|
Aurelija Beržonskienė:
- Sunkiai pavyksta neskubėti – skubame visur. Gyvenimo tempas greitėja, reikia tvarkyti ne tik savo, bet ir vaikų reikalus. Labai retai pavyksta stabtelėti ir niekur neskubėti. Džiaugiuosi, kad praėjusį savaitgalį pavyko pasivaikščioti – neskubėti tapo didžiule prabanga.
|
|
Bronius Vasys:
- Neskubėsi – negyvensi. Gyvenimas bėga, daug reikalų, taigi tenka skubėti. Be abejonės, pavargstu, bet po darbo pailsiu. Žinau, kad skubant puola ligos, bet neturiu teisės sirgti – reikia gyventi gyvenimą.
|
|
„Lėtojo maisto“ judėjimas
Greitas gyvenimo tempas ir krūvos reikalų iš žmogaus jau seniai atėmė vieną iš didžiausių malonumų bei pagrindinių fiziologinių poreikių – lėtą valgymą. Nekeista, kad pasaulyje klesti greitojo maisto restoranai, o prekybos centrų lentynos lūžta nuo per vieną minutę pagaminamų sriubų, košių, kurioms dar labiau tiktų konservantinių bombų vardas. Siekiant žmones grąžinti į normalų gyvenimo ritmą ar bent jau padėti suprasti greitojo maisto žalą, 1989 metais Italijoje susikūrė „lėtojo maisto“ judėjimas. Šio judėjimo tikslas – kovoti su greitojo maisto ir vartojimo kultūra bei skubėjimu. Judėjimo aktyvistai įsitikinę, kad maistas yra labai svarbi gyvenimo dalis, kadangi tai, ką žmogus įsideda į lėkštę ir kuo gyvena, daro įtaką visiems ir aplinkai.
„Lėtojo maisto“ judėjimas jau yra apėmęs apie 130 pasaulio šalių ir turi daugiau negu milijoną gerbėjų.
„Lėtojo maisto“ pagrindiniai principai yra tokie: maistą reikia gaminti patiems – su meile ir žinant, iš ko pagamintas patiekalas. Šio judėjimo rėmėjai pataria rinktis vietinį maistą, valgyti sėdint prie stalo, lėtai ir nepersivalgant. Maistas turėtų tapti kasdieniniu šeimos ritualu, į kurį susirenka ir maistu mėgaujasi artimiausi žmonės. Norint sveikai ir neskubant maitintis, nereikėtų pirkti produktų, susidedančių iš daugiau negu penkių ingredientų. Maistą „lėtojo maisto“ gerbėjai pataria pirkti nedideliais kiekiais, šviežią ir ne tokį, kurį metus galima laikyti šaldytuve. Reikėtų valgyti gryną maistą – žuvį, mėsą, pieną, daržoves, grūdus ir prisiminti, kad laukinis maistas yra daug vertingesnis negu žmonių auginami produktai.
Pagal www.slowfood.com
|
