtas teisme ir teismas būtų pripažinęs A. Jonaitį kaltu, tuomet ir Etikos komisijos sprendimas jam būtų nepalankus. „Ateityje tokių pareiškimų, kad A. Jonaitis kažkam grasino, kol nėra to įrodymų, komisija nepriims“, – užtikrino A. Puodys. Komisijos pirmininkas svarstė, ar po tokio D. Juodzevičiaus poelgio A. Jonaitis nestos ginti savo garbės ir orumo. „Šiuo atveju A. Jonaičiui ir kaip politikui toks skundas, jo nagrinėjamas pliusų kažin ar prideda“, – kalbėjo A. Puodys

„P. n.“ informacija


Knygomis prisidėjo prie bažnyčios statybos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Albumo viršelis

Vydmantų seniūnijos Kiauleikių kaime gyvenantis medžio skulptorius Virgilijus Vaičiūnas, pristatydamas pernai išleistą savo meninį albumą „Iš medžio iškirsti stebuklai“, už 10 parduotų jos egzempliorių naujai statomai Vydmantų bažnyčiai paaukojo 200 eurų. Tokią gerumo akciją menininkas įvykdė praėjusį sekmadienį, Vydmantų bendruomenės namuose surengęs susitikimą su šio kaimo gyventojais. „Klebonui Karoliui Petravičiui sakiau, kad norėčiau prisidėt statant bažnyčią, bet negaliu ištraukti ir pakloti pinigų iš kišenės. Tačiau mielai paaukočiau lėšų, gavęs jų už parduotas knygas“, – neslėpė V. Vaičiūnas. Per šv. Mišias Vydmantų maldos namuose K. Petravičiui paskelbus, kad išsyk po pamaldų rengiamas susitikimas su krašto menininku V. Vaičiūnu, į bendruomenės namus sugužėjo, ko gero, visa tądien susirinkusi bažnyčia – šešios dešimtys vydmantiškių, ir geriems tikslams skirtos knygos buvo bematant nupirktos. Klausytojai šiltai sutiko V. Vaičiūną bei jo žmoną Rūtą, kuri papasakojo apie albumo atsiradimą, o jis pats, pasitelkęs apie jo kūrybą rašiusio etnologo Liubarto Klimkos įvadinį žodį, – labiau apie savo darbus. „Kiti žmonės nė nežinojo, kad gyvenu ir kuriu Vydmantų pašonėje, – esame kaimynai“, – neslėpė kūrėjas.


Kretingos muziejus ateityje gali vadintis Kretingos grafų Tiškevičių muziejumi. Muziejaus pavadinimo keitimui pritaria Kultūros paveldo departamentas ir patys muziejininkai. „Seniai apie tai galvojame, muziejus įsikūręs grafų Tiškevičių dvare, jis ir Kretingos“, – sakė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Kretingos muziejus teiks prašymą Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl muziejaus pavadinimo pakeitimo ir taryba priims galutinį sprendimą.

„P. n.“ informacija


,,Kitoks Teatras“ pristato naujausią intriguojančią premjerą - „Užsiimkime meile? Ačiū, su malonumu!” sausio 23 d. 18.30 Kretingos kultūros centre su būriu visiems žinomų teatro, kino, TV filmų ir serialų žvaigždžių - Neringa Nekrašiūte, Ramūnu Šimukausku, Arvydu Dapšiu ir kitais aktoriais.

Tikitės, kad spektaklyje išvysite visą Kamasutros vadovėlį? Nustebsite išvydę – komedija visai ne apie tai, apie ką iš karto pagalvojote.

Herojai išsiaiškins, kad tikrasis seksas prasideda dar gerokai iki jo, tai tik viena iš meilės išraiškų. Režisierius A. Lebeliūnas cituoja Gabriel Garcia Marquez, sakydamas, kad ,,seksas tai vienintelė paguoda, meilės ir šilumos stokojantiems žmonėms”.

Spektaklis atskleis, kad mylėjimasis tai mokslas, pirmiausiai reikia išmokti teorinių pagrindų. Tada seks istorija, socialiniai aspektai, fiziologija ir psichologija, technika ir higiena, pratimai, balso treniruotės, atsipalaidavimas ir – euforijos žiuspnelis… o kas po to?

,,Vyro” vaidmenį spektaklyje vaidinantis aktorius R. Šimukauskas sako: ,,Spektaklis patiks visiems, kurie bent kartą užsiiminėjo seksu”.


