Gyvena laukimu
o sėkmė priklausys nuo orų.
„Kol kas negalima sakyti, kad metai prasti. Jie – nei prasti, nei labai geri. Javapjūtė dar nesibaigė, o galutinį rezultatą gali lemti artimiausios trys savaitės“, – sakė G. Poškienė.
Būtent šios savaitės orai gali gerokai pakoreguoti galutinį 2026-ųjų derliaus vertinimą Kretingos rajone. Jeigu atsivers sausesnis orų langas, ūkininkai galės sparčiai grįžti į laukus ir dalį prarasto laiko kompensuoti. Tačiau, jeigu lietus užsitęs, ir laukto sausesnio periodo nebus, situacija taps gerokai sudėtingesnė – derlius gali likti laukuose tuo metu, kai jį jau reikėtų nuimti.
Žemės ūkio skyriaus vedėjos teigimu, ne mažiau svarbi ir dirvos būklė. Kretingos krašte, kur kai kuriose vietovėse žemės gana sunkios ir jautrios drėgmės pertekliui, ūkininkai negali į lauką išvažiuoti vien tik vadovaudamiesi kalendoriumi. Net ir nustojus lyti, reikia palaukti, kol pradžius ne tik augalai, bet ir pati dirva. Per anksti įvažiavusi sunki technika gali klimpti, gadinti dirvožemio struktūrą, palikti provėžas ir vėliau pridaryti dar daugiau rūpesčių.
„Šios dienos ūkininkų nuotaikas bene geriausiai apibūdina laukimas. Laukimas saulės, pradžiūvusių laukų ir, svarbiausia, tinkamo momento, kai kombainas vėl galės įvažiuoti į lauką“, – sakė G. Poškienė.
Daugiausiai nuimta kviečių ir
kvietrugių
Kretingos rajono seniūnijos Žemės ūkio skyriui pateikė apklaustų 141 ūkininko ūkių, deklaruojančių daugiau kaip
50 ha, 33-ios ir 34-os savaičių duomenis pagal kultūras, derliaus nuėmimo procentą ir derlingumą. Apklausą atliko žemės ūkio specialistai seniūnijose.
Aiškėja, kad jau nuimta didžioji dalis pagrindinių grūdinių ir kitų kultūrų derliaus, daugiausiai – kviečių, kvietrugių ir rapsų. Kviečių derlius – buvo deklaruota 11 tūkst. 969,5 ha, 33-ią savaitę šių pasėlių iš jų nuimta 5 tūkst. 87,74 ha, arba 42,51 proc. Šiame plote prikulta 24 tūkst. 253,46 tonos grūdų, o vidutinis derlingumas siekė 4,767 t/ha. 34-ą savaitę kviečių derliaus nuėmimas dar labiau pasistūmėjo į priekį – nuimta 45,26 proc. deklaruoto ploto, arba 5 tūkst. 416,97 ha. Iš šio ploto gauta 23 tūkst. 485,17 tonos grūdų. Vidutinis derlingumas sudarė 4,335 t/ha.
Kvietrugių nukulta daugiau negu pusė: 33-ią savaitę –
60,46 proc. deklaruoto ploto, o 34-ą savaitę ši dalis išaugo iki 68,88 proc. Per antrąjį laikotarpį nuimta 435,62 ha, iš kurių prikulta 1 tūkst. 686,74 tonos grūdų. Vidutinis derlingumas siekė 3,872 t/ha.
Rapsų derlių ūkininkai nuima taip pat sparčiai: 34-ą savaitę – 48,73 proc. deklaruoto ploto. Nuimta 1 tūkst. 889,64 ha, o prikulta 4 tūkst. 367,94 tonos rapsų. Vidutinis derlingumas sudarė 2,312 t/ha. Palyginti su 33-ia savaite, nuimto ploto dalis padidėjo nuo 41,76 iki
48,73 proc.
Miežiai ir avižos vejasi
Didėja miežių, avižų ir žirnių nuimami plotai. 33-ią savaitę miežių buvo nuimta
11,74 proc. deklaruoto ploto, o 34-ą savaitę – jau 31,70 proc. Per 34-ą savaitę nuimta
510,5 ha ir prikulta
1 tūkst. 592,04 tonos. Vidutinis derlingumas siekė 3,119 t/ha.
Avižų nuimto derliaus dalis per savaitę padidėjo nuo
4,1 iki 25,14 proc. 34-ą savaitę nuimta 119,17 ha, iš kurių gauta 266 tonos grūdų. Derlingumas siekė 2,232 t/ha. Žirnių derliaus nuėmimo tempas taip pat išaugo – nuo 25,74 proc. 33-ią savaitę iki 53,84 proc. 34-ą savaitę. Per antrąją savaitę nuimta 693,05 ha, prikulta 1 tūkst. 437,22 tonos žirnių, o vidutinis derlingumas siekė 2,074 t/ha.
„Bendras vaizdas – derliaus nuėmimo darbai rajone spartėja. Duomenys rodo, kad tarp 33-ios ir 34-os savaitės daugelio pagrindinių kultūrų nuimto derliaus dalis pastebimai padidėjo. Ypač tai pastebima kvietrugių, miežių, avižų ir žirnių laukuose, o kviečiai išlieka viena svarbiausių kultūrų tiek pagal nuimamą plotą, tiek pagal gautą grūdų kiekį“, – sakė G. Poškienė.
