Pradžia prieš porą metų
Šis čempionatas prasidėjo ne šiųmetę liepos 20-ąją, bet 2024-ųjų rudenį. Tuomet, po Europos motobolo čempionato Prancūzijoje, Skuodo motobolo klubo „Bartuva“ prezidentas Kęstutis Sakalauskas nusprendė siekti, kad po dvejų metų stipriausios Europos rinktinės susitiktų būtent Skuode. „Paprašėme teisės organizuoti 2026 metų Europos čempionatą. Tačiau vien noro neužteko. Pirmiausia reikėjo įrodyti, kad galime to imtis. Dar 2024 metais kreipėmės į Savivaldybę, kad reikalingi darbai būtų įtraukti į 2025 metų biudžetą. Jei nebūtų buvę finansavimo, nebūtų buvę ir čempionato“, – prisiminė K. Sakalauskas.
Prasidėjo ilgas pasiruošimo etapas. Stadionas turėjo atitikti Europos motobolo federacijos reikalavimus – buvo atnaujinti vartai, švieslentė, sutvarkyti aikštės atitvarai, aplinka, atlikti kiti būtini infrastruktūros darbai. Lemiamas momentas atėjo praėjusiais metais Nyderlanduose vykusiame Europos čempionate, kur oficialiai paskelbta, kad 2026-ųjų čempionatą rengs Lietuvos miestas Skuodas. Tiesa, su viena svarbia sąlyga – visi numatyti darbai privalėjo būti atlikti iki nustatyto termino. „Baigę darbus federacijai išsiuntėme nuotraukas, vaizdo medžiagą. Gavome patvirtinimą, kad reikalavimai atitinka. Galėjome atsikvėpti“, – pasakojo pašnekovas.
Vis dėlto tikrasis darbas prasidėjo ne tada, kai atvažiavo pirmieji sportininkai. „Tai buvo beveik dveji metai gyvenimo vien čempionatu. Keldavau ir guldavau su ta pačia mintimi. Labai daug fizinio darbo, labai daug emocinės įtampos. Dabar, kai viskas praėjo, labiausiai jaučiu dėkingumą visiems prisidėjusiems, kad šis čempionatas apskritai įvyko“, – sakė K. Sakalauskas.
Nebeliko laisvų nakvynės vietų
Ir nors organizatoriai stengėsi viską numatyti, buvo pasiruošę visiems numanomiems scenarijams, pakeisti vieno dalyko negalėta. Per keturiasdešimt motobolo patirties metų, kaip sakė Kęstutis, dar nebuvo matęs tokios vasaros. „Lietaus juk nepasirinksi. Aikštė buvo paruošta žaisti bet kokiomis oro sąlygomis, tačiau dėl gausių kritulių labiausiai nukentėjo žiūrovai. Purvo ir vandens buvo tiek, kad vietomis buvo sunku prieiti iki tribūnų. Tai vienintelis ir didžiausias čempionato minusas. Visa kita pavyko. Komandos buvo patenkintos apgyvendinimu, maitinimu, sulaukėme padėkų iš užsienio klubų“, – sakė klubo „Bartuva“ prezidentas.
Kai po paskutinių finalo rungtynių slūgo emocijos, K. Sakalauskas pripažino – organizatoriams svarbiausia buvo ne tik rezultatai aikštėje. „Žinoma, visada norisi daugiau. Kai nelaimi, atrodo, kad kažko pritrūko. Jaunimo rinktinės buvo labai apylygės – ten bet kuri komanda galėjo tapti ir pirma, ir paskutinė. Vyrų grupėje šiandien meistriškumu išsiskiria Vokietija ir Prancūzija. Mūsų rinktinėje žaidė sportininkai iš dviejų Kretingos klubų ir Skuodo, todėl susižaidimui prisireikė laiko“, – sakė jis.
„Sirgaliai tokio renginio Skuode laukė trisdešimt metų. Mūsų „Facebook“ paskyros įrašai pasiekė apie du milijonus peržiūrų, finalo tiesioginę transliaciją vienu metu stebėjo apie du tūkstančius sirgalių. Sutikome daugybę skuodiškių, kurie sugrįžo į gimtinę po 20-ties ar net 30-ties metų. Mieste nebeliko laisvų nakvynės vietų – fanai kūrėsi ne tik Skuode, bet ir Plateliuose, Kretingoje. Tai parodo, kokio masto renginys buvo prikaustęs dėmesį mūsų miestui“, – džiaugėsi K. Sakalauskas.
Į Europą žinios iš Skuodo nevėlavo nė minutės
Jeigu Kęstučiui teko rūpintis visa bendra čempionato organizacija, sprendimais ir nesibaigiančiais kasdieniais rūpesčiais, tai ant Juliaus Jonkaus pečių gulė kita, ne mažiau svarbi atsakomybės dalis, t. y. komunikacija su Europos motobolo federacija, koordinavimas ir priėmimas atvykstančių komandų, ryšio su rėmėjais palaikymas, rūpinimasis informacijos sklaida socialiniame tinkle, žiniasklaidoje, fotografų ir vaizdo operatorių darbu ir daugybe kitų organizacinių klausimų. Būtent jo darbo dėka karštosios čempionato akimirkos beveik realiu laiku pasiekdavo ne tik Lietuvą, bet ir kitų Europos šalių motobolo bendruomenes.