Savo 90-ąjį jubiliejų rytoj Ona Dieliautienė pasitiks savo artimųjų, giminių bei kaimynų būryje.

Kretingiškei Sibiro tremtinei Onai Dieliautienei Sausio 13-oji yra ypatinga diena: rytoj ji švęs savo 90-metį. „Anksčiau sakydavau, kad gimiau nelaimingą 13-tą dieną – savo 20-ąjį jubiliejų sutikau tremiama gyvuliniame vagone, kur prie sienos šalo plaukai. O dabar sakau, kad gimiau labai garbingą dieną, kurią apginta tautos laisvė“, – kalbėjo ji.

Kilusi iš ilgaamžių giminės

Sykiu su dukra Laimute gyvenanti O. Dieliautienė sakė gerai prisimenanti visai tautai ypatingą Sausio 13-ąją, kai po tankais gulė žmonės. „Kaip tik šventėme mano 63-ąjį gimtadienį, – tradiciškai buvo suvažiavusi visa giminė. Naktį prasidėjus baisumams, paskambino jau amžinatilsį Aldona Garjonienė, su kuria viename vagone buvome tremiamos į Tomską. Vėl atgijo skausmas, pagalvojau – kokia nelaiminga mano gimties diena“, – kalbėjo šviesią atmintį ir aiškų protą išsaugojusi senolė.

Ji sakė gimusi Genčų ūkininkų Onos ir Norberto Šalnių šeimoje, kurioje augo 6 vaikai. Ona buvo antroji po brolio Kazimiero, anksti – vos 23-jų žuvusio „Kardo“ rinktinės partizano, slapyvardžiu Vladas.

Moteris džiaugiasi, jog iš jų – šešių vaikų – gyvi dar tebesą keturiese: jos sesuo kretingiškė Elena Deliautienė yra pusantrų metų jaunesnė, Šiauliuose gyvenančiai Emilijai Jokūbaitienei – 87-eri, o kretingiškiui broliui Rokui Šalniui šiemet sukaks 80 metų. Vilnietis brolis Norbertas mirė būdamas 72-jų.

Ilgo amžiaus sulaukė ir O. Dieliautienės tetos pagal motinos liniją: Ieva Petreikienė iškeliavo 93-jų, o Salomėja Kaušienė – 91-erių.

Nors kilusi iš ilgaamžių giminės, O. Dieliautienė tvirtino niekad nemaniusi, jog ji sulauks tokio amžiaus: „Sibiras. Sunkus darbas akmenskaldėj ir plytinėj. Vos keturiasdešimties tapau našle. Vienai reikėjo išleisti 4 vaikus į mokslą. Visąlaik labiau tikėjau sulaukti Lietuvos laisvės, negu 90-ties metų“.


Tarp patekusių į kitą, regioninį, konkurso „Dainų dainelė“ etapą – ir Salantų meno mokyklos solistas Dominykas Daukša, kuriam kanklėmis pritarė Emilija Budrytė. Vaikus konkursui parengė mokytoja Vilma Budrienė.

Šią savaitę Kretingos meno mokykloje buvo surengtas Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ rajoninis etapas, kurio nugalėtojai mūsų rajonui atstovaus konkurso regioniniame ture. Jis sausio 25 d. taip pat bus rengiamas Kretingos meno mokykloje.

Rajoniniame konkurso etape savo ugdymo įstaigoms – lopšeliams-darželiams „Ąžuoliukas“, „Pasaka“, „Eglutė“, “Žilvitis“, mokyklai-darželiui „Žibutė“, Grūšlaukės, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloms-daugiafunkciams centrams, Kurmaičių pradinei, Marijono Daujoto pagrindinei mokykloms, Simono Daukanto progimnazijai, Jurgio Pabrėžos universitetinei, Vydmantų ir Salantų gimnazijoms, Kretingos ir Salantų meno mokykloms – skirtingose amžiaus grupėse, pradedant nuo 3-6 metų vaikų ir baigiant 15-19 metų jaunuoliais, atstovavo 25 solistai bei kolektyvai, iš viso – beveik 70 dainuojančių ir muzikai gabių vaikų.



Stebuklų lydimas gyvenimas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Vydmantų klebonas Karolis Petravičius, išleidęs naują muzikos albumą „ Išeina laikas“, surinktas lėšas už jį skirs Vydmantų bažnyčios statybai.

