Kuria kompoziciją Moliūgo šventei
„Noriu, kad lapų sūkurys iš tolo atkreiptų dėmesį. Skulptūra stovės ant paletės moliūgų apsupty, pačiame kompozicijos centre, ir kretingiškius bei miesto svečius tarsi kvies prieiti, pasigrožėti žmonių daržuose užaugintais geltonais „kamuoliais“, – apibūdino D. Vaškys. Jis atviravo lig šiol nieko panašaus nekūręs.
Floristika Darius susidomėjo dar būdamas moksleivis – devintoje klasėje svarstė pasirinkti šią profesiją, tačiau, anot pašnekovo, tuo metu daugelis visuomenėje galvojo, kad vaikinui tapti floristu yra „ne fasonas“.
„Atsisakiau šios minties, įsidarbinau padavėju, vėliau – konditeriu, mat Plungės technologijų ir verslo mokykloje mokiausi šių specialybių. Buvau atidaręs ir savo restoraną. Organizuodavome šventes, todėl reikėdavo ne tik paruošti maistą, bet ir papuošti stalus, o tai man labiausiai patiko“, – prisiminė pašnekovas.
Floristikos įgūdžius jis tobulino būtent Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre, kuriame šiandien pats dirba.
„Kai apsisprendžiau mokytis floristikos, pats sau sakiau: niekas man nepavadovaus ir nenurodys, kuo turiu būti“, – sakė pašnekovas.
Tai – ne tik gėlių komponavimas
Darių labiausiai žavi kūryba. Floristika, jo teigimu, nėra vien užauginti gėles, nuskinti jas ir sudėlioti į puokštę. Jo žodžiais, floristai kuria nuotaiką, dažniausiai džiaugsmingą. Juk visada smagu pačiam ką nors pasveikinti ir smagu, kai pasveikina tave. Bet yra ir liūdnoji dalis – atsisveikinimas su brangiais žmonėmis, todėl reikia ir atsisveikinimo puokščių…
Darius yra pastebėjęs, kad, rinkdamiesi gėles, lietuviai vis dar mėgsta vadovautis stereotipais – dėl žiedų skaičiaus, spalvų ar jų reikšmių. Pavyzdžiui, jeigu tai ne laidotuvių puokštė, gėlių skaičius privalo būti neporinis. Vestuvėms – būtinai balta puokštė, o gimtadieniui – spalvinga. Tačiau kitose kultūrose, kad ir Pietų Europoje, kaip tik porinis gėlių skaičius vazoje ant restorano staliuko arba šventinėje puokštėje simbolizuoja porą ir meilę.
Kai kurie žmonės floristų klausinėja, ar skintos gėlės žydės labai ilgai. „Per daug to tikėtis neverta, į dovanojamą gėlę reikia žiūrėti kaip į akimirką, ypatingą momentą“, – teigė floristas.
Madingiausia – natūralumas ir netikėtos formos
Šiuolaikinėje floristikoje, pasak D. Vaškio, vyrauja natūralumas. Dekoruose vis dažniau naudojama gamtinių medžiagų, o plastiko ir sintetinių detalių stengiamasi atsisakyti.
Pašnekovo žodžiais, labai gražu medis, samanos – tik samanos turi būti gautos legaliai, o ne nurautos iš miško paklotės. Kičas pamažu traukiasi – nebemadingi į puokštes smeigiami drugeliai, zuikeliai, taip pat daugybė popieriaus.
Dariaus teigimu, ir įpakavimas į celofaną labiau tinka puokštei transportuoti, o dovanojant jį reikėtų nuimti. Kur kas geriau puokštę supakuoti į gamtoje suyrantį popierių.
Pačiam D. Vaškiui patrauklios egzotiškos gėlės, viena jų, gal ir ne madingiausia, bet mėgstamiausia strelicija, kitaip dar vadinama rojaus paukšte.
„Dabar ant bangos keistų formų ir spalvų, lietuviams mažiau matytos gėlės“, – sakė pašnekovas. Jo žodžiais, pamačius rožę dažniausiai viskas aišku – rožė yra rožė, ji niekada neišeis iš mados. Bet štai neįprasta gėlė sužadina smalsumą – norisi prie jos prieiti, įsitikinti, ar ji apskritai tikra.
Neribotas biudžetas darbo nepalengvina
Dariui yra tekę atlikti užsakymus, kai klientams visiškai nesvarbu būdavo kaina.
„Kartą manęs paprašė papuošti vestuvių stalus, sakė, kad biudžetas – neribotas, kiek kainuos, tiek. Atrodytų, tai turėtų palengvinti darbą, o iš tikrųjų – dar sunkiau, kadangi nebėra į ką atsiremti“, – atviravo D. Vaškys. Be apribojimų jis kūrė ir nuotakos puokštę savo buvusiai mokinei, taip pat floristei.
„Puokštė buvo brangi – vien jos savikaina tuo metu siekė daugiau negu 200 eurų“, – prisiminė jis.
Parenkant gėles kitam žmogui, Darius pirmiausia siekia apie adresatą kuo daugiau sužinoti.
„Svarbu, koks tai žmogus pagal charakterį, ką mėgsta, kur gyvena, kuo užsiima. Užsakovo visada aš paklausiu, kam bus dovanojama puokštė“, – teigė pašnekovas.
Negražių gėlių nėra
Pasak D. Vaškio, negražių gėlių nėra. Net ir raudoni gvazdikai gali būti geras pasirinkimas, jeigu įkomponuoti į mišrią puokštę.
„Nesu skeptikas. Gėlė yra gėlė“, – patikino floristas.
Paklaustas, kaip teisingai prižiūrėti gėles, pasidalijo patarimais: jei gėlė atkeliavo iš lauko, žiemą vanduo, į kurį pamerksime, turėtų būti vėsesnis, o vasarą – ne toks šaltas, juolab ne ledinis, nes augalui didelis temperatūros pokytis sukelia šoką. Augalus, kurių stiebai kieti, reikėtų patrumpinti 45 laipsnių kampu, kurių stiebai minkšti – tiesiai“, – paaiškino floristas.
Kūrybiškumo neišmoksi
Pašnekovo žodžiais, floristikos galima išmokyti visus norinčius, tačiau, kiek puokštė bus originali, – nežinia, nes kūrybiškumas yra prigimtinis dalykas.
Pats D. Vaškys savo puokštėse tradicines skintas gėles dažnai derina su vazoniniais augalais, mėgsta ryškias spalvas, ekstravaganciją ir… keistumą. Pašnekovas akcentavo, kad puokštės grožis nepriklauso nuo dydžio – kartais ir nedidelė puokštelė gali nustebinti, būti dar unikalesnė.
Nėra taip, kad Darius nebūtų gavęs kritikos – vieno seno atvejo jis sakė nepamiršęs lig šiol.
„Padariau vestuvinę puokštę, užsakovai ją išsivežė. Tačiau vėliau pamačiau, kad per savo šventę nuotaka buvo ne su mano sukurtąją… Ilgai skaudėjo“, – prisipažino floristas.
Svarbiausia – būti savimi Kūrybiškumu garsėjantis
D. Vaškys buvo gavęs kvietimą prisijungti prie jau ne tik Lietuvoje žinomo floristo Manto Petruškevičiaus komandos. Šio pasiūlymo vyras atsisakė.
„Nenorėjau dirbti kartu su kitais, paklusti kažkam. Aš geriau būsiu „mažas“, bet pats sau“, – atviravo jis.
Šiandien D. Vaškys kuria tiek, kiek pats to nori. Juokavo, ir „pasišnekantis“ su gėlėmis. „Kartais, jeigu nesiseka komponuoti, aš joms ir pagrūmoju. Išeina į gera“, – juokavo pašnekovas.
Kartu su savo pirmąja floristikos mokytoja Regina Purtokiene jiedu yra apipavidalinę ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro erdves.
„Dabar jau aš iš Dariaus mokausi“, – šypsojosi pedagogė.
