Pranciškonai Kretingoje – 400 metų
Šiųmetiniai Porciunkulės atlaidai įgavo itin svarbią prasmę, nes Šventasis Tėvas šiuos metus paskelbė ypatingais šventojo Pranciškaus metais, sukankant 800 metų nuo šv. Pranciškaus mirties, kuri vadinama tranzitu, arba perėjimu, anot paties Pranciškaus, prisijaukinus mirtį kaip sesę.
Šia proga, kaip kalbėjo sutikti kretingiškiai, šventasis Pranciškus sutelkė Lietuvos tikinčiųjų jaunuomenę, šeimas į Kretingą, įrodydamas gyvą krikščionių tikėjimą.
Atlaidai buvo itin iškilmingi, nes ir mūsų miestas istoriškai susijęs su Šv. Pranciškaus pasekėjais broliais pranciškonais – juos į besikuriantį miestą prieš 400 metų pakvietė jo statytojas LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, pastatydinęs jiems pirmąją bažnytėlę dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje. Vėliau už išmelstą pergalę Salaspilio mūšyje Dievo Motinos garbei jis pastatė mūrinę dabartinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, o greta – vienuolyną broliams pranciškonams. Nuo to laiko jie ir liko mūsų mieste, įspaudę gilų savo patrono Pranciškaus dvasingumo ir tarnystės žmonėms pėdsakus.
Po nepriklausomybės būtent mūsų mieste išsiplėtė pranciškoniškoji šeima: iš 5 dabar Kretingoje veikiančių vienuolynų (išskyrus Motinos Teresės seserų), 4 priklauso jai: be brolių pranciškonų, dar – šv. Klaros seserų, Šventosios širdies pranciškonių ir Nepaliaujamos Dievo Motinos pagalbos seserų pranciškonių.
Dėkojo ir laimino miestą
Tad net tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, aplink ją ir Rotušės aikštėje vyko įvairūs proginiai renginiai: iškilmingos šv. Mišios, maldos ir liudijimai, edukacijos, koncertai, ekskursijos ir kitokios pramogos.
Jau penktadienio vakarą į miestą suplūdo gausus būrys piligrimų – jie buvo apgyvendinti parapijiečių šeimose. Tą vakarą iškilmingas atidarymo šv. Mišias aukojo iš brolių pranciškonų bendruomenės iškilęs, o ir Kretingoje klebonu tarnavęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Šventoriuje po jų buvo surengtos bendruomeniškos vaišės ir muzikinė programa, o vakarą užbaigė ilga žiburių eisena su giesmėmis į pirmosios Kretingos bažnyčios vietą prie Angelo skulptūros J. Basanavičiaus gatvėje.
Iš kito Akmenos kranto Kretingą laimino brolis Gediminas Numgaudis, priminęs, kad toje vietoje iškilo pirmoji bažnyčia, tarsi tvirtovė, skyrusi katalikišką Lietuvą nuo protestantiškojo Klaipėdos krašto. Brolis dėkojo Dievui už Kretingos miestą, jo fundatorių J. K. Chodkevičių ir mecenatę jo žmoną Sofiją. Priminė, kad besikuriančioje Kretingoje gyveno įvairių tautybių žmonės – lietuviai, vokiečiