Martina Žąsytienė – visą gyvenimą scenoje ir tarp žmonių

Rugsėjo 20 d. popietę karteniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai rinkosi į Kartenos skyrių pasižiūrėti seniau dirbusios Kultūros namuose režisierės M. Žąsytienės režisuoto spektaklio „Lažybos“, pagal E. Urbaitės pjesę.
Dabar dirbantis režisierius Virginijus Noreika, mokytoja Jūratė Račkauskaitė ir Martina Žąsytienė priminė susirinkusiems žiūrovams Kartenos teatro istoriją.
Paminėjo, kad karteniškiai pirmą kartą į sceną išėjo 1907 m., vaidinta „Valsčiaus sūdas“ ir „Ponaitis“. 1933 m. teatru rūpinosi Kartenos mokykloje direktoriumi dirbęs A. Dibisteris. Vienas didžiausių režisuotų spektaklių vaikų teatrui – A. Didžiulytės-Karanavičienės „Senis Šaltis“. Scenos mėgėjai nutilę buvo tik 1940 m., ir tylėjo per visą karą.
Greitai po karo Kartenoje buvo įsteigti 1945 m. kultūros namai parapijos namuose. Kas buvo direktorius nežinoma. Pirmieji metai buvo sunkūs, bet vykdavo vakaruškos, rodomi atvežti kino filmai. 1950 m. į Karteną atvyko K. Gūžienė. Ji dirbo kultūros namuose iki užtarnauto poilsio. Kultūros namai bendradarbiavo su Kartenos mokykla. 1951 m. mokykla pradžiugino gyventojus spektakliu „Eglė – žalčių karalienė“, pagrindinį vaidmenį vaidino mokytojas – M. Jokubauskas.
1955 m. mokyklos dramos būrelis pastatė pjesę-pasaką „Sniego karalienė“. 1972 m. – „Robinas Hudas“(rež. A. Kaknevičius). Keletą spektaklių pastatė Marija ir Jurgis Račkauskai – V. Miliūno „Kad ją kur tą meilę“, K. Sajos „Pirmoji drama“ ir kt. Ėjęs į spektaklius vaidinti iš jaunimo artistų išaugo į profesionalius aktorius Kazimieras Žvinklys, gyvenantis ir dirbantis dabar Klaipėdoje.
Gimusi ir augusi Martina Žąsytienė Anužių kaime Kretingos rajone. Dainas ir humorą paveldėjo iš mamos Martinos Kubilienės. Baigusi mokslus Klaipėdos pedagoginėje mokykloje, keletą metų dirbo Kalniškių kultūros namuose. 1978 m. moteris atvyko į Karteną ir išėjus K. Gužienei į užtarnautą poilsį pradėjo dirbti Kartenos kultūros namų direktore.
Dirbdama stengėsi tęsti senąsias tradicijas – šokį, dainą, vaidinimą. Didžiausias moters pomėgis – drama, daugiausiai energijos išsemiantis.
„Nieko nėra gražesnio už besišypsantį žmogaus veidą salėje“, – atviravo Martina. Per savo gyvenimą dirbdama Kartenos kultūros namuose dirbo ne tik direktore, režisiere, vakaronių vedėja, artiste, piršliavo, bet ir pati rūpinosi transportu, suko kastinį, gamino vaišes, artistams ir svečiams.
O žmonės ėjo, salėje žmonių – ankšta. Dirbo moteris ir su jaunimu šokiuose, diskotekose, buvo mylima ir gerbiama. O kur derliaus šventės, vakaronės, Jurginės.
1982 m. į kaiminystę atsikraustė Judyta ir Zenonas Jurgilos. Išsyk patiko Zenonas – šmaikštus, žodžio kišenėje neieškantis, tai ir pakvietė į Kartenos mėgėjų teatrą.
Kai Martina pastatydavo naują spektaklį susirinkdavo pilnutėlė salė. Pasirodo tiek seniau, tiek šiandien gyventojams reikalingas teatras. Martinos sukurti vaidmenys ilgam žiūrovui išlieka prisiminimuose.
Martina ir Zigmas Žąsyčiai užaugino keturis sūnus – Arūną, Mindaugą, Zigmą ir Martyną. Moteris nuolat buvo repeticijose, ūkyje, kostiumų siuvimas, dekoracijų gamyba, renginiai. Vaikai augo savarankiškai ir tėvams gelbėjo ūkyje, ir scenoje, renginiuose: vienas būgną mušė, kitas muziką leido, kitas vaidino.
Buvo Martina subūrusi kapelą „Minija“. Įkūrėjas, vadovas M. Jokūbauskas, vėliau išėjus Mykolui į užtarnautą poilsį meno vadovu dirbo A. Galdikas. Sovietmečiu populiarios buvo agitmeninės brigados, šmaikščiai kritikavusios to meto negeroves „Bimbaliukas“ (scenarijaus autorė ir režisierė buvo M. Žąsytienė)
1979 m. apžiūroje laimėjo „Tiesos“ laikraščio prizą. Aktyvūs buvo ir kapelos dalyviai, vadovas A. Galdikas. Dalyvavo respublikinėse ir rajoninėse dainų šventėse „Grok Žemaitį“, „Kretingiškė polka“. Porą kartų karteniškiai buvo ir Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“.
Geru žodžiu pristatydama teatro istoriją prisiminė Martina ir apie dirbusį režisierių, aktorių, Klaipėdos dramos teatro direktorių Balį Juškevičių. 1987 m. pastatyta – K. Sajos „Lažybos“, Šilutėje vykusioje Klaipėdos zonos teatrų apžiūroje karteniškiai buvo pagirti už geriausią artistų trupę. O aktorė buvusi M. Žąsytienė buvo apdovanota už geriausią moters vaidmenį. 1988 m. pastatytas spektaklis A. Keturakio „Amerika pirtyje“. Kur suvaidinta ne tik Kartenoje, bet ir Palangoje, Babtuose, Joniškyje, Klaipėdos dramos teatre, Vilniaus akademinio dramos teatro scenoje.
Veikė Martinai vadovaujant saviveiklos rateliai: kaimo kapela, moterų ansamblis, folklorinis ansamblis, dūdų orkestras, jaunimo šokių kolektyvas.
Gerų atsiliepimų sulaukė Martinos režisuoti spektakliai –
K. Sajos „Klumpės“, E. Ignatavičiaus „Sidabrinės skirybos“, V. Miliūno „Nakties paukščiai“, J. Žemaitės „Trys mylimos“, Nubongos“.
1990 m. pastatytas spektaklis J. Petrulio „Prieš srovę“. 1991 m. buvo miestelyje pradėtos švęsti Užgavėnės, Atvelykio margučių šventė bažnyčios šventoriuje, minimos valstybinės, tautinės šventės, Kartenos miestelio šventė-gimtadienis.
2006 m. pastatytas spektaklis „Veidas“, pagal Grondzan Olujič pasaką „Žmogus, kuris savo veido ieško“.
O kiek dalyvauta Martinai dirbant Lietuvos kaimų ir miestelių mėgėjų teatrų regionų šventėse „Pastogė“. „Pastogė 2006“ Kuršėnuose teatras pelnė laureato vardą ir buvo pakviesti į finalinę šventę Švenčionėliuose.
Išėjus meno vadovui A. Galdikui į užtarnautą poilsį meno vadovu kultūros namuose pradėjo dirbti R. Varkojis. Dirbdama kultūros namuose Martina suspėjo baigti Klaipėdos universitete Menų fakultete režisierės specialybę.
2006 m. Martina pastatė spektaklį, P. Pundzevičiaus „Velnias ne boba“, nežinomas autorius „Vienas iš mūsų turi vesti“.
Martina sako: „Sugyvenau, su visais meno vadovais, su visais darbuotojais. Ir šiandien esu dėkinga jiems: išėjusiam anapilin M. Jokūbauskui, A. Galdikui ir tebedirbančiam R. Varkojui.“
„Su spektakliais dažnai dalyvaudavome Nasrėnuose rengiamuose klojimo teatro šventėse“. 2013 m. buvom išrinkti etnografiškiausiu šalies kolektyvu“, – prisiminė Martina.
