Problemų pasėjo ir žiema
„Jeigu prisikulčiau drėgnų grūdų, labai brangiai kainuotų. Visi žinom, kad įkainiai Lietuvoje yra patys brangiausi – už vieno procento drėgmės pašalinimą iš vienos tonos derliaus reikia mokėti 8 eurus, kai, pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje kainuoja po 4 eurus“, – sakė ūkininkas.
Miežius, šiame 15-os ha lauke pasėtus balandį, Raimondas įvertino gana neblogai, sakė, kai kuriuose kituose plotuose užaugo ir prastesni. Paklaustas apie derlingumą, nusišypsojo: „Nesu iš tų, kurie mėgsta labai aukštais derliais girtis, sakau, kaip yra realiai. Buvo, kai po 2,5 tonos miežių iš hektaro byrėjo, o kai kur – ir iki 4–5 tonų“.
R. Pareigio teigimu, kad ir kas ką kalbėtų, šiemet apskritai derlius nėra stebuklingas, gerokai mažesnis negu pernai. Ypač – žieminių grūdų, kadangi sudėtinga buvo žiema.
„Aš asmeniškai iš 60-ies palikau tik 9 hektarus kvietrugių, ir tai tik dėl to, kad galėčiau pasilikti sėklai. Visus kitus pavasarį teko atsėti“, – pasakojo pašnekovas. Jo žodžiais, tokia situacija susiklostė todėl, kad žemė nebuvo įšalusi, ir po storu sniegu pasėliai iššuto. „Daugeliui kolegų, su kuriais pasikalbu, atsitiko taip“, – sakė Raimondas.
Grūdai – į elevatorius, iš žolės
bus pašarų
Kartu su žmona Monika jiedu augina mėsinius galvijus, šiuo metu jų laiko apie 120. Pašarų ūkininkai pasiruošia patys, kitaip sunku būtų išgyventi, nes paslaugų kainos, kaip ir kuro arba trąšų, – didelės.
„Paskambinau į parduodančią įmonę pasiteirauti – už toną rudeninių trąšų prašo beveik tūkstančio eurų, kai derliaus supirkimo kaina beveik dešimtmetį nedidėja, vis tokia pat“, – sakė į aplinkinius elevatorius, atsižvelgus į jų siūlomą kainą ir lokaciją, gūdus parduoti vežantis ūkininkas.
Žolę jis jau pjovė dukart, o rugsėjį pjaus trečią kartą. Iš vienuose laukuose užaugusių žolių gyvuliams bus šieno, iš kitų – šienainio. Šienas žiemos laikotarpiu reikalingas karvėms žindenėms, kad jos neatsivestų labai didelių veršiukų.
„Jeigu veršiukas didelis, didesnė nesėkmingo veršiavimosi, traumų tikimybė“, – paaiškino pašnekovas. Anot jo, šienainis yra maistingesnis, šis pašaras tinka penimiems galvijams. Prieš savaitę R. Pareigis presavo šiaudus – jų irgi jau pasiruošta.
Kad nelytų per daug
Raimondas sakė, kad didžiausius iššūkius dėl oro sąlygų ūkininkai turėjo įveikti liepą.
„Dabar štai paskutinės gražios rugpjūčio dienos, toliau visą savaitę mobiliosios programėlės rodo lietų, nors javapjūtę tik įpusėjom. Ar nepakenks vasarinių kviečių maistiniams rodikliams? Jeigu lietus bus švelnus kaip rasa, – dar nieko, bet jeigu merks kasdien, kaip pernai rudenį, tai ir vėl bus nekas“, – įsitikinęs jis.
Prisiminęs pernykštį javapjūtės sezoną, R. Pareigis teigė, jog, kaip ir daugelis, iš pradžių buvo nusiteikęs optimistiškai. Nuotaiką sugadino liūtys. Apie 30 ha žirnių išvis, sakė, nebenukūlęs, kadangi visi sulindo į žemę ir supuvo. „Laukuose klimpom, situacija tikrai buvo labai varginga“, – pasakojo ūkininkas.
Kadangi pernai buvo labai šlapias ruduo, laiku nepasėti liko rapsai, o pasėjus vėliau, derlius šiemet prastas. Dėl šlapių dirvų mažai pasėjo ir žieminių kultūrų.
„Ta karuselė taip ir sukasi. Jeigu vieni metai blogi, tai realiai jau turim dvejus blogus metus“, – kalbėjo R. Pareigis.
Paklaustas, kuri iš grūdinių kultūrų šiemet labiausiai jį džiugina, atviravo lig šiol tokios dar nekūlęs. Pabaigus miežius, nuimti liks 13 ha žirnių, kurių po pernykštės nesėkmės daugiau bijojęs sėti. Taip pat – vasariniai kviečiai, truputis vasarinių rapsų ir pupos.
Į laukus – našiu kombainu
Ūkininkas derlių nuima moderniu rotoriniu kombainu „Case IH“. Jo našumas 1,5 karto didesnis už kratiklinio kombaino, be to, paprastos konstrukcijos.
„Visai kitokia negu įprasto kombaino ir kūlimo sistema – didelis našumas leidžia pagreitinti javapjūtę. Šios technikos viduje nėra kratiklio, o tik vienas didelis rotorius, kuris masę suka, trina, ir taip procesas vyksta daug sparčiau“, – apibūdino R. Pareigis.
Naujas toks kombainas kainuotų per 300 tūkst. eurų, o šį, naudotą, maždaug perpus pigiau ūkininkas nusipirko iš daugiamečių žemės ūkio technika prekiaujančių partnerių „Dotnuva Baltic“, pasinaudojęs banko paskola.
„Retas žemdirbys iš savo lėšų įstengtų įpirkti. Nebent ūkiui būtų koks 40 metų, ir ūkininkaujanti antra arba net trečia šeimos karta jau turėtų sukaupusi kapitalo. Mano tėvas didelis ūkininkas nebuvo – Rūdaičiuose turėjo 3 hektarus žemės, kelias kiaules, karvę ir dėl savęs užsiaugindavo bulvių“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo žodžiais, norint visko gyvenime galima išmokti. „Tiesiog imi ir darai… Aš ūkininkauju 18-a metų. Kai pažvelgiu atgal, į pačią pradžią, – kai ko nebekartočiau. Bet juk nė vienas negimė mokytas“, – šypsojosi
R. Pareigis.
