Siuvėja tapo verslininke
V. Vitkauskienė, kuri yra paskutiniųjų šio namo savininkų – ilgamečių medikų Pranciškos ir Vaclovo Daukšų dukra, sakė, kad daug istorinės medžiagos išsaugojo 90-metį perkopusi jos motina, atminimus kaupė kiti giminaičiai.
„Mano mama šį namą paveldėjo iš Agnietės Kiesaitės (1883–1973), vėliau tapusios Jurgutiene, kurios rūpesčiu šis namas ir pastatytas, ji buvo jo savininkė. Agnietė buvo kilusi iš Žeimių kaimo Kretingos rajone ir buvo garsi Salantų apylinkių siuvėja: kaip ir garsusis Motiejaus Valančiaus Palangos Juzė keliaudavo po ūkininkų sodybas, jose kurį laiką gyvendavo, kol apsiūdavo visus šeimynykščius. Susitaupiusi pinigų ėmėsi įgyvendinti savo svajonę – turėti nuosavą namą Kretingoje. Namo statybai nusipirko sklypą iš tuometinės Vilniaus g. Nr. 9 savininkės garsios krašto žolininkės Onos Pabrėžaitės, kaip manoma, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos giminaitės“, – istoriją pasakoti pradėjo V. Vitkauskienė.
Namą statė A. Kiesaitės Jurgutienės vyras Juozas Jurgutis, vienas kvalifikuočiausių vietinių prieškario meistrų, dirbusių 1931 m. statant Rotušės aikštėje ligi šiol išlikusį miestietiškos architektūros simbolį – Vartotojų kooperatyvo pastatą.
Sudarė ūkinį kiemą
V. Vitkauskienės žiniomis, J. Jurgutis (1893–1947) buvo kilęs iš Padvarių kaimo, augo daugiavaikėje šeimoje, kurioje buvo 11 atžalų, iš kurių į pasaulį išėjo gausus būrys šviesių ir darbščių žmonių. Iš šios šeimos yra kilusi ir garsaus Lietuvos mokslininko biochemiko, akademiko ir garsaus „Northway“ medicinos tinklo įkūrėjo Vlado Algirdo Bumelio motina Salomėja Jurgutytė, vėliau Bumelienė.
Namas Nr. 7 prie pat Vilniaus gatvės buvo pastatytas 1927-aisiais, o vėliau dar statė kitą pakalnėje, Vilniaus g. Nr. 5A kaip ūkinį pastą, tačiau jame įrengė gyvenamąsias erdves, – statiniai sudarė uždarą vienos giminės kiemą. J. Jurgutis ir mirė besidarbuodamas prie nuosavų namų Vilniaus g. statybos – benešant įkalnėn rąstą, jam plyšo skrandis.
Pagrindinis pastatas išgyveno ir didįjį – 1941-ųjų birželio gaisrą, kuomet sudegė dalis miesto centro, sudegė kaimyniniai namai. Buvo pradėjusi smilkti ir Jurgučių namo pastogė, bet pagelbstint talkininkams, kurie sėmė vandenį iš šulinio, nešė ir iš upės, medinį pastatą pavyko išsaugoti.
Giminės geradariai
Namo savininkė Agnietė Jurgutienė, giminaičių vadinama tiesiog Agnele, buvo kilusi iš gausios šeimos: augo 6 seserys, be Agnietės – dar Monika Zubienė, Morta Kumpienė, Petronelė Kiesaitė Blauzdienė, Ona Laukienė, jauniausia – Emilija Kiesaitė ir brolis Juozas Kiesas. Į savo namus Kretingoje gyventi Agnelė priėmė ir savo artimuosius.
Pagrindiniame gyvenamajame name kartu su šeimininkais gyveno Agnelės sesuo Emilija, pakalnėje įsikūrė kita sesuo Ona su vyru Broniumi Laukiu. Todėl po karo, siekiant išvengti nacionalizacijos, namai buvo padalinti tarp 3 seserų: gyvenamasis Nr. 7 atiteko perpus Agnietei ir Emilijai, o ūkinis – Onai. Taip atsirado du kiemai, du adresai. Vėliau namas Vilniaus g. 5A etapais atiteko vienuoliams.
