„Saliono“ rampa pradėjo skleisti miesto kultūrą

Trečiadienį pirmomis riedlenčių ir BMX dviračių varžybomis pakrikštytas naujasis Kretingos riedlenčių parkas. Profesionaliai išbandyti naujutėlaitę rampą, švęsti miesto gatvės kultūrą ir nutrūktgalvišką jaunystę „Salionu“ nuo seno vadinamoje ir jaunimo pamėgtoje Pastauninko parko vietoje susirinko per keturias dešimtis sportuojančių ir pasivaržyti panorusių paauglių.

„Saliono“ varžybų iniciatoriaus Igno Šilianskio (dešinėje) teigimu, daugiau negu keturias dešimtis riedlentininkų ir BMX dviratininkų sukvietusiame renginyje dalyviai pademonstravo aukštą meistriškumo lygį.

Varžybų iniciatoriaus ir vieno pagrindinių organizatorių Igno Šilianskio teigimu, naujosios rampos vieta pati pasufleravo ir varžybų pavadinimą. Pirmajame „Salione“ susikovė 22 riedlentininkai ir 20 BMX dviratininkų. „Skeiterių“ gretose įspūdingiausiai pasirodė klaipėdietis Rokas Ignotas, jis pripažintas ir geriausio triuko autoriumi. Antroji vieta atiteko Pauliui Lenkšui iš uostamiesčio, trečioji – palangiškiui Algirdui Tranizui.

BMX dviračių varžybose triumfavo plungiškis Petras Viržintas, antras liko Edvinas Rauktys iš Gargždų, trečias – Martynas Monikas iš Klaipėdos.

Nors kretingiškiai prizinių vietų ir nepelnė, pasak I. Šilianskio, turi kuo didžiuotis. Į riedlenčių varžybų finalą išėjo du kretingiškiai – Neimuntas Garjonis bei vos trylikos Salvijus Vinkus, kuris buvo vienas iš dviejų jauniausių varžybų dalyvių. BMX-ininkų gretose vienintelis varžybose dalyvavęs kretingiškis – Aurimas Bakanas.

Vyriškos varžybos

Nors skeitparkas Kretingoje buvo ilgai lauktas ir sunkiai iškovotas, pirmosios varžybos suorganizuotas labai greitai – vos per kelias savaites.

„Nesinorėjo tik tradiciškai perkirpti atidarymo juostą. Skeitparkas neturi būti pamirštas, todėl nusprendėme atidaryti jį ryškiai ir garsiai“, – kalbėjo varžybų iniciatorius.

Tiek turnyre kovojusių riedlentininkų, tiek BMX dviratininkų pasirodymų lygis, I. Šilianskio žodžiais, išties aukštas: „Šiemet dalyvavau visuose šio sporto turnyruose Lietuvoje, todėl galiu drąsiai sakyti, kad renginys pasisekė. Ypač patenkinti BMX dviratininkai, nes tevyksta nedaug varžybų, kuriose jie gali pasirodyti.“

Naująjį Kretingos skeitparką pašventino Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas, o simbolinę atidarymo juostą perkirpo (iš kairės) Ignas Šilianskis, Antanas Kalnius, Danutė Skruibienė, Juozas Mažeika ir Virginijus Domarkas.

I. Šilianskio teigimu, kretingiškiai šiame kontekste taip pat atrodo neblogai – specialiai iš Vilniaus, kur šiuo metu apsistojęs, į varžybas atvyko riedlentininkas Valentinas Celskis, sostinėje skleidžiantis žinią apie Kretingos skeiterius, visus nustebino ir jaunojo S. Vinkaus viražai.

Nors varžybose susikovė per 40 jaunųjų sportininkų, ratuotų svečių naujasis parkas sulaukė kur kas daugiau. I. Šilianskio žodžiais, tokiose varžybose neišvengiamai kaupiasi įtampa, todėl natūralu, kad ne visi į jas atvykę sportininkai pasiryžo dalyvauti. Varžybose nesimatė ir merginų, tačiau, pasak I. Šilianskio, teisingiau būtų sakyti, kad jų šiame sporte nėra ne tik Kretingoje, bet ir Lietuvoje: „Tarp merginų populiaresni vadinamieji „miniboard‘ai“ ir „longboard‘ai“.

Sportas be priešpriešų

Prieš prasidedant varžyboms, naująjį riedlenčių parką pašventino Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas. Simbolinę parko atidarymo juostą kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku, mero pavaduotoja Danute Skruibiene, tarybos nariu Antanu Kalniumi ir renginio iniciatoriumi I. Šilianskiu perkirpęs Kretingos rajono meras Juozas Mažeika sakė, kad Pastauninko parką regi ta erdve, kur ir turėtų tarpti visos visuomenės grupės: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai.

