|
|
|
Mūsų žmonėsSu kamera keliaujantis „jūrų vilkas“
Darbėnuose gyvenantis 61-erių Juozas Mažonas, ilgametis įvairių šalies televizijų bei radijo operatorius, korespondentas ir režisierius, dabar – laisvasis menininkas, save vadina bastūnu, susirgusiu jūros liga. „Nuo tada, kai tarnaudamas laivyne išmaišiau Baltijos ir Šiaurės jūras, o su Lietuvos žvejais – Šiaurės Afrikos vandenų platybes, pajutau jų skonį, kvapą, kraują užplūstantį adrenaliną, jau nebenusiraminau“, - kalbėjo J.Mažonas. Jis - ir Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ senbuvis.
Tarptautiniame konkurse kretingiškę lydėjo sėkmė
Kretingiškei 27 metų Sonatai Pazdrazdienei malonus netikėtumas buvo žinia, kad atvirajame Baltijos šalių kirpėjų ir vizažistų čempionate komisija jos sukurtą makiažą įvertino ketvirtąja vieta. Pirmą kartą tokio masto renginyje dalyvavusi S.Pazdrazdienė aukšto pripažinimo nusipelnė profesionaliai atliktu darbu ir išskirtiniu stiliumi.
Šeimyninę laimę užtvirtino trejomis vestuvėmis
Angelė ir Kazimieras Urbeliai iš Laukžemės kartu - jau pusšimtį metų. Vasario 25-ąją minintys savo vestuvių metines, sutuoktiniai ta pačia proga pakelti šampano taurę gali dar du kartus, mat savo šeimyninę laimę pastatė ant tvirtų pamatų – vestuves keldami tris kartus, dovanodami vienas kitam meilę ir kantrybę bei rasdami laiko visa nugalinčiam gerumui.
Kaukėse – tikrų personažų veidai
Baubliškis Rudolfas Gibiš juokavo, kad nuo mažumės menui dūšią pardavęs, bet profesionaliu menininku taip ir netapęs. Bet, per pastaruosius metus pamėgęs drožinėti kaukes, jų sukaupė tiek, kad susidarė visa kolekcija. Pirmąkart savo kūrybos darbus, žmonos Danguolės, Baublių filialo bibliotekininkės, paskatintas, bendruomenės žmonėms ryžosi parodyti dar prieš Užgavėnes.
Per anūko vestuves prisiminė ir senelių smaragdines
Laukžemiškiai Aldona ir Kazys Mažeivos kartu pragyveno 55 metus, bet smaragdinių vestuvių nešventė, - tą pačią dieną savo vestuves šventė jų anūkas.
Lurdas – tikėjimu statytas, saugotas ir prikeltas
Yra Kretingoje vieta, kurios ramybės bei tylos negali užgožti nei šalia virtinėmis važiuojančios mašinos, nei kasdien pro šalį praeinantys šimtai žmonių – lurdo prieangyje stabtelėjęs ar parklupęs žmogus visada gauna Švč.Mergelės Marijos teikiamą sielos harmoniją ar šv.Bernadetos dovanojamą užtarimą.
Namai, kur katės renkasi vakarieniauti
Kovo mėnesį aštuoniasdešimt trečiąjį gimtadienį švęsianti kretingiškė Adelė Puškorienė sakė, kad meilę gyvūnams ji puoselėja iš vaikystės. Tad ir šiandien ji pasirūpina priklydusiu alkanu katinu ar šeimininko netekusiu šunimi.
Įrištą knygą vežėsi į tremtį ir tebesaugo ligi šiol
Kretingiškė Stasė Ruzgailienė – viena iš tų šviesuolių, kurie apdovanoti ypatingu gebėjimu iš gyvenimiškos patirties ir knygų atkeliavusią šviesą skleisti aplink save. Ne vieną likimo išbandymą ištvėrusi 88-erių moteris spausdintą žodį ligi šiol vadina kasdiene duona, stiprinusia ją ir Sibiro tremtyje, ir senatvėje.
M.Valančiaus žodis tebėra gyvas
„Norėčiau ir po mirties jums būti naudingas“,- šiuos vyskupo Motiejaus Valančiaus testamento žodžius, kurie tarsi pranašiškai numatė šviesuolio darbų prasmę ir tąsą, pacitavo Nijolė Raudytė, Kretingos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja. Nupiešti iškilios asmenybės Motiejaus Valančiaus portretą nėra paprasta – nors šį pirmadienį sukaks 210-osios jo gimimo metinės, tačiau vyskupo švietėjiškos idėjos peržengė amžininkus ir dar šiandien yra aktualios.
Tarp vienuolyno bibliotekos sienų – amžių išmintis
Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos amžius yra toks pat, kaip ir paties vienuolyno, kuris pastatytas 1610 m. ir įžengė jau į penktąjį gyvavimo šimtmetį. Ligi Antrojo pasaulinio karo ši biblioteka buvo viena turtingiausių šalyje: čia saugoti inkunabulai – pirmosios spausdintos knygos, seni raštai. Nors nesyk naikinta gaisrų ir žmonių, ši biblioteka ligi šiolei tebėra vertingiausia religinio turinio knygų šventovė Lietuvoje.
|
|
