Pajėgos turi susitelkti anksčiau
Tačiau daugelis atsakymų į žurnalistų klausimus buvo palikti po paslapties širma: psichologė teigė neturinti teisės įvardinti nei gimnazijos, kurioje įvyko incidentas, pavadinimo, nei smurtavusio moksleivio amžiaus, o rajono meras Antanas Kalnius neatskleidė, ar nuo mokinio kumščio nukentėjusi direktorė nežada palikti pareigų. Anot mero, su mokytojais ir direktore bendrauja specialistai, nes jie geriausiai žino, „kuriuos varžtelius atlaisvinti, kuriuos prisukti“.
„Situacija yra kontroliuojama, valdoma“, – akcentavo A. Kalnius.
V. Gridiajevos žodžiais, nukentėjo moksleivio bendraamžiai ir tam tikri suaugusieji, buvo iškviestos reikalingos tarnybos, atliekami tolesni veiksmai – teikiamos psichologinės paslaugos. Laikinuoju sprendimu moksleivis šiuo metu mokosi nekontaktiniu būdu.
Žurnalistai klausė, ar emocijų sutrikimų turintys smurtaujantys vaikai neturėtų būti ugdomi atskirai. Psichologė pripažino, kad tokiems vaikams 20-ies ar 30-ies mokinių klasė iš tiesų gali būti per didelė. Alternatyva Lietuvoje – kraštutinė: mokymasis nuotoliu arba ugdymas šeimoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSP) duomenimis, psichikos sutrikimus turi vienas iš šešių vaikų arba paauglių. „Vadinasi, tokiu atveju turėtume labai didelį izoliuotoje aplinkoje augančių mokinių skaičių, o tai visuomenės ir populiacijos nepagerintų“, – sakė V. Gridiajeva.
Psichologė pastebėjo, kad medicinos ir švietimo pagalbos srityse pajėgos sujungiamos tik krizės akivaizdoje. „Vadinasi, reaguoti turime kur kas anksčiau“, – sakė ji, o žurnalistų paklausta, ar smurtavusio moksleivio elgesys buvo pastebėtas anksčiau, pakartojo informacijos teikti negalinti.
Atvėrė Pandoros skrynią
Rajono meras apskritai kėlė įtraukiojo ugdymo, kai klasėje kartu su visais mokosi tam tikrų diagnozių turintys vaikai, problemą. Jo nuomone, ši naujovė atvėrė Pandoros skrynią. Nors tokiose klasėse per pamokas privalo būti mokinio padėjėjas, tačiau šioms pareigybėms išlaikyti iš nacionalinio biudžeto Savivaldybė lėšų negauna.
„Sudėtingiausia, kad negaunam nė metodinės medžiagos. Padėjėjais būti mažai kas nori, o dažniausiai po vidurinės mokyklos už mažus atlyginimus į šias pareigas atėję žmonės nežino, pagal kokį modelį jiems dirbti“, – kalbėjo A. Kalnius.
Savo ruožtu pati Savivaldybė jau pernai ėmėsi iniciatyvos – Kretingos rajono pedagogų švietimo centras sukūrė metodiką, organizavo tose pareigose dirbančiųjų mokymus.
Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės žodžiais, nuo sausio Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje įsteigta Emocinės pagalbos grupė, kuri reaguoja į įvairius, ne tik krizinius, atvejus, bet ir į tuos, su kuriais susiduria pedagogai, taip pat ieško galimybių spręsti problemas, kai vaikai, pažeisti psichiškai, emociškai, susiduria su bendravimo sunkumais.
Kitiems metams baigiantis, J. Pabrėžos g. 8 Kretingoje, tame pačiame pastate, kuriame yra įsikūrusi Pedagoginė psichologinė tarnyba, duris turėtų atverti Vaikų ir jaunuolių psichikos dienos stacionaras. Jį rajono Savivaldybė steigia iš savo lėšų. Pasak administracijos direktorės, viešųjų pirkimų procedūros pradėtos. Vien pertvarkyti pastato vidų, kad atitiktų reikalavimus ir specialistai – psichologai, psichiatrai, terapeutai ir kt. – galėtų teikti konsultacijas, biudžetui kainuos apie 400 tūkst. eurų.
Iš viso Kretingos rajone yra 191 vaikas ir jaunuolis, kuriems tokia pagalba reikalinga.
