|
|
|
Sodininkų bendrijos – pasirinkimų kryžkelėje
Vyriausybės nutarimą išpirkti sodininkų bendrijų elektros tinklus patys sodininkai vertina gana prieštaringai. Sodininkus džiugina faktas, kad pagaliau nuo jų pečių nukris atsakomybė rūpintis mokesčių surinkimu ir elektros ūkiu, tačiau ne visiems priimtinos elektros tinklus nupirkti siūlančių bendrovių siūlomos sąlygos.
Pasikalbėti apie tai prie „Pajūrio naujienų“ surengto apskritojo diskusijų stalo sutiko bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) Klaipėdos regiono vadovas Kęstutis Kazlauskas, VST Kretingos skyriaus viršininkas Ramūnas Korsakas bei sodininkų bendrijų atstovai – bendrijos „Draugystė“ pirmininkė Loreta Žukauskienė, bendrijos „Akmena“ pirmininkas Ramūnas Vilčinskas, bendrijos „Minija“ valdybos narė Vilma Jonutienė ir šios bendrijos narys Antanas Būta. - Vyriausybės nutarimu sodininkų elektros tinklų išpirkimo procesas pratęstas iki 2011 metų liepos 1 dienos. O kiek sodininkų bendrijų elektros tinklų Kretingos rajone jau išpirko VST? Ramūnas Korsakas:
- Mūsų skyrius, kuris aptarnauja Kretingos rajono ir Palangos miesto bei dalį Klaipėdos rajono vartotojų, jau pasirašė elektros tinklų išpirkimo sutartis su aštuoniomis sodininkų bendrijomis. Kretingos rajone tai – sodininkų bendrijos „Akmena“, „Ąžuolas“, „Medvalakis“, „Vienybė“, „Paupys“, „Žemaitija“, „Rasa“. Skaitikliai jau įrengti sodininkų bendrijose „Paupys“, „Akmena“ ir „Vienybė“, o artimiausiu metu jie atsiras ir „Žemaitijoje“. Šiuo metu derybos dėl elektros išpirkimo vyksta su sodininkų bendrija „Minija“. O prašymo išpirkti elektros tinklus kol kas nėra pateikusi vienintelė sodininkų bendrija „Draugystė“. - Kodėl kai kurios sodininkų bendrijos abejoja, ar verta parduoti elektros tinklus VST? Loreta Žukauskienė: - Šiuo metu renkame dokumentus ir juos analizuojame, tariamės su juristais. Sutarties pasirašyti aklai nenorime, nes bendrijos valdyba lieka atsakinga už sprendimą. Turime pasiūlymų nupirkti elektros tinklus ne tik iš VST, bet ir kitų privačių bendrovių. Šios, mano požiūriu, siūlo geresnes sąlygas, tačiau žmonės labiau pasitiki VST, kurių sutartys yra vienašališkos. Esame gavę raštą iš Seimo nario Roko Žilinsko, kuris perspėja, jog sodininkai turėtų būti atsargūs – kad sudarydami sutartis nepapultų į monopolistų pinkles. Antanas Būta: - Nuo pat pradžių laikiausi nuomonės, kad elektros tinklų negalima parduoti, nes tai yra sodininkų turtas. Jie susidėjo pinigus, kad turėtų 10 kV transformatorinę ir 0,4 kV oro linijas, nes tikėjosi, kad turės galimybę naudotis elektra. Už sodininkų lėšas įrengtos transformatorinės stotys buvo perduotos į rajoninių elektros tinklų balansą, o žemos įtampos elektros tinklai palikti eksploatuoti patiems sodininkams. Dabar iškilo teisinė problema: ne visi sodininkai, kurie investavo į elektros ūkį, šiuo metu yra elektros vartotojai. Tačiau jie tebeturi teisę prisijungti elektrą. Parduodami elektros tinklus, šiuos žmones mes nuskriaustume. - Ar VST nesuteiktų galimybės prie elektros tinklų prisijungti ir tiems, kurie šiuo metu negali naudotis elektra? Ramūnas Korsakas: - Jie būtų prijungiami pagal tokias pačias sąlygas kaip ir nauji vartotojai. Pagal energetikos ministro patvirtintą tvarką, naujų vartotojų prijungimo paslaugos mokestį sudaro galios dedamoji kaina, priklausanti nuo kilovatų skaičiaus, ir atstumo dedamoji (jei iki prisijungimo taško nėra išplėtotas elektros tinklas). Vieno kilovato kaina yra beveik 40 Lt, todėl jei naujas vartotojas pageidauja 5 kW, o netoli jo teritorijos yra elektros stulpas, jam prisijungti elektrą kainuos apie 200 Lt. Antanas Būta: - Tačiau mes ir tų 200 Lt nematome reikalo mokėti, nes tie žmonės jau prisidėjo statant elektros ūkį. Ši padėtis yra dviprasmiška: maišomos sąvokos, kas yra naudotojas ir kas - vartotojas. Mes, turėdami 0,4 kV tinklus, vykdėme elektros tiekimą, nors už tai pinigų negavome. Mums buvo taikoma tik 5 proc. nuolaida už elektros mokesčių administravimą, tačiau ne už elektros tinklų eksploatavimą. Mano nuomone, sprendimas yra nelogiškas – lyg sodininkams tinklų nebereikia, ir nusiplauna rankas juos parduodami kitiems. Bet sodininkai elektros tinklus ir statėsi tam, kad galėtų vartoti elektrą. - Tai kokią išeitį matote? Antanas Būta: - Rasti operatorių, kuris perimtų tinklus, tačiau garantuodamas mūsų, investuotojų, teises. Kad būtų vykdoma savininkų, o ne kitų primesta valia, reiktų daryti dvi sutartis, kuriomis kapitalo valdymas būtų atskirtas nuo elektros tiekimo. Renkantis operatorių, būtų galima derėtis ir dėl mažesnės elektros kainos. Dar viena galimybė – kooperuotis visoms sodininkų bendrijoms. - Ar sodininkų bendrijos „Minija“ valdyba jau priėmė kokį nors sprendimą? Vilma Jonutienė: - Taip. Per visuotinį susirinkimą dauguma narių nutarė elektros tinklus parduoti VST. Šiuo metu tai ir ruošiamės padaryti. Nematome kito varianto. - Kas sprendžia, kam parduoti elektros tinklus: bendrijos valdyba ar visi bendrijos gyventojai? Ramūnas Korsakas: - Ar parduoti elektros tinklus VST, sprendžiama per visuotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą. Sodininkų bendrijos, kurios pageidauja parduoti elektros tinklus, turi pateikti prašymą, sprendimą parduoti ir sąrašą su bendrijos narių parašais. Taip jie patvirtina, kad pritaria elektros tinklų pardavimui. - Ar tikrai sodininkų bendrijų tinklai perkami tik už vieno lito kainą? Kęstutis Kazlauskas: - Žinoma, ne. Tiesiog dalies sodininkų bendrijų elektros tinklų būklė yra labai bloga. Jų nupirkti už „minusinę“ sumą negalime, todėl kai kurios bendrijos sutiko su simboline 1 Lt kaina. Tačiau situacijų būna labai įvairių: kiekvienu atveju įvertiname konkrečios bendrijos elektros tinklų būklę ir derimės. Todėl ir sumos būna skirtingos ir už 1 Lt kur kas didesnės. Loreta Žukauskienė: - Paaiškinkite detaliau, kodėl sutartyje yra punktas, kad ateityje paaiškėjus elektros tinklų defektui, sutartis gali būti nutraukta. Kęstutis Kazlauskas: - Sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimo klausimas tęsiasi gana senokai. Norėdama paspartinti procesą, Vyriausybė šių metų rugpjūtį supaprastino tvarką – buvo atsisakyta nemažai dokumentų, kuriuos bendrijos turėjo parengti. Todėl norėdami apsidrausti, į sutartį įtraukėme šį punktą – tai tarsi saugiklis, kad nupirksime tvarkingus tinklus. Tačiau jei sodininkų bendrijos su kai kuriais sutarties punktais nesutinka, dėl jų galime derėtis. Esame atviri pasiūlymams ir diskusijoms. - O kaip sekasi toms bendrijoms, kurios jau pardavė elektros tinklus VST? Ramūnas Vilčinskas: - Kol kas dar anksti vertinti, nes tik rugpjūtį pasirašėme sutartį. Bet jau dabar džiaugiuosi, kad visos pretenzijos dėl elektros gedimų, o taip pat ir mokesčių surinkimas bus nebe mano, o VST rūpestis. Kalbant apie apsisprendimą parduoti elektros tinklus, mūsų bendrijoje buvo paprasčiau ir tiek daug diskusijų nekilo. Vos tapęs bendrijos pirmininku, aš pakėliau mokesčius – kad pinigų užtektų elektros tinklams prižiūrėti. Gyventojai pradėjo skųstis dideliais mokesčiais ir teiravosi galimybės, ar nebūtų galima jų sumažinti. Todėl jie sutiko su pasiūlyta išeitimi elektros tinklus parduoti kietiems. Gavę du pasiūlymus – vieną iš UAB‘o, kitą – iš VST, apsisprendėme parduoti pastarajai. Kęstutis Kazlauskas: - Elektros tinklus pardavus VST, kiekvienas sodininkas už sunaudotą elektrą atsiskaito individualiai, o nebe bendrai kaip vienas juridinis asmuo. Todėl žmonės už elektrą ir turi sumokėti tik tiek, kiek iš tikrųjų jos sunaudojo. - Iki šiol elektros pakakdavo ne visiems sodininkų bendrijų gyventojams. Ar elektros tinklus pardavus VST, elektros pakaks visiems? Ramūnas Korsakas: - Taip. Tai jau tampa mūsų problema, kad būtų tiekiama tiek elektros, kiek reikia kiekvienam sodininkui. Loreta Žukauskienė: - Mūsų bendrijoje nuolat svyruoja elektros įtampa, elektros tinklai neremontuoti daug metų. Tačiau sutartyje yra aiškiai numatyta, kad ir pardavus elektros tinklus VST, dėl elektros svyravimų negalėsime skųstis dar trejus metus. Kęstutis Kazlauskas: - Išpirkę sodininkų bendrijos elektros tinklus, VST tampa atsakinga už jų eksploatavimą. Sodininkų bendrijose elektros ūkis neremontuotas daugiau kaip 30 metų, todėl mūsų laukia labai daug darbų, įskaitant ir laidų bei transformatorinių renovaciją, galios suderinimą ir kt. Todėl nesinorėtų antrą dieną po nupirkimo sulaukti gyventojų skundų, kad jų namuose mirksi lemputės. - O gal sodininkai svarstė ir galimybę pasinaudoti alternatyviais elektros energijos gamybos šaltiniais, pavyzdžiui, pasistatyti vėjo jėgainę, kuri elektra aprūpintų bendrijos gyventojus? Antanas Būta: - Tai yra utopija. Ramūnas Vilčinskas: - Kai kurie bendrijos nariai apie tai pasvajoja. Tačiau šioms svajonėms įgyvendinti prireiks ne vienerių metų.
|
|