Julius pasakojo, kad pasiruošimas jam prasidėjo dar 2025-ųjų rugsėjį. Kompiuteryje pildėsi „Excel“ lentelės, užrašai, planai, o kartu – ir nesibaigiantys pokalbiai su Europos motobolo federacija, užsienio rinktinėmis, partneriais, rėmėjais. „Besidomintys dažniausiai matė, kaip keičiasi motodromas, tačiau didžioji organizavimo dalis liko nematoma. Reikėjo derinti reglamentus ir dokumentus, bendrauti su užsienio rinktinėmis, rūpintis rėmėjais, partneriais, reikalingomis medžiagomis, daugybe kitų organizacinių klausimų“, – kalbėjo J. Jonkus.
Nors darbo buvo tiek, kad paroje valandų pritrūkdavo, bet sustoti nebuvo nė minties. „Čia ir dabar vyksta vienintelis toks čempionatas gimtinėje, todėl eini ir darai ką gali geriausio. Net ir pirmąją dieną, kai pačiam reikėjo žaisti, organizacinių reikalų neužleidau“, – sakė jis.
Anot Juliaus, bene labiausiai užsienio rinktines nustebino žiūrovų gausa. „Jie sakė, kad tokiu oru jų šalyse į rungtynes būtų atvykę tik patys ištikimiausi sirgaliai, o Skuode tribūnos lingavo ir ūžė. Komandos taip pat labai įvertino tiesioginių transliacijų kokybę, komunikaciją prieš čempionatą, socialinių tinklų turinį ir svetingus skuodiškius“, – apie nepamirštamą patirtį dalijosi Julius.
„Buvo labai džiugu girdėti kaip parduotuvėse, degalinėse, kavinėse žmonės kalbėjo apie žiūrovų ir svečių antplūdį. Norėtųsi, kad toks gyvybingumas sirgalius sutelktų ne tik per Europos čempionatą, bet ir per Lietuvos motobolo čempionato etapus. Aistruoliai atvyko iš visos Lietuvos, sulaukėme svečių net iš Australijos. Tie, kurie motobolą pamatė pirmą kartą, liko juo pakerėti. O tie, kurie atvykti negalėjo, sekė tiesiogines transliacijas – kasdien jas žiūrėjo apie tūkstantį žmonių, finalo dieną – daugiau kaip 2,3 tūkstančio“, – tikino jis.
Pokalbyje labai jausmingai atsiliepė apie bendražygius, be kurių visa tai nebūtų įvykę. „Jaučiu begalinį dėkingumą rėmėjams, partneriams, savanoriams, gausiam būriui fotografų: Gediminui Girdeniui, Zigmui Sondarui, Petrui Malūkui, Ričardui Ringiui, Monikai Penkutei, Juozui Černeckiui, Aurimui Rimui, videografams ir visiems kitiems, kurie prisidėjo atlikdami sklaidą. Vienas gali nuveikti daug, tačiau, kai to imasi komanda, viskas tik sklandžiau. Be šito čempionatas nebūtų pavykęs“, – sakė motobolo rinktinės atstovas.
Pasiekta nereali svajonė
Vienu svarbiausių partnerių visame pasiruošimo ir organizavimo procese tapo Skuodo kūno kultūros ir sporto centras, kuriam teko daugybė kasdienių organizacinių rūpesčių.
Skuodo rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Virginijus Valančius neslėpė džiaugsmo, kad tokio masto renginį apskritai pavyko surengti. Anot jo, Europos čempionatas buvo naudingas ne tik sportui – jis pritraukė gausų būrį užsienio svečių, kurie naudojosi apgyvendinimo, maitinimo ir kitomis vietos verslų paslaugomis. Čempionatui sutvarkyta motodromo infrastruktūra ir kiti atnaujinimai lieka tarnauti daugeliui metų, o tai geresnės sąlygos jauniesiems sportininkams. Ne mažiau svarbi ir įgyta patirtis – Skuodas galėjo iš arti stebėti, kaip organizuojamos europinio lygio varžybos, pabendrauti su kitų šalių atstovais, palyginti motobolo pasiekimus bei pasisemti idėjų ateičiai. Direktorius pridūrė, kad ypač įsiminė pokalbis su ukrainiečiu, kuris po maždaug 30-ties metų vėl apsilankęs Skuode buvo kone priblokštas įvykusių pokyčių, žmonių atvirumo ir nuoširdaus bendravimo. Pasak V. Valančiaus, nors tobulėti perspektyva yra, tokie įvertinimai leidžia suprasti, koks milžiniškas žingsnis žengtas.
Kai nutilo paskutinis motociklas, Skuodas sugrįžo į įprastinio judėjimo ritmą. Tačiau žmonėms, kurie beveik dvejus metus gyveno šiuo čempionatu, jis baigėsi ne finalo švilpuku, o suvokimu, kad pavyko pasiekti tai, kas dar visai neseniai atrodė ambicinga svajonė. Skuodo istorija praturtėjo dar vienu puslapiu, priminsiančiu savaitę, kai miestas alsavo Europos motobolu, buvo tapęs šios šakos sporto sostine.
