Surengė žygį, supažindins visuomenę
Markapių įamžinimas – tai įgyvendintas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus paminklotvarkininkės Modestos Genytės sumanymas, minint Europos paveldo dienas. Ši jos iniciatyva išaugo ir į plačią rajono kultūros paveldo programą.
Rugsėjo 20-ąją buvo surengtas pėsčiųjų žygis išvien su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kantičkinių giesmių ansambliu, vadovaujamu Vidmanto Budreckio, po 5-erias Darbėnų seniūnijos maro kapinaites.
Žygeiviai 15 km maršrutą pradėjo nuo Barkelių ir ėjo Kašučių, Daubėnų ir Vaineikių link, pabuvojo netgi dviejuose pastarojo kaimo markapiuose. „Buvo labai jautru: kai kur mus pasitiko vietiniai žmonės, besirūpinantys tomis kapinaitėmis. Pamačiau, kiek jų meilės įdėta: Daubėnų kapinaitėmis nuo paauglystės rūpinasi dabar 75-erių Jovita Gineitienė, Barkeliuose pasitiko į tėviškę specialiai parvykę broliai Povilas ir Pranciškus Viskontai. Vaineikių kapinaitėse, ūžaujant vėjams, pasiklausėme įrašo apie markapius iš Ievos Simonaitytės kūrinio „Aukštujų Šimonių likimas“, – pasakojo M. Genytė.
Vakar, rugsėjo 24-ąją, Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinėje mokykloje buvo surengta edukacija – maro kaukių kūrybinės dirbtuvės, o sekmadienį, rugsėjo 27-ąją, ten pat įvyks konferencija „Užmaršties kalneliai: maro laikų istorijos“, kurioje pranešimus skaitys Klaipėdos universiteto dėstytoja istorikė Milda Kontrimė ir Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.
„Užmaršties kalneliai“ laukė
Lietuvoje maro kapai, dar vadinami senosiomis kaimo kapinėmis, dažniausiai yra datuojami nuo XVI a. iki XIX a., o didžiausia jų dalis atsirado per didžiąją maro epidemiją 1709–1711 metais.
Paklausta, kaipgi gimė mintis sugrąžinti atmintį kapams, kurie ilgainiui nueina užmarštin – nuo siautusių marų kritę žmonės būdavo laidojami už savojo kaimo ribų, ir tokių vietinių kapinaičių yra daugybė, M. Genytė neslėpė, kad jai senokai kirbėjo mintis – naujai aktualizuoti maro kapavietes.
„Esu iš tų, kurie seka ženklus ir pasikliauja sapnais bei vizijomis. Jos mane sėkmingai veda per gyvenimą. Sykį sapnavau labai keistą sapną: veiksmas vyko Kurmaičių markapiuose, sapno nedetalizuosiu, tačiau vidinis jausmas po nakties buvo toks stiprus ir gyvas, kad labai aiškiai supratau, ko ši vieta prašo – užmeldimo ir atminimo. O ir ilgainiui kaip specialistė lankydama kitus ,,užmaršties kalnelius”, jausdavau, kad tos vietos kažko laukia – laukia būti prisimintos.
Juk ir mūsų senoliai tikėjo, kad kartais mirusieji sugrįžta tam, kad mes už juos pasimelstume. Arba perduoda ženklus, kad pratęstume tradiciją“, – atvirai apie užgimusią idėją kalbėjo paminklotvarkininkė.
Kapinaitėse kryžiai pašventinti
M. Genytė neslėpė tol nenurimusi, kol neįgyvendino sumanymo šiemet Europos paveldo dienoms rengti projektą, kad gautų lėšų įamžinti bent dalį Kretingos rajono maro kapų, kuriuose praktiškai nebelikę jokių ženklų, jog tai kapai. Kai kuriose kapinėse dar galima rasti koplytėlę, kryžių ar paminklą, tačiau daugelyje vietų kryžiai visai sutrūniję, o ir užrašo apie vietovę nėra.
Tačiau, prisipažino, kad tekę nemažai apvažiuoti, kol išrinko tris kapavietes, kuriose bus pastatyti kryžiai, nes ribojo lėšos. „Viskas išsisprendė puikiai: sykį kreipėsi žmogus dėl koplytstulpio, ir aš su juo pasidalinau apie siekį pastatyti kryžius. Užsiminiau, kad labiau norėčiau, jog tai būtų senoviški metaliniai kryžiai. Kitą dieną jis pranešė pakalbėjęs su paminklų meistru Kęstučiu Domarku, kuris sutiko padaryti kryžius už simbolinį mokestį“, – kalbėjo M. Genytė.
Iš Kultūros paveldo departamento buvo gauta 3 tūkst. Eur: 1,5 tūkst. Eur kryžiams įrengti ir antra tiek Europos paveldo dienų renginiui – grupės „Gyvata“ koncertui. Lėšų renginiams skyrė ir Kretingos rajono savivaldybė.
Praėjusį penktadienį meistrai įrengė metalinius kryžius, įmūrytus akmenyse su užrašais ,,Šventoji žemė saugo maro aukas”. Kryžiai pašventinti bendruomenių iniciatyva: praėjusį penktadienį Kurmaičiuose kryžių maro kapinaitėse pašventino Kretingos parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, o šį penktadienį, rugsėjo 25-ąją, Mišučių kaimo kapinėse – Jokūbavo parapijos klebonas Vytautas Liesis, o Kūlsodžio – Kūlupėnų parapijos klebonas Mindaugas Nausėda.
