Siūlo įvesti kaupiamąjį mokestį

Kiekvieną savaitę „Pajūrio naujienų“ redakcija sulaukia ne vieno kretingiškių klausimo apie bendrovės „Kretingos būstas“ veiklą. Daugiabučių, kuriuos administruoja ši įmonė, gyventojai nuolat susiduria su nesusipratimais: gauna sąskaitas už dar neatliktus darbus, sąskaitos būna didesnės, negu galima įsivaizduoti, gavus mokesčių lapelius būna neaišku, už ką ir kodėl reikia mokėti. Į opiausius ir dažniausius klausimus atsakė bendrovės „Kretingos būstas“ direktorius Pranas Dobrovolskis ir įmonės „Vitės valdos“, kuriai priklauso „Kretingos būstas“, komercijos direktorius Jevgenij Sakovskij.

Bendrovės „Kretingos būstas“ direktorius Pranas Dobrovolskis (dešinėje) ir įmonės „Vitės valdos“, kuriai priklauso „Kretingos būstas“, komercijos direktorius Jevgenij Sakovskij sakė, kad kilus neaiškumams ir klausimams, jų administruojamų daugiabučių gyventojai visada gali kreiptis į bendrovės darbuotojus.

- Kokios yra opiausios daugiabučių problemos?

- Mums, kaip administratoriams, viena didžiausių problemų yra visuotiniai daugiabučių gyventojų susirinkimai. Juose turėtų būti kalbama apie svarbiausius darbus, kuriuos reikia atlikti name. Tačiau žmonės yra labai užsiėmę arba abejingi, todėl labai negausiai susirenka. O iškėlus klausimą, neretai kyla ginčai – jei, pavyzdžiui, siūlome apšiltinti siūles, vieni sutinka, kitiems to nereikia – jiems aktualiau stogas. Norėdami, kad daugiabučių problemos būtų sprendžiamos efektyviau ir operatyviau, siūlysime gyventojams išsirinkti įgaliotus atstovus. Jie, geriau žinodami savo namo problemas, galėtų jas kartu su gyventojais aptarti ir mums pateikti jau išgrynintus visiems butų savininkams aktualius klausimus.

- Ar visada gyventojai patys gali nuspręsti, kokius darbus reikia atlikti jų name?

- Stengiamės atlikti tuos darbus, kurių pageidauja gyventojai. Tačiau jei daugiabutyje yra akivaizdus defektas, turime teisę siūlyti remontą ir turime teisę jį atlikti. Dėl ketinamų atlikti darbų organizuojame susirinkimus, jei jie neįvyksta, rengiame apklausas raštu.

Mes išsakome savo siūlymus, ką reikia padaryti name, o gyventojai sprendžia, ar tikrai to reikia. Bet vėlgi šiame etape susiduriame su problemomis: pirmame aukšte gyvenantys gali norėti pirmiau šiltinti siūles, o paskutinio aukšto gyventojai gali pageidauti keisti stogą. Tačiau tik specialistai geriausiai žino, kur pirmiausia reikalingas remontas.

- Gyventojai, gavę sąskaitas už, pavyzdžiui, likviduotą avariją, stebisi: jei papildomai reikia mokėti už atliktus darbus, kam tada yra reikalingas mokestis už būsto eksploataciją?

- Lėšų už butų eksploataciją susikaupia nedaug: jų nepakaktų didesniam remontui, avarijoms likviduoti. Eksploatacijos mokestis skiriamas darbininkams išlaikyti, smulkiems remonto darbams atlikti. Jų sąrašas yra labai ilgas. Pavyzdžiui, mokestis už buto eksploatavimą gali būti skirtas namo įtrūkimams užtaisyti, ventiliacinėms angoms išvalyti, stogeliams virš įėjimo remontuoti, balkonų aptvarams sutvirtinti, lietvamzdžiams tvirtinti, spynoms keisti ir panašiai.

- Kaip gyventojai sužino, kiek pinigų yra surinkta jų daugiabutyje?

- Norime sukurti tokią sistemą, pagal kurią kiekvienas gyventojas galėtų prisijungti prie internetinio tinklo, ir įvedęs savo namo numerį, pasižiūrėti, kiek yra surinkta lėšų.

- Tokį internetinį puslapį žadėjote jau prieš metus.

- Dėl techninių kliūčių negalėjome jo sukurti.

- Kokių dar naujovių gali tikėtis daugiabučių gyventojai?

- Mūsų administruojamuose daugiabučiuose norėtumėme įvesti kaupiamųjų lėšų sistemą. Kaupiamosios lėšos yra labai reikalingos, tik tarifas neturi būti per didelis, mokesčio dydis turėtų tenkinti visus gyventojus. Įvedus tokį mokestį, daugiabutis turėtų savo sąskaitą, kurią gyventojai galėtų pasitikrinti. Žmonės taip pat galėtų nuspręsti, kokiam tikslui tos lėšos kaupiamos. Jos gali būti numatytos, pavyzdžiui, avarijoms. Jei įvyksta avarija ir daugiabutis turi sukaupęs pinigų, gyventojai nebegauna papildomų sąskaitų, nes banke yra pinigų sumokėti už darbus. Kretingoje tokią sistemą turi keli daugiabučiai.

- Ne vienas kretingiškis šį rudenį sutriko gavęs „Kretingos būsto“ sąskaitą: joje prašoma sumokėti kelis šimtus litų už stogo remontą, o stogas net nepajudintas. Vadinasi, reikia mokėti už dar neatliktus darbus?

- Jei namas neturi pinigų, jokia įmonė nesutinka atlikti darbų. Turi būti bent pradinė suma.

- Kodėl daugiabučiuose atlikus kokius nors darbus, ypač likvidavus avarijas, gyventojai nėra supažindinami su darbų sąmata, jiems pateikiamos tik „aklos“ sąskaitos?

- Darbų sąmatas visada pakabiname laiptinėse. Kartais jas kas nors pasiima panagrinėti ir nepakabina atgal. Darbų sąmata nėra paslaptis, todėl daugiabučių gyventojai visada gali kreiptis į mus ir mes supažindinsime su atliktų darbų išlaidomis. Išsamias darbų sąmatas ir atliktų darbų sąrašą pateikiame ir metinėse ataskaitose.

- Kas laukia tų gyventojų, kurie neapmoka pateiktų sąskaitų?

- Iš pradžių primename, po to įspėjame. Jei žmogus nemoka piktybiškai, kreipiamės į teismą. Kretingiškiai šiuo klausimu yra gana kultūringi ir mokūs.

- Ar nemanote, kad daugiabučiuose atliekami darbai yra per brangūs? Kodėl neieškote pigesnių variantų?

- Pigiau darbus atlieka tie, kurie neima sąskaitų, kuriems reikia mokėti grynais. Stengiamės ieškoti įmonių, kurių kainos – nedidelės. Darbams atlikti skelbiame viešus konkursus, renkamės tinkamus rangovus. Jei gyventojai žino įmonių, kurios dirba pigiai ir gali dalyvauti konkursuose, gali mums jas pasiūlyti.

- Kas atsako už atliktų darbų kokybę?

- Už darbų kokybę atsako rangovas. Stambesniems darbams yra taikoma penkerių metų garantija.

- Kas kontroliuoja „Kretingos būsto“ veiklą ir darbus?

- Visų pirma - žmonės, nes jiems pateikiame atliktų darbų ataskaitas. Mus kontroliuoja visos įmanomos institucijos bei įstatymai, taip pat ir Savivaldybė.

Bendrovė "Kretingos būstas" Kretingos rajone administruoja 148 daugiabučius: 120 daugiabučių yra Kretingos mieste, 28 - Kretingoas rajone.

• Rašyti komentarą (18)