2014 m. suvaidinta K. Binkio komedija „Kai atsarga daro gėdą“ (rež. Martina).
2016 m. buvo pastatytas spektaklis „Vaiduokliai“, pagal G. Ibseno pjesę „Šmėklos“.
Martina kultūros namuose tęsė tradiciją giedoti Žemaitijos Kalvarijos kalnus Gavėnios metu. Susirinkdavo daugybė žmonių norinčių giedoti.
Martina buvo įkūrusi ir vaikų dramos teatrą. Pastatyta B. Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė“, V. Meškovo „Pasaka apie rudą, juodą, baltą“, su paskutiniu dalyvauta vaikų teatrų šventėje Šilutėje. Pastatytas spektaklis „Vilkas ir septyni ožiukai“, „Boružėlė septyntaškė“. Septyniolika metų dirbo Martina su Kartenos lėlių teatru, ir vaikų teatru „Boružėlė“. Dalyvauta regioninėse „Molinuko teatro“ šventėse Klaipėdoje, Telšiuose ir kituose rajonuose.
Darbšti moteris visą savo gyvenimą skyrė scenai, darbui, žmonėms. Ji vadovavo ir Kartenos moterų klubui „Alanta“. Kiek karteniškiams surengta vakaronių, ekskursijų, parodų.
Žagarėje vykusiame tradiciniame Vyšnių festivalyje pasiektas buvo kaliausių pasaulio Gineso rekordas. Jo dalyvėmis ir istorinio momento liudininkėmis tapo ir buvusios Kartenos moterų klubo „Alanta“ narės.
Kartenoje ir šiandien veikia teatras, skaičiuojantis 119 metus, baigdama teatro istorijos pristatymą kalbėjo J. Račkauskaitė.
Martiną ta proga paminėti teatro 119 m. spektakliu „Lažybos“ pagal. E. Urbaitės pjesę, sekmadienį ir pakvietė Kartenos skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė K. Daukantaitė.
Dar dirbdama kultūros namuose Martina įkūrė Kretingos Neįgaliųjų draugijos teatrą „Kaukė“. Dirbdama moteris pailsi, susitinka su žmonėmis, jaučiasi laiminga ir reikalinga.
„Labai esu dėkinga dievui savo gyvenime sutikusi žmones, kurie vaidino mano režisuotuose spektakliuose“, – kalbėjo Martyna. Tai – Z. Jurgila, A. Sungaila, A. Galdikienė, A. Jerutis, V. Lesčiauskienė, L. Galdikaitė, Z. Paulauskas, R. Kiškėnienė, M. Žąsytis, A. Daukša, S. Venclovienė ir kt.
Kretingos Neįgaliųjų draugijos teatre „Kaukė“ vaidina karteniškiai: A. Sungaila, E. Narvydienė, D. Butenienė, A. Šilgalienė, M. Žąsytis, Rubulių gyventoja – R. Mačernienė ir kretingiškis P. Gulenkovas.
Spektaklis „Loterija“ ne tik pralinksmino Kartenos skyriaus salės žiūrovus, bet ir padėjo artistams atskleisti savo talentus pasijusti visaverčiais kūrėjais, aktoriais.
Valanda sekmadienį Kartenos skyriuje praėjo greitai, prisiminus Kartenos teatro istoriją ir pasižiūrėjus spektaklį „Loterija“. Mūsų mylimos Martinos spektakliams būdingas paprastumas, natūralumas, tikri gyvenimiški epizodai atspindi ir matytame spektaklyje „Loterija“.
Visą savo gyvenimą paskyrusi M. Žąsytienė scenai, darbui, žmonėms neša gerą nuotaiką žiūrovui ir šiandien, kai Kartenos teatras mini 119-ąsias metines.

Zinaida VIRŠILIENĖ