|
|
|
Praleidau vėjais ar pildžiau prisiminimų lentynas?
Laikas - labai abstraktus ir sunkiai suprantamas dalykas. Žinau tik tiek, kad kiekvienu gyvenimo tarpsniu žmogus laiką suvokia skirtingai. Mažam vaikui laikas atrodo kaip vientisa tėkmė. Jam nereikia mąstyti, kiek dabar valandų, planuoti ar kažko laukti. Jis tiesiog užsiima ta veikla, kuri jį tuo metu traukia labiausiai: užsižaidžia smėlio dėžėje, taškosi baloje, piešia kreidutėmis ar įdėmiai tyrinėja žole ropojančią boružę... Vėliau į vaiko gyvenimą ateina šioks toks laiko suvokimas. Mažylis pradeda suprasti, kad kartais būna tokių dienų, kai tėtis neina į darbą ir lieka namie. O tokios dienos kartojasi tam tikrais periodais. Štai kaip žmogaus gyvenime atsiranda savaitgaliai. Dar po kiek laiko į vaiko pasaulį įsiveržia darželis ir mokykla. Tenka anksti keltis, tam tikromis valandomis būti susikaupusiam, ilsėtis ir nustatytu laiku eiti miegoti. Tuomet jis suvokia, kad laikas kažkoks nevienodas. 45 minučių pamoka išsitęsia į amžinybę, o mėgstamos veiklos popietė prabėga per keletą akimirkų. Bet kaip taip gali būti? Kodėl viskas nevyksta atvirkščiai? Peršasi tik viena mintis - kai nekreipiame dėmesio į laiką, nebejaučiame jo tėkmės. Aukime toliau. Artėja mokyklos baigimas, likusį laiką iki egzaminų skaičiuojame mėnesiais, savaitėmis, dienomis... Pasiruošimą egzaminams dažnai stengiamės atidėti. Atrodo, kad tikrai viską spėsime, bet vėliau vidinis balsas ima raginti susiimti ir rimčiau pažvelgti į savo ateitį. Tačiau mes, vos pilnametystės sulaukę linksmuoliai, imame uoliai priešintis: “Na, dar aplankysiu porą koncertų, susitiksiu su draugais, paskaitysiu naują romaną... Viską padarysiu, o paskui... Paskui tikrai pradėsiu mokytis!”. Tuomet tenka suvokti, kad to “paskui” tiesiog nebeliko, tačiau neverta gailėtis, kai galime užpildyti dienoraščius smagiomis gyvenimo akimirkomis. Kas vyksta toliau? Tiksliai pasakyti negaliu, niekada neteko būti suaugusio žmogaus kailyje. Bet matau, kad kuo toliau, tuo laikas lekia greičiau. Suaugusieji išsikelia vis naujus tikslus ir skuba juos įgyvendinti. Jiems dažnai tenka pasiklysti rutinoje, kuri tarsi mažas, įkyrus graužikas naikina laiką pasigardžiuodama. Žinoma, išradingieji paįvairina savo laiko tėkmę, juk šiuolaikinis pasaulis siūlo begalę pramogų, net ir nenorintiems skirti daug lėšų. Vien vakaras prie jūros leidžiantis saulei su mylimais žmonėmis ir puodeliu karštos kavos gali atgaivinti ilgam laikotarpiui. Po kelerių metų šis jaukus pasibuvimas virs į mažą akimirką, saugiai padėtą mūsų prisiminimų lentynoje, tačiau ją iš ten išėmus, truputėlį nuvalius “užmaršties dulkes”, pasidarys be galo gera. O vėliau? Vėliau - dausos, debesėliai ir amžinybė, kai laikas sustoja.
Agnė ABELKYTĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