Kunigas. Bažnyčios statytojas. Dainų ir giesmių autorius. Įstabaus balso savininkas, įdainavęs ir išleidęs dvi kompaktines plokšteles. Tapytojas. Telšių vyskupijos jaunimo centro vadovas. Toks yra prieš pusantrų metų tarnauti Vydmantų parapijai paskirtas klebonas 36-erių Karolis Petravičius.

Prarastą balsą atgavo kitokį

Pirmoji K. Petravičiaus įdainuota kompaktinė plokštelė „Į pažadėtas dienas“ pasirodė prieš 5-erius metus, jam dirbant vikaru Tauragėje, o antroji „Išeina laikas“ – praėjusią vasarą. Tai, kad pavyko išleisti abu albumus, kaip ir stulbinantį faktą, jog seminarijoje, atrodė, visai praradęs balsą, jį atgavo kitokį – skambantį lyg krištolas, kunigas vadina didžiaisiais savo gyvenimo stebuklais.

„Šeimoje gyvenome skurdžiai. Nesu baigęs muzikos mokyklos, natų nepažįstu. Bet polinkį muzikai gal paveldėjau iš giminės: tėvelis Saulius grojo gitara, senelė Zofija – akordeonu, bočelis Stasys – smuiku. Visi savamoksliai. Mokykloje balsu neišsiskyriau, nors dainavau chore – muzikos mokytoja Nijolė Butkevičienė dėl grožio mane, raudonskruostį, vis statydavo į priekį“, – prisiminęs skardžiai nusijuokė kunigas.

Gimęs ir augęs Telšiuose. Vos 15-kos pasakojo išėjęs į seminariją: iš pradžių – į licėjų, o iš jo – į Telšių kunigų seminariją. „Tik būdamas trečiame licėjaus kurse pirmąkart prisėdau prie pianino. Gyvenau ankštame, vos 2 kv. m ploto, užuolaida atitvertame koridoriuje, pro mane visi eidavo į aktų salę. Bet užtat ten stovėjo pianinas! Ir aš vis sliūkindavau ir mokindavausi barškinti jo klavišais“, – atviravo pašnekovas.

Kai stipriai patempė balso stygas, medikai sakę pamiršti dainavimą. „Bet aš daug meldžiausi ir įvyko stebuklas – atgavau balsą ir šis suskambo visai ne taip, kaip ligi tol. Supratau, kad tai – ne mano nuopelnas, o dangaus siųstas ženklas“, – tvirtino skaidraus aukšto balso savininkas.


Antano Mončio namų-muziejus Palangoje dar prieš besibaigiančių metų šventes sulaukė geros žinios iš Lietuvos kultūros tarybos – gavę finansinės paramos, jie galėsią įgyvendinti originalų tarpdisciplininio meno projektą „Malonės būsena“.


Gintaro šokis žalvaryje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Plataus profilio kūrėjas Tadas Šorys šiuo metu paniro į juvelyrikos gelmę.

Ilgą laiką skaptavęs medį, vėliau išbandęs medžio ir gintaro dermę, kretingiškis tautodailininkas 38-erių Tadas Šorys savo ieškojimuose stabtelėjo ties juvelyrika – atrodytų, jog jo sukurtuose papuošaluose Baltijos gintaras šoka subtilų šokį su lietuvių nuo seno pamėgtu žalvariu.

Idėjos – iš turnė po Europą

„Atėjo laikas, kai medžiaga kūrybiniame procese man nebėra esminis dalykas, – pabrėžė T. Šorys. – Nors gintaro-žalvario papuošalų idėją brandinau jau anksčiau, tačiau konkretūs darbai gimė po mano prieškalėdinio turnė į Europą, aplankant mineralų bei juvelyrikos dirbinių parodas Veronoje ir Hamburge.“

Jis neslėpė, jog parodose pamatęs tūkstančius mineralų, iš kurių kuriami papuošalai, – daugumos jų nė pavadinimų nežinąs. „Vežiau ir aš savo gintaro-medžio dirbinius. Bet jie – natūralių spalvų ir jų tarp daugybės blizgesio ten nė nesimatė. Supratau, kad kultūriniai skirtumai yra didžiuliai. Mums Baltijos gintaras yra išskirtinis savo natūraliu raštu, inkliuzais, gamtos suneštais prieš milijonus metų, o užsieniečiams patraukliausias lygut lygutėlis gintaras – be jokio burbuliuko ar įspaudo. Kuo skaidresnis ir švaresnis, tuo jie labiau jį vertina. Todėl grįžęs ir aš sumaniau įnešti į savo kūrybą šviesos ir spindesio“, – kalbėjo menininkas.

