|
|
|
Aukštalipiai valo kaminą
Pirmą kartą Kretingoje kapitališkai remontuojamas daugiau negu dviejų dešimtmečių sulaukęs bendrovės Kretingos šilumos tinklai katilinės nr.2 kaminas. Aukštalipiai darbus atlieka šešiasdešimties metrų aukštyje: iš ten specialistams matosi ne tik visa Kretinga, bet ir Baltijos bangos. Kad ir kaip ekstremaliai atrodo ore pakibusių ir tik arti priėjus aukštybėse įžiūrimų darbininkų darbas, jiems Melioratorių gatvėje esantis kaminas – tik nedidelis iššūkis. Kretingos šilumos tinklų kaminą remontuoja profesionalai, nudažę 250 metrų aukščio Elektrėnų elektrinės kaminą. „Šioje srityje dirbame dešimtmetį, todėl pakibti šešiasdešimties metrų aukštyje mums – ne naujiena. Šiam kaminui remontas buvo labai reikalingas – statinys visiškai susidėvėjęs, avarinės būklės“, - kalbėjo kamino remontą atliekančios įmonės „Aukstata“ darbų vykdytojas Alvydas Elinskis. Jis pasakojo, kad pirmiausia aštuonių žmonių komanda, į savo darbo vietą pakylanti dviem specialiais keltuvais, kaminą nuplovė, iškapojo ištrupėjusias plytas, užmūrijo plyšius. Nutinkuotą kaminą specialistai nudažys geltona spalva. „Kaminą plovėme vandens srove. Jos stiprumas – 500 atmosferų. Tokia jėga galėtų kaminą supjaustyti“, - sakė A.Elinskis. Sunkus darbas aukštalipių laukė ne tik kybant kamino išorėje: jiems teko nusileisti ir į kamino vidų. Rezultatas – trisdešimt tonų suodžių, nugramdytų nuo kamino sienų. „Aukštalipių užduotis buvo išvalyti ir kamino išorę, ir vidų. Nors kaminą valome kasmet, viso jo išvalyti be aukštalipių pagalbos neįmanoma. Toks kapitališkas remontas ir valymas yra daromas pirmą kartą. Kiekvienais metais, valydami kaminą, išvežame kelias dešimtis kubų suodžių. Dalis suodžių – apie 85 procentai – į kaminą jau nebepatenka: į kaminą plūstantys dūmai yra išvalomi multiciklonuose. Juose ir nusėda didžioji dalis suodžių“, - pasakojo katilinės nr. 2 viršininkas Zenonas Žvinklys. Pasak jo, nors ir atliekinė medžiaga, suodžiai nėra bevertis produktas: kasmet iš kamino išvalomus ir į kaminą nepatenkančius, o multiciklonuose liekančius suodžius išsidalina sodininkai – suodžius jie naudoja žemei patręšti. Stambesni suodžiai tampa statybine medžiaga – jie naudojami keliams tiesti. Z.Žvinklys sakė, kad Kretingos šilumos tinklų vadovų bei specialistų nuomonę, jog kaminą remontuoti yra būtina, patvirtino ir speciali komisija. Buvo nustatyta, kad viršutinė kamino dalis jau irsta, pats kaminas eižėja. „Kai pradėjome kūrenti biokuru, kaminas nebespėja taip greitai išdžiūti. Per šalčius kaminas plečiasi ir skilinėja. Katilinė nr. 2 apšildo visą Kretingos miestą. Katilinę nr.1, esančią Žaliojoje gatvėje, įjungiame tik tada, jei yra labai šalta. Praėjusiais metais ji dvi savaites padėjo šildyti miestą. O katilinėje nr.2 šildymo sezonu trys katilai pagamina po penkis megavatus šilumos. Jai išgauti reikia iki 400 kubų, arba100 tonų biokuro – pjuvenų. Viso šio kuro dūmai išeina pro dabar remontuojamą kaminą”, - pasakojo Z.Žvinklys. Jis prisiminė, kad šio kamino statyba Kretingoje tapo dideliu įvykiu, o naują statinį statė vienas garsus kaminininkas iš Klaipėdos. Šalia naujojo senasis trisdešimties metrų aukščio kaminas atrodė tikras mažylis. Jį ketinta nugriauti. „Gerai, kad savo planų neįvykdėme, nes mažasis kaminas pravertė pradėjus remontuoti didįjį. Kadangi šildymo sezonas dar neprasidėjęs, mažojo kamino visiškai užtenka. Tad kol kas jo negriausime“, - sakė Z.Žvinklys. Anot jo, kamino remontas buvo reikalingas ir dar dėl vienos priežasties: Kretingos šilumos tinklai rengiasi statyti ekonomaizerį. Šis įrenginys, nenaudojant kuro, iš dūmų pagamina papildomos šilumos. „Šiam įrenginiui reikalingas metalinis kaminas. Tokiam statiniui reikalingos didelės investicijos. Ekonomaizeris, prieš dūmams nueinant į kaminą, iš jų dar pagamina šilumos. Taigi į kaminą patenka jau šaltesni ir drėgnesni dūmai, kurie ardo kaminą. Kad nereikėtų statyti metalinio kamino, ieškojome tokio varianto, kad mūrinis kaminas būtų ne tik suremontuotas, bet ir pritaikytas ekonomaizeriui“, - pasakojo Z.Žvinklys. Pasak jo, darbus atliekanti aukštalipių komanda būtent ir garantuoja tokią kokybę: medžiagų, kurios naudojamos kamino statybai, Lietuvoje nėra. Iš užsienio pargabentos medžiagos apsaugos kaminą nuo šaltų dūmų. Remontui suteikiama penkiolikos metų garantija. Z.Žvinklio nuomone, šilumos vartotojams, kurie mano, jog remonto išlaidos bus padalintos mokesčių mokėtojams, nerimauti nevertėtų: remontas šilumos kainos nepadidins. „Kiekviena įmonė kasmet gauna apyvartinius taršos leidimus – taršos limitus. Jei įmonė taršos limito neišnaudoja, leidimus gali parduoti kitoms įmonėms. Kadangi kūrename biokuru, kasmet sutaupome leidimų, kuriuos pardavę ir sukaupėme lėšų remontui“, - sakė Z.Žvinklys. Kamino remontas kainuos (be PVM) 386 tūkst. Lt. Faktai Remontuojamo kamino aukštis – 60 metrų, jo skersmuo viršūnėje - 2,1 metro, apačioje – daugiau negu 6 metrai. Šildymo sezonu trys biokuru kūrenami katilai pagamina 15 megavatų šilumos. Katilinėje, jei reikia, gali būti įjungti ir 10 bei 6,5 megavato dujiniai katilai. Kaminas buvo pastatytas 1988 metais, kai katilinėje atsirado nauji dujiniai katilai. 2001-aisiais buvo pastatyti du biokuru kūrenami katilai. Trečiajam, naujausiam katilui, - dveji metai.
|
|