Pranciškai – antrieji tėvai
Dosnios širdies A. ir J. Jurgučiai, 1937-aisiais mirus sesers Petronelės marčiai Pranciškai Kiesienei, priėmė auginti jos 3 metų anūkę Prancišką Kiesaitę, būsimą V. Vitkauskienės motiną, tapdami jos antraisiais tėvais. Pranutei užaugus ir 1957-aisiais ištekėjus už ilgamečio Kretingos ligoninės greitosios medicinos pagalbos felčerio Vaclovo Daukšo, Agnelės namai tapo ir jų namais.
Šį namą ir paveldėjo P. ir V. Daukšų šeima: „Čia aš gimiau ir išgyvenau per 40 metų, taip pat – brolis Alvydas, anūkės mano dukterys Aušra ir Giedrė“, – tvirtino Vilija. 2017-aisiais Vaclovui iškeliavus amžinybėn, Pranciška jame gyveno ligi 2024-ųjų.
Išskirtinė tarpukario asmenybė
V. Vitkauskienė pasakojo, kad jos tėvų name per 100-metį pasikeisdami gyveno keliasdešimt asmenų, nes jo savininkė Agnelė, įsikūrusi mieste, nuomodavo patalpas ir tai tapo jos pragyvenimo šaltiniu.
Patikima informacija apie nuomininkus išsaugota namų knygoje, kurioje jie būdavo registruojami. Nuo 1933 iki 1940-ųjų būstą čia nuomojosi Juozo Vilimaičio šeima. J. Vilimaitis buvo išskirtinė tarpukario asmenybė: Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas, aktyvus visuomenės veikėjas, Kretingos apskrities veterinarijos gydytojas, kvalifikaciją įgijęs Austrijoje. Kašučių palivarke, prie Darbėnų, jis įsigijo ir valdė pavyzdinį 81 ha ūkį bei dalį Kašučių ežero.
Jis buvo vedęs Eleną Baltaplaukytę, žinomą to meto Šaulių dramos teatro aktorę. Nors pagrindinė jų šeimos gyvenamoji vieta buvo Kašučiuose, tačiau dažnai tekdavo pasilikti mieste, dėl to ir nuomojosi būstą Vilniaus g. Nr. 7 name. „Mama atsimena jų tarnaitę, kaip ji kieme skalbdavo drabužius“, – įstrigusiomis detalėmis pasidalino V. Vitkauskienė.
Senųjų kretingiškių žiniomis, J. Vilimaitis dvaro teritorijoje turėjo nuosavą veterinarijos kliniką. Po nepriklausomybės jų anūkė Rūta Pacevičius-Pacė susigrąžino senelių žemę Kašučiuose.
Sovietams okupavus Lietuvą name buvo apgyvendintos 2 rusų pasieniečių šeimos, su kurių vaikais bendraudama Pranciška išmoko kalbėti rusiškai.
Namą mėgo kunigai
Karo metais Vilniaus g. Nr. 7 name gyveno tėvas pranciškonas Benvenutas Julius Ramanauskas, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukęs iš Lietuvos, taip pat – kunigas pranciškonas ir Kretingoje spausdinto leidinio „Šv. Pranciškaus varpelis“ administratorius bei vadovas tėvas Aloyzas Petras Janušaitis, kunigas politinis kalinys tėvas Patricijus Antanas Puodžiūnas.
Įvairiais laikotarpiais tame, priešais bažnyčią esančiame, name gyveno ir Bernardas Talaišis – Telšių vyskupijos kunigas, Garbės kanauninkas, JAV lietuvių bendruomenės šv. Kazimiero pranciškonų misionierius ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statytojas. Taip pat yra gyvenęs įžymus Lietuvos katalikų dvasininkas, Sibiro lagerių kankinys rezistentas Antanas Ivanauskas, bei kunigas Juozas Juknevičius, deportuotas į Vokietiją, po karo grįžęs į Lietuvą ir tęsęs kunigystę.
Namas matė ir gydytojų, mokytojų, mokinių gyvenimus: jaunystėje jame gyveno Emilija Jankauskaitė Pakutinskienė, Kretingos ligoninėje dirbusi gydytoja radiologe, pedagogų Astos ir Povilo Radikų šeima, mokytojos seserys Bronė ir Jadvyga Žiliūtės.
„Ilgai Kretingos žmonėms tarnavęs namas, nueidamas į istoriją, užleidžia vietą naujoms iniciatyvoms. Gyvenimas parodys, kam, renovavus namą, jis tarnaus toliau“, – sakė V. Vitkauskienė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
