Įdarbino rankas
Siuvinėjimą kryželiu mokytoja „atrado“ netikėtai. „Besilaukdama antrojo sūnaus, tiesiog pritrūkau veiklos – reikėjo kažkuo rankas užimti“, – juokavo Inga.
Kaip tyčia viename interneto forume ji pamatė kryželiu siuvinėjančių moterų diskusiją ir susidomėjo. Kodėl nepabandžius? Internetinėje parduotuvėje įsigijo tam skirtą specialų medvilninį audinį su mažais lygiais kvadratėliais, nusipirko siūlų, susirado žurnalą „Rankdarbių kraitelė“ su siuvinėjimo schemomis. Pirmasis pasirinktas piešinys buvo jos pačios Zodiako ženklas – Žuvys. Tas išsiuvinėtas nedidelis paveikslėlis sodo namelyje kabo lig šiol. Tiesa, Inga jau norėtų jį nukabinti, tačiau prieštarauja mama, kurią pašnekovė vadina ne tik didžiausia savo kritike, bet ir geriausia patarėja, nors jų skoniai dažniausiai nesutampa.
„Dabar mama prašo, kad išsiuvinėčiau keturis mažiukus prancūziško stiliaus paveikslus su vaistažolėmis – kad tiktų virtuvės interjerui. „Na, gerai, sakau, – statau tave į eilę“, – juokavo Inga.
Pirmiesiems savo darbams ji naudodavo paprastus lenkiškus siūlus, o netrukus suprato, kad geriau sumokėti keliskart brangiau, bet jie privalo būti žinomų gamintojų, kokybiški – iš natūralios medvilnės, nesiveliantys, neblunkantys ir nesidažantys. Tai yra labai svarbu, kadangi, baigus paveikslą, kad neliktų nuo rankų ant audinio atsiradusių žymių, jį reikia išskalbti šaltame muiluotame vandenyje. Jeigu siūlai dažys, visas darbas nueis šuniui ant uodegos.
Atkartoja žinomų menininkų kūrybą
I. Benetienės išsiuvinėtuose paveiksluose – laukinės katės, vienaragiai, gėlės, stilizuoti merginų siluetai, žirgai… Beje, tik vieną vienintelį paveikslą su žirgu ji yra pardavusi. Visus kitus moteris laiko sau arba dovanoja žmonėms, kurie jai yra padarę gero. Pavyzdžiui, vieną paveikslą skyrė draugei, padėjusiai ligos metu per pandemiją, kitą – savo odontologui, kurio kabinete kartais tenka apsilankyti. „Mačiau džiaugsmą jų akyse. Gydytojas užsiminė, kad ant paveikslo galėčiau ir pasirašyti. Ne, jokiu būdu nesutikau garbės sau prisiimti. Juk tuos paveikslus iš tikrųjų sukūrė menininkai, aš esu tik techninė darbuotoja, kuri išsiuvinėdama atkartoja jų kūrybą“, – atviravo I. Benetienė.
Sunkiausia siuvinėti ant juodo audinio. Tokie darbai, anot pašnekovės, atrodo įspūdingai, tačiau nelengvas pats procesas: kad kryžiukas būtų lygus, adatą reikia taikyti į skylutes. Nepataikysi aukščiau ar žemiau, kokybės nelauk.
Kas mokytoją įkvepia siuvinėti? Anot jos, – pamatyti gražūs vaizdai, metų laikai, jūros peizažai. Dabar svajoja išsiuvinėti švyturį, nes švyturiai, pašnekovės žodžiais, simbolizuoja vidinę stiprybę, pagalbą kitiems, saugų ir ramų uostą. Švyturio idėja kilo po išvykos su klase laivu į Švediją. Taip pat dar norėtų išsiuvinėti rusų tapytojo Karlo Briulovo „Raitelę“. Šiame paveiksle Ingą žavi žirgas, moteriškumas, tamsūs tonai – visa tai artima jos pačios sielai.
Būdas pabūti su savimi
Siuvinėjimas kryželiu mokytojai yra geriausias poilsis, galimybė atsiriboti nuo kasdienybės, pabūti su savimi, išgyventi ir sunkius gyvenimo tarpsnius. O tokių irgi buvo – kai iškeliavo močiutė, vėliau – ir tėtis.
Vienam paveikslui užbaigti gali prireikti kelių mėnesių. Pavyzdžiui, 20×23 cm dydžio merginos su angelo sparnais atvaizdą siuvinėjo maždaug penkis mėnesius, mat prie jo prisėsdavo tik savaitgaliais. Šis kūrinys turi ir ypatingą prasmę. Mergina pavaizduota tarsi nusiėmusi angelo sparnus. Ingai patiko mintis, kad net angelui kartais reikia pailsėti. „Ši mergina taip pat atspindi mano charakterį“, – prisipažino pašnekovė.
Ji yra išsiuvinėjusi ir paveikslą pagal austrų dailininko simbolisto Gustavo Klimto kūrinį „Bučinys“. Iš pradžių Ingai šis darbas nepatiko – gal rezultatas nepateisino lūkesčių dėl to, kad siuvinėjo vilnos siūlais. Moteris net buvo sumaniusi paveikslą panaudoti kaip dekoraciją rankinei ar pagalvėlei ir kuriam laikui padėjo į šalį. Tačiau vėliau daugiau pasidomėjo pačiu dailininku, jo kūryba, „Bučinį“ prisiminė iš naujo ir į savo darbą pažvelgė kitomis akimis. Dabar tai vienas mėgstamiausių jos paveikslų, kuris kabo ant sienos miegamajame.
Pirmoji paroda – mokykloje
Per šią Mokytojų dieną Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje I. Benetienė surengė pirmąją savo darbų parodą. Kolegos reagavo įvairiai. Vieni stebėjosi: „Ar tu veikti neturi ko?“ Kitiems labai patiko, treti tik apžiūrėjo ir nepasakė nieko. O kaip mokiniai? „Kai kurie net norėjo paliesti rankomis – įsitikinti, ar čia tikrai išsiuvinėta? O gal vis dėlto nutapyta?“ – juokavo mokytoja.
Ji atviravo: į pomėgį siuvinėti kryželiu iš pradžių santūriai reagavę ir šeimos nariai. Po kiek laiko požiūris pasikeitė – dabar patys paprašo išsiuvinėti, kas jiems patinka.
Kad nesikauptų dulkės ir spalvos nebluktų, I. Benetienė savo kūrinius įstiklinta muziejiniu stiklu, taip pat įrėmina mediniuose rėmuose.