Tiek varžybų dalyvis ir prizininkas iš Klaipėdos Martynas Monikas, tiek rajono tarybos narys Antanas Kalnius (dešinėje) įsitikinę, kad Kretingai skeitparkas buvo labai reikalingas.

„Parkas – didelis, ir aš matau realių galimybių čia plėtoti tokias laisvalaikio zonas, kaip ši. Tikiuosi, kad rampa taps lieptu į profesionalų sportą ne vienam jaunam kretingiškiui“, – sakė meras. Tiek renginį vesti padėjęs I. Šilianskio kolega iš Palangos Bernardas Anužis, tiek III vietos laimėtojas BMX dviratininkas M. Monikas tikino, kad kretingiškiams seniai reikėjo riedlenčių parko, mat senoji rampa priminė „vaikų darželį“.

„Kretingiškiai konsultavosi su mumis dėl šio projekto. Patarėme statyti didžiausias rampas, kad būtų kur progresuoti, – sakė septynerius metus sportuojantis klaipėdietis M. Monikas. – Šiame sporte nėra priešpriešų ir visai nesvarbu, iš kurio tu miesto. Visada džiaugiuosi, kai sekasi jaunesniems kolegoms, nes suprantu, kaip sunku pasiekti tokį rezultatą. Kad ir kokios dabar madingos riedlentės, stilius yra viena, o čia, ant rampos, visi esame lygūs.“

Požiūris kinta

Pasak Jaunimo reikalų koordinatorės Dianos Garjonienės, žygis už Kretingos riedlenčių parką, prasidėjęs dar 2009 metais, strigo dėl įvairių priežasčių – lėšų trūkumo, vietos parinkimo, politikų požiūrio.

„Turėjome įrodyti, kad tai reikalinga. Skeiterių susirinkdavo vos pora dešimčių, nors žinojome, kad mieste jų kur kas daugiau – labiau patyrę treniruotėms rinkdavosi į Palangą arba Klaipėdą“, – prisiminė D. Garjonienė.

Jai pritarė ir A. Kalnius, kurio sūnus taip pat jau ne pirmus metus yra šios gatvės kultūros dalis.

„Visuomenės požiūris turi keistis – negalime priversti visų važinėtis tik miesto dviračiais arba ramiai vaikštinėti parku, – įsitikinęs A. Kalnius. – Tai pripažinta ir į Olimpiadą įtraukta sporto rūšis, todėl šis mūsų miesto žingsnis yra žingsnis į ateitį.“

Išaugusiu jaunimo laisvalaikio užsiėmimų spektru pasidžiaugė ir varžybose sutiktos kaimynės senjoros Danutė Laukžemienė ir Birutė Venclovienė: „Mums riedlentininkai netrukdo. Užsidarai langus ir negirdi, kaip šokinėja. O rampa buvo labai reikalinga jaunimui – dabar jie turės kuo užsiimti, nebeklajos gatvėmis.“

Faktai

1.Iki 1950 metų apie riedlentes nieko nebuvo žinoma. Riedlentės buvo išrastos tada, kai pakvaišę banglenčių mėgėjai norėjo realizuoti bangų pojūčius gatvėse. 1960 metais tokios kompanijos kaip Larry Stevensono „Makaha“ ir Hobie Alterso „Hobie“ pradėjo gaminti pirmąsias riedlentes, kurios priminė mažas banglentes su ratukais.

2.Septintojo dešimtmečio viduryje saugumo ekspertai paskelbė riedlentes nesaugiomis, ir liepė parduotuvėms jų nepardavinėti, o tėvams jų nepirkti savo vaikams.

3.Aštuntajame dešimtmetyje buvo pradėta statyti riedlenčių parkus, atsirado pirmosios riedlenčių žvaigždės-profesionalai, riedlenčių filmai ir žurnalai, o 1987 metais riedlenčių sportas kaip kultūra įgavo stilių. Didelę įtaką tam padarė „punk“ kultūra. Daugelis riedlentininkų pradėjo rengtis tamsių tonų drabužiais ir retro stiliaus teniso bateliais.

4.BMX atsiradimo istorija siekia daug senesnius metus: dar 1400 m. vienas iš Leonardo Da Vinčio mokinių sukūrė dviračio dalių maketus, tačiau dviračių era iš tikrųjų prasidėjo nuo triračių ir tik 1820 m. buvo pristatytas patobulintas dviratis. Nuo paprasto dviračio 7–8 dešimtmečiais visame pasaulyje išpopuliarėjusį BMX dviratį skiria ratų lengvumas, stabdymo efektyvumas ir panaudojimo galimybės.

• Rašyti komentarą (9)