Vieniems atradimas, kitiems priminimas
Tokios parodos, kaip teigė vienas organizatorių Tarptautinės skautų ir skaučių pašto ženklų kolekcininkų organizacijų federacijos prezidentas Darius Liutikas, vieniems padeda atrasti filateliją, kitiems – iš naujo pažvelgti į skautų judėjimą ir jo puoselėjamas vertybes.
Į Palangos kurorto muziejų kolekcininkai eksponatus suvežė iš 12-os pasaulio šalių. Parodą papildė muziejaus direktorės Virginijos Paluckienės parengta speciali ekspozicija „Pasaulio skautai Palangoje“, primenanti 1933-iųjų rugpjūčio 14–17 dienas, kai Palangoje įvyko Lietuvos skautų sąskrydis. Tuo metu kurortą aplankė pats Pasaulinio skautų judėjimo įkūrėjas lordas Robertas Baden-Povelis su žmona Olave Baden-Povel, pirmąja Didžiosios Britanijos vyriausiąja skaute. Į Lietuvą kartu su kitais Didžiosios Britanijos skautais ir skautėmis jie buvo atvykę kruiziniu laivu „Calgaric“. Lankytojai taip pat galėjo pamatyti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomus dokumentus, istorines fotografijas ir kitus eksponatus, pasakojančius apie šį vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos skautų istorijos įvykių.
Tarp populiariausių filatelijos objektų – pašto ženklai.
D. Liutiko žodžiais, galima kolekcionuoti juos įvairius: atspindinčius olimpines sporto žaidynes, augmeniją, gyvūniją arba kitą tematiką, tačiau skautų tematika taip pat viena mėgstamiausių.
Parodos „EuroScout“ kas dvejus metus organizuojamos vis kitoje pasaulio šalyje ir trunka po kelias dienas. Į vieną vietą suvežamos skirtingų kolekcininkų kolekcijos, o renginys tampa puikia proga filatelistams pabendrauti, pasidalyti patirtimi, pasikeisti eksponatais. D. Liutikas šiai parodai taip pat pateikė nuotraukų, lankstinukų ir pašto ženklų, pasakojančių apie Pasaulinio skautų judėjimo įkūrėjo lordo Roberto Baden-Powello vizitą Lietuvoje 1933-iaisiais rugpjūtį. Kiti filatelistai savo eksponatais – atvirukais, antspaudais, vokais – atskleidė svarbius skautų judėjimo istorijos įvykius savo šalyse.
Eksponatus renka ne į stalčių
– Kada jūs pats susidomėjote skautų filatelija? – „Pajūrio naujienos“ paklausė Dariaus Liutiko.
– Šiuose renginiuose dalyvauju nuo 2012 metų, tačiau mano kelias į skautų filateliją prasidėjo dar mokyklos laikais. Pirmuosius pašto ženklus įsigijau būdamas VIII–IX klasėje. Mane „užkabino“ tai, kad Lietuvoje skautų tematikos pašto ženklus retai kas kolekcionavo, buvau vienas pirmųjų, pradėjusių kaupti tokią kolekciją. Gavus vieną kitą ženklą, automatiškai norėjosi surinkti daugiau. Visos mano kolekcijos – renku ne tik pašto ženklus, bet ir atvirukus, ir knygas skautų tema – skirtos ne sau į stalčių pasidėti. Man svarbu yra parodyti skautams jų judėjimo istoriją, taip pat pristatyti ją kitiems kolekcininkams, visuomenei. Turiu nemažai vertingų eksponatų, kurie svarbūs ir kaip filatelinės retenybės.
– Kokios iš turimų retenybių jums svarbiausios?
– 1938-aisiais buvo išleista pašto ženklų serija, skirta antrajai tautinei skautų stovyklai, įvykusiai tų metų liepą. Skautai buvo įsikūrę Aukštojoje
Panemunėje, o skautės – Pažaislyje. Mano kolekcijoje yra ženklų, ir vokų, susijusių su šia stovykla. Apie tai rašau ir 2011 metais išleistoje savo knygoje „Skautai. Dievui, Tėvynei, Artimui! Skautybė pašto ženkluose“. Įžanginį žodį knygai parašė kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas ir skautas Valdas Adamkus. Taip pat turiu ir originalų dokumentą, kuriuo Petrašiūnų pašto vadovas įpareigojamas įrengti laikiną paštą stovykloje ir pasirūpinti, kad stovyklos metu iš ten būtų siunčiami laiškai bei pašto siuntos.
Kas domisi skautų judėjimo istorija, tas žino, kad lietuvių skautai veikė „dipukų“, arba kitaip vadinamose specialiose antrojo pasaulinio karo pabėgėlių, stovyklose Vokietijoje, patys leido neoficialius pašto ženklus. Daug Lietuvos išeivių buvo apsistoję Amerikoje, Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje. Ten jie taip pat leido pašto ženklus, vokus, naudojo įvairius antspaudus, kurie šiandien padeda atskleisti tose vietose veikusių skautų stovyklų istoriją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, skautų tematikos pašto ženklai buvo išleisti du kartus – 2007 metais, minint Pasaulio skautų judėjimo 100-metį, ir 2018 metais, minint Lietuvos skautų judėjimo 100-metį.
– Kaip jums pavyksta unikalius ženklus gauti?
– Kolekcininkai jais keičiamės, taip pat dalyvaujame aukcionuose. Vieno pašto ženklo kaina gali siekti nuo euro iki 250 eurų ir daugiau. Vienas vokas gali kainuoti nuo kelių eurų iki 800 ar net tūkstančio eurų. Priklauso nuo to, kiek retas, kokia istorinė svarba ir filatelinė vertė.
– Kas jūs esate iš profesijos?
– Baigiau Vilniaus universitetą, esu sociologas, socialinių mokslų daktaras. Kolekcionavimas yra mano pomėgis, kuriam mielai atiduodu didžiąją dalį laisvalaikio – norint surinkti įdomią kolekciją, nuolat reikia sekti, kas vyksta internetiniuose aukcionuose ir nepraleisti retų progų įsigyti norimą eksponatą. Taip pat dalyvauju „EuroScout“ renginiuose, susitikimuose. Manau, toks laisvalaikio leidimo būdas yra vertingas, nes eksponuojamos kolekcijos turi edukacinę vertę. Visiems kolekcininkams, ne tik man, svarbu savo veikla prisidėti prie bendros pasaulio skautų istorijos išsaugojimo.
– Jeigu jūs pats kurtumėte skautų veiklą atspindintį pašto ženklą, ką jame vaizduotumėte?
– Ką nors, kas susiję būtent su skautų filatelija. Galbūt – kolekcininką, bandantį įsigyti skautų pašto ženklą, o gal akimirką iš tokios parodos, kaip ši. Manau, tai būtų dar vertingesnis pašto ženklas, nes atsispindėtų ne tik skautų judėjimą, bet ir filatelijos tematiką.
– Skautų filatelija jūs susidomėjote būdamas moksleivis. Kaip manote, ar šiuolaikiniam jaunimui ši sritis yra patraukli?
– Nelabai. Užtat bendraminčiai tarpusavyje ir diskutuojame, kaip pritraukti jaunus žmones. Galbūt reikėtų sukurti „TikTok“ filmuką šia tema.
– Esu kilęs iš Šiaulių, skauto kelią pradėjau Žemaitijos skautų organizacijoje, kurios padalinys veikia ir Kretingoje.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