Tam ir tinkąs žalvaris, kuriuo jis meniškai apjuosiąs gintaro gabalus. Kūrėjas pasidžiaugė, jog juvelyriškos subtilybių išmokęs gana greitai – vos per 2 savaites, nes turėjęs puikų mokytoją – juvelyrą Žydrūną Einars iš Kartenos. Ir Kalėdų mugei kretingiškiams jau parodęs savo naujus dirbinius – sages, pakabukus, auskarus, apyrankes.


Linas Daugėla įvairiuose literatūriniuose konkursuose dalyvauja nuo V klasės. Jis tapo 43–46-ojo tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso rajoninių turų nugalėtojas. 2015 metais jo rašinys-laiškas pateko į geriausių šalies laiškų dešimtuką, o 2016 metais L. Daugėla šiame konkurse laimėjo I vietą ir buvo apdovanotas aukso medaliu – jo laiškas, išverstas į prancūzų kalbą, atstovavo Lietuvai pasauliniame konkurso etape. 2016 ir 2017 metais Linas Daugėla tapo konkurso-šventės ,,Poezijos ruduo Palangoje“ laureatu. Mokinys dalyvauja įvairiuose haiku konkursuose, rašo ir esė. Būdamas aštuntokas, buvo pakviestas į 49–ąjį Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinį etapą (Poezijos sekciją) ir apdovanotas Švietimo ir mokslo ministro Pagyrimo raštu už gerą poeziją.

„Negaliu gyventi be poezijos, tai yra mano gyvenimas“, – nuoširdžiai prispažino Pranciškonų gimnazijos I Ge klasės mokinys Linas Daugėla, kuris visuomet su savimi nešiojasi mažą užrašų knygutę – kad jį aplankiusi poetinė mintis neištirptų kasdienybėje ir būtų užfiksuota. Iš filosofinių apmąstymų ir gamtos inspiracijų gimstanti vaikino kūryba išsiskiria savo brandumu, ji nelieka nepastebėta ir šalies konkursuose.

L. Daugėla pasakojo savo užrašų knygutėje pasižymintis kilusias idėjas, mintis, frazes, kartais išsyk pavyksta parašyti ir visą eilėraštį ar trieilį, o vėliau namuose, dažniausiai – savaitgaliais, kūrybą redaguoja, tobulina.

„Kartais per dieną pavyksta parašyti keletą eilėraščių, o būna dienų, kai nepavyksta nė vieno. Tai – skausmingos dienos, tuomet jaučiuosi taip, tarsi nieko prasmingo nebūčiau nuveikęs“, – atviravo L. Daugėla.

Vienas svarbiausių jo įkvėpimo šaltinių – gamta. „Gal todėl daugiausiai eilėraščių parašau vasarą“, – svarstė L. Daugėla, pripažinęs, kad per mokslo metus atsirandantys rūpesčiai palieka mažiau erdvės kūrybinėms mintimis. Juolab kad vaikinui puikiai sekasi moksle, jis dalyvauja arba svarsto ateityje dalyvauti biologijos, chemijos, fizikos, istorijos, geografijos olimpiadose, konkursuose.


Kuo gyvena, tą išmezga

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
Vidos Jablonskienės megztame paveiksle atgijęs Maiklas Džeksonas, anot autorės, vienas gražiausių jos darbų.

Kas ji – menininkė ar mezgėja? Į šį klausimą 36-erių kretingiškė Vida Jablonskienė atsakė šypsodamasi: ir ta, ir ta.

Maiklas Džeksonas – ant sienos

Mezgėja todėl, kad visą savo laisvalaikį, liekantį po administratorės darbo valandų Palangos „Vanagupės“ viešbučio SPA centre bei namų ruošos, pašvenčia šiam pomėgiui. O menininkė – kad jos mezginiai nėra tradiciniai, kad jų schemas ne vien tik interneto platybėse nusižiūri, bet ant languoto sąsiuvinio lapo kartais nusipiešia ir pati. Meno mokyklos Vida nelankė, tačiau už patarimus ir padrąsinimą teigė esanti dėkinga Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi, mokytojui Antanui Rapaliui, kuris, anot pašnekovės, kiekvieną klasės mokinį skatino dailėje tobulėti.

