Palangiškiai nusilenkė paprastajai pušiai

Rudenėjant Palangos botanikos parke tradiciškai rengiama Birutės parko diena. Šiemet šventė, pavadinta „Pušies keliu“, įvyko jau ketvirtą kartą, ir buvo skirta pagerbti paprastajai, pajūryje dominuojančiai, pušiai.

„Kadangi Palangos botanikos parke dabar intensyviai vyksta renovacijos darbai ir parko takai – iškasinėti, buvo sugalvotas šventės scenarijus su žaidybiniais elementais: kiekvienam ateinančiam įteikėme po suvenyrinį planą, pagal kurį jis turėjo surasti tuos objektus, kuriuos norėjome akcentuoti. Išskyrėme 4 pušis: juodąją, augančią prie vartų ties Simono Daukanto gatve, kalninę – centriniame take, veimutinę – už rožyno ir paprastąją, kuri dominuoja tarp parko medžių“, - pasakojo Palangos botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas.

Ilgametis Palangos botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas sakė, jog ligi šiol laikomasi parko įkūrėjo Eduardo Andrė, kurio portretas kabo sodininko namelyje, palikto priesako - puoselėti parko grožį.

Į šventę buvo pakviesti dailininkai floristai iš Prienų Edita ir Gintautas Ačai, kurie, panaudodami pušų elementus, greta išskirtų pušų sukūrė dekoratyvines gamtines kompozicijas.

Šventė, anot vienos iš kūrybinės grupės atstovų, Palangos kultūros centro darbuotojos Aušros Latonienės, be meninės turėjo ir edukacinę prasmę. „Pušys rašė laiškus žmonėms, kuriuose – apstu informacijos apie kiekvieną jų rūšį. Mums talkino ir Palangos girininkas Stanislovas Jonaitis, jis papasakojo apie valstybinius miškus ir pabrėžė, kad Lietuva – ypač turtinga pušynų“, - sakė A.Latonienė.

Prie oranžerijos įvyko pušies vaišės: palangiškiai bei svečiai gėrė pušų arbatą, buvo patikrintos smalsių parko svečių žinios, o jų atsakymai - įvertinti: kiekvienas buvo apdovanotas pušies sodinuku dekoratyviniame vazonėlyje.

Į šventę pakviesti Palangos pučiamųjų orkestro muzikantai taip pat atliko kūrinius pušies ir gamtos tema. Pantomimos meistras Aleksas Mažonas tylos ir kūno kalba rožyne prabilo apie meilę.

Iš ES Sanglaudos fondo lėšų atkuriamas mažasis parteris – buvęs grafo daržas.

„Mūsų tikslas - kad bet kokia šventė neįneštų nereikalingo triukšmo ir šurmulio į parko gyvenimą, neužgožtų sakralinio jo grožio ir nesugadintų auros“, - tvirtino šventės organizatoriai.

Paklausti, kaip gimė idėja išaukštinti Lietuvos pajūrio karalienę – pušį, pašnekovai atsakė: „Pats Palangos parkas yra idėjų generatorius, temų – apsčiai. Jis buvo sukurtas pačioje tinkamiausioje - protėvių sengirės - vietoje su jų garbinamu Birutės kalnu. Esame laimingi, jeigu savo iniciatyvomis galime tęsti parko įkūrėjo landšafto architekto Eduardo Andrė darbus“.

Pasaulyje garsus prancūzų architektas E.Andrė sukūrė apie 100 parkų, Lietuvoje – 4: be Palangos, dar Užutrakio, Trakų Vokės ir Lentvario. Manoma, kad jis konsultavo ir Kretingos grafų Tiškevičių rūmų parko kūrėjus.

„E.Andrė, kurio 100-ąsias mirties metines minėsime kitąmet, yra dievinamas kaip landšafto architektas, bet menkai tėra žinomas kaip botanikas. Iš tiesų jis kūrė meną, pertvarkydamas konkrečios vietovės gamtą, prie jos derino augmeniją, vandens telkinius ir gyvūnus. Prieš pradėdamas kurti konkretų parką, E.Andrė ištyrinėdavo vietovę, kruopščiai išstudijuodavo augalus, sudarydavo jų herbariumus. Prie Birutės kalno pamatęs paprastąją pušį, jis taip ja susižavėjo, kad mūsų parke ir stengėsi pabrėžti jos grožį“, - kalbėjo A.Sebeckas.

Jis tikino, kad Palangos botanikos parke stengiamasi tęsti E.Andrė darbus, puoselėjant parką. Laikinai sumaišties į nusistovėjusią klasikinio grožio gamtos tradiciją įnešė renovacijos darbai, vykdomi pagal projektą „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešoms reikmėms“, finansuojamą iš 2007 – 2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų. Nors parke vyksta darbai, šiemet buvo užsodintas įprastas – 0,5 ha – plotas gėlynų, kuriuose dominuoja daugiametės gėlės.

Per I renovacijos darbų etapą, kuris turi būti baigtas kitą pavasarį, bus pravesti požeminiai kabeliai ir vamzdynai apšvietimui bei laistymui, sutvarkyti tvenkinių tilteliai, Birutės kalno laiptai. Tam iš ES Sanglaudos fondo yra skirta 3,5 mln. Lt.

Bus atgaivintas ir 0,6 ha ploto mažasis parteris, vadinamasis grafo daržas, šalia šiltnamių. „Stengsimės atgaivinti ir grafų puoselėtą prancūzų sodininkystės tradiciją: gėles sukomponuoti greta daržovių, - sakė A.Sebeckas. - Parterį papuoš 4 atkurtos skulptūros, vaizduojančios metų laikus, bus atnaujintos ir pastatytos 2 pergolės – pavėsinės iš metalo konstrukcijų“.

„Jeigu darbus atliks kokybiškai, parko lankytojai turėtų nieko nepastebėti – nei išraustų vietų, nei balų ant takų, nei nuo karščio leipstančių augalų“, - patikino parko direktorius.

• Rašyti komentarą (0)