|
|
|
Mokyklą puošiančių augalų gausa nustebino respublikinę komisiją
Šiomis dienomis Simono Daukanto pagrindinės mokyklos bendruomenė išgyvena laukimo nerimą – netrukus turėtų paaiškėti, ar jų įstaiga pateks tarp dešimties gražiausiai aplinką besitvarkančiųjų ugdymo įstaigų. Tai būtų didžiausias įvertinimas, nes atskirai trys prizinės vietos konkurse nebus išskiriamos. Respublikiniame etape dalyvauja 68 šalies mokyklos. Konkurso, kurį suorganizavo Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijos, komisija jau apsilankė S.Daukanto pagrindinėje mokykloje. Ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos kraštovaizdžio sąjungos atstovus šioje mokykloje maloniai nustebino augalų įvairovė. Didesnėje negu 2 ha teritorijoje ošia 21 rūšies medžiai, žaliuoja 16 rūšių krūmai, o gėlynuose įvairiomis spalvomis mirga 26 rūšių gėlės. Gėlių spalvos – visais metų laikais Simono Daukanto pagrindinę mokyklą supa keturi gėlynai, kuriuose dera įvairių spalvų daugiamečiai ir vienmečiai augalai, tarp jų įkomponuoti rieduliai. „Stengiamės, kad mokyklos aplinka būtų graži visais metų laikais. Todėl ir gėles sodiname tris kartus per metus: kad vienos žydėtų pavasarį, o kitos – vasarą ar rudenį“, - pasakojo A.Jonauskienė, kuriai gėlininkystė yra ir širdžiai mielas laisvalaikio pomėgis. „Visos gėlės yra gražios. Daug reiškia vieta, kurioje ji pasodinta,- įsitikinęs Domas Derkintis, kuriam patikėta pareiga pasirūpinti mokyklos aplinka. – Augalais teko domėtis visą gyvenimą. Daug žinių perėmiau iš savo tėvo, kuris buvo gamtininkas, o kartu, galima sakyti, - ir agronomas, daržininkas, bitininkas, sodininkas. Mano tėviškėje Mažeikių rajone mūsų sodyba buvo pavyzdinė. Taigi turėjau iš ko pasimokyti“. Prie mokyklos grožio yra prisidėjęs ir pirmasis šios mokyklos direktorius Feliksas Lukauskas, kuris yra liaudies menininkas, skulptorius. Išėjęs į užtarnautą poilsį F.Lukauskas mokyklai padovanojo ne vieną medinę skulptūrą, kurias mokyklos darbuotojai švelniai vadina „feliksiukais“. Abiturientų takas – iš žiedlapių Bene labiausiai mokinių ir mokytojų mėgstama poilsio zona – tai vidinis kiemas, kuriame prieš keletą metų buvo įrengtas nedidelis baseinas su fontanu. Atgaivos prie vandens ieškantys vaikai šiltuoju metų laiku čia gali pamatyti net žuvis plaukiojant. A.Jonauskienė ir D. Derkintis dar pamena, kaip vidinis mokyklos kiemas atrodė prieš septynerius metus, po mokyklos renovacijos – tada tuščią kiemą, kurį kirto plytelėmis grįstas takas, puošė tik trys eglės. Dabar jame – darbščių rankų sukurtas gamtos kampelis, tapęs malonaus atokvėpio ir švenčių vieta. „Kasmet per atestatų įteikimą čia žydi ramunės ir rožės. Šių gėlių žiedlapiais nuberdavome taką abiturientams. Ramunės žiedai simbolizuoja meilę, jaunystę, o rožių žiedlapiai – gyvenimo „spyglius“. Šių, išlydėdami abiturientus, jiems linkėdavome rasti kuo mažiau“,- apie gyvavusią tradiciją papasakojo A.Jonauskienė. Šiuos mokslo metus Simono Daukanto mokykla pasitiko įgavusi naują – pagrindinės mokyklos – statusą. Iki tol ji dešimtį metų turėjo vidurinės mokyklos vardą. Darbuotojai dovanoja savo augalų Kalbėdami apie aplinkos puoselėjimą, A.Jonauskienė ir D.Derkintis konstatavo: mokyklos aplinkai valstybė skiria nedaug pinigų, todėl tenka išmintingai pasirinkti augalus ir priemones jiems prižiūrėti. Norėdama sutaupyti, A. Jonauskienė kasmet naujų augalų važiuoja tiesiogiai pas augintojus, kurie daigus parduoda iš šiltnamių. „Labiausiai mėgstu ryškias spalvas – kad mokykla šviestų“,- paklausta, kokios gėlės jai gražiausios, atsakė A. Jonauskienė. Ji pasidžiaugė, kad mokyklos grožiui neabejinga visa bendruomenė – gėlynams papuošti savo daigų padovanoja aptarnaujančio personalo darbuotojai, pedagogai. Specialiai mokyklai gėlių daigų per žiemą užaugina D.Derkintis, kuris taip pat mokyklai yra padovanojęs keletą medžių. Mokyklos aplinką aprengti žaliuoju rūbu padėjo Kretingos miškų urėdija, kuri padovanojo medžių atsidėkodama už mokinių talką miške. „Graži aplinka yra visos bendruomenės nuopelnas. Džiaugiuosi, kad darbuotojai myli grožį ir turi noro jį puoselėti“,- sakė direktorė A.Jonauskienė. Ji negailėjo gražių žodžių kalbėdama apie aplinkos tvarkytoją Valeriją Kubilienę bei pavaduotoją ūkio reikalams Rolandą Martišauską. Mokiniai nebedrasko gėlynų D.Derkintis sakė pastebintis: gyvendami gražioje aplinkoje, kultūringiau elgiasi ir mokiniai. „Iš pradžių būdavo visko: rasdavau dviračiu išvažinėtą gėlyną, o iš vaikų teko išgirsti, kad veltui gėles sodinu, nes kitą dieną jų neliks. Dabar tokie dalykai – retas atvejis. Vaikai pamatė, kaip galima kurti grožį ir kaip svarbu jį išsaugoti. Dabar jie ir patys sako, kad mūsų mokykla yra gražiausia“,- kalbėjo D.Derkintis. Tačiau darbuotojams pavykus išmokyti neklaužadas tausoti gamtą, daug sudėtingiau - susitarti su tais, kurie per naktį „išretina“ gražiausias gėlynų gėles. „Išrauna – ir vėl atsodinam. Tam užtenka kantrybės. Tik kaskart viliuosi: gal ne mūsų mokyklos vaikai taip elgiasi. O gal kam nors labai reikėjo lito, kurį uždirbo pardavęs išrautą gėlę. O gal kas nors neįpirko gėlių artimojo kapui papuošti,“ – kalbėdama apie tylią kovą su gėlių vagimis, neskubėjo teisti A.Jonauskienė.
|
|