Anot Vidos, tikros mezgėjos paprastai žino, ir iš kokių siūlų mezga. „Kai kas nors pasiteirauja, iš kokių mezgu aš, nežinau nė ką atsakyti, mat siūlų sudėtimi visai nesidomiu, man svarbiausia – tinkami spalvų deriniai“, – atviravo ji.

V. Jablonskienė pirmiausia atnešė parodyti jai pačiai mieliausią darbą – sidabro spalvos rėmelyje įrėmintą iš šviesiai bei tamsiau pilkos, taip pat juodos ir baltos spalvos siūlų virbalais kruopščiai išmegztą amerikiečių dainų autoriaus ir atlikėjo Maiklo Džeksono portretą, kabantį ant miegamojo kambario sienos. „Sugalvojau taip įprasminti mylimą dainininką. Išsiverčiu dainų žodžius, klausiausi jo muzikos, ji visą dieną gali skambėti mūsų namuose“, – sakė pašnekovė.


Tarptautinio turnyro „Džiugo“ taurei laimėti prizininkai: (iš kairės) Osvaldas Kusas, Domantas Aklys, Mantas Riepšas, Mantas Kripas, Svajūnas Marijošius su treneriu Arvydu Bušecku.

Kretingos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko, Naujųjų išvakarėse sėkmingai startavo tarptautiniame jaunučių sunkiosios atletikos turnyre „Džiugo“ taurei laimėti – į Kretingą jie parvežė 3 sidabro ir 2 bronzos medalius. Iš viso turnyre startavo 70 sunkiaatlečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Kretingiškis Mantas Kripas 44 kg svorio kategorijoje išrovė 25 kg, išstūmė 30 kg ir užėmė II v. Tokią pat poziciją iškovojo ir Domantas Aklys, 58 kg svorio kategorijoje rovęs 34 kg bei stūmęs 45 kg, ir 62 kg svorio kategorijoje rungtyniavęs Mantas Riepšas, kuris išrovė 57 kg, išstūmė 70 kg. Trečiąsias turnyrinės lentelės pozicijas užėmė 48 kg svorio kategorijoje kovojęs Osvaldas Kusas, kuris išrovė 36 kg bei išstūmė 45 kg, ir 58 kg svorio kategorijoje rungtyniavęs Svajūnas Marijošius – jis rovė 30 kg, stūmė 40 kg. Anot sunkiosios atletikos trenerio Arvydo Bušecko, gerai turnyre pasirodė Julius Totikas, Domantas Vaičius ir Tėja Vitkutė, užėmę IV v., Aistė Vaškevičiūtė, užėmusi VI v. „Sakyčiau, kad varžybos mums buvo sėkmingos, žinant, kiek mums dar trūksta varžybų patirties, – teigė treneris, kurio vedamas treniruotes lanko apie 30 įvairaus amžiaus vaikinų ir merginų. – Svarbiausia varžybose viską atlikti techniškai teisingai, ir dar – be traumų. Technika yra pagrindų pagrindas, todėl ta linkme labai intensyviai ir dirbame.“


Per 2017 metus Kretingos rajone kilo 144 gaisrai, o per 2016-uosius – 137. Tačiau pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus, tokį gaisrų skaičiaus augimą nulėmė tik formalūs pasikeitimai pildant statistinę ataskaitą, o realiai gaisringumas dėl lietingų orų šįmet buvęs mažesnis.


Nuvažiavęs nuo kelio automobilis kelis kartus vertėsi.

Trečiadienį apie 10 val. automobilis „Toyota Avensis“, važiavęs keliu Kretinga-Salantai, ties Kalnalio k., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir, nuvažiavęs nuo kelio, kelis kartus vertėsi.

Automobilį vairavęs maždaug 30 metų Skuodo r. gyventojas išliko sąmoningas – jis pats išlindo iš sumaitoto automobilio. Į vietą atvykę medikai vyrui uždėjo kaklo įtvarą ir paguldę jį ant neštuvų išvežė į gydymo įstaigą.

Liudininkų teigimu, vairuotojas dar spėjo papasakoti, kad jis važiavęs iš darbo naktinėje pamainoje ir, neatlaikęs nuovargio, prie vairo užmigęs.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas