Prieš šildymo sezono pradžią – ugniagesių perspėjimai

Net ir visko matę ugniagesiai pašiurpsta matydami, kaip kai kurie mūsų rajono gyventojai yra pasirengę šildymo pradžiai – krosnies durys paremtos basliu arba jų iš viso nėra, čia pat laikomos malkos, šiukšlės, o virš krosnies angos karo džiovinami rūbai. „Pakanka žiežirbos, kad įsiliepsnotų gaisras. O dėl netvarkingos krosnies ar dūmtraukio kilę gaisrai yra labai pavojingi“,- perspėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis.

Dažniausia gyventojų klaida – prie pat pakuros sukrautos malkos, kitos degios medžiagos.

Pasak R.Nagreckio, nors šildymo sezonas dar neįsibėgėjo, bet ugniagesiai šį rudenį jau du kartus buvo iškviesti dėl kamine užsidegusių suodžių. Per pernykštį šildymo sezoną, prasidėjusį rugsėjį, o pasibaigusį gegužę, dėl degusių suodžių ugniagesiai buvo iškviesti 40 kartų.

„Kad to būtų išvengta, reikia nedaug – prieš šildymo sezoną išsivalyti kaminą. Šį darbą gali atlikti pats šeimininkas arba pasamdyti kaminkrėčiai“, - sakė R.Nagreckis. Jis perspėjo, kad už tai, jog neišvalytame kamine užsidegė suodžiai, gyventojui gresia administracinė atsakomybė – bauda iki 250 Lt.

Ne mažiau svarbu išsivalius kaminą atlikti vizualinę dūmtraukio apžiūrą – jei jame esama įtrūkimų, juos užtaisyti. „Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausiai trūkių pasitaiko ties krosnies ir kamino jungtimi, arčiau namo perdangos“,- teigė R.Nagreckis.

Kad mažyčius „plika“ akimi nematomus trūkius būtų galima pastebėti, dūmtraukis turi būti nubalintas. Jo spalva turi būti tokia skaisčiai balta, kaip naujo popieriaus lapo. Jei bėgant laikui dūmtraukio spalva kiek papilkėjo, ugniagesiai pataria nepatingėti jį perdažyti.

„Siūlyčiau patikrinti ir šildymo sistemos apsauginius vožtuvus, kad dingus elektrai nesprogtų krosnis. Pasitaiko, kad vyrai dirba užsienyje, o namie vienos likusios moterys nepatikrina, kaip veikia vožtuvai, ir taip užkūrena, jog kyla gaisro pavojus. Dėl šios problemos pernai keletą kartų buvo iškviesti ugniagesiai“,- kalbėjo R.Nagreckis.

Iš viso per pernykštį šildymo sezoną, prasidėjusį 2009 metų rugsėjį ir pasibaigusį 2010 metų gegužę, dėl netvarkingos krosnies, jos įrengimų, dūmtraukio mūsų rajone kilo 16 gaisrų.

Gaisras namie gali įsiplieksti net ir esant tvarkingai krosniai, jei nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių: malkos ar kitoks kuras gali būti sukrautas ne mažesniu negu 1 metro atstumu nuo pakuros, o katilinės patalpose laikyti degias medžiagas iš viso draudžiama. Norint virš krosnies džiovinti rūbus, batus – juos reikia ne pakabinti ant virvės, o sudėti ant grotelių. Jas saugiausia įrengti ne mažesniame negu pusės metro aukštyje ir šiek tiek į šoną nuo krosnies skylės, kur atsiveria liepsna.

„Pernai keturi gaisrai kilo dėl neatsargaus elgesio su smilkstančiais pelenais. Žmonės pelenus taupydami trąšai, juos dar neatvėsusius supila į plastikinius maišus, kuriuos padeda garaže, ūkiniame pastate. Pasitaiko, kad smilkstančius pelenus žmonės supila net į bendro naudojimo konteinerius,- kaip dėl žmonių neatsargumo kyla gaisrai, papasakojo R.Nagreckis. – Smilkstančius pelenus galima laikyti ne arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo pastatų arba jie turi būti supilti į metalinę dėžę su dangčiu, kad vėjas neįpliekstų ugnies.“

Pasak R.Nagreckio, pravartu bent jau miegamajame įsirengti autonominį dūmų detektorių, kurio kaina parduotuvėse – nuo 30 Lt.

• Rašyti komentarą (1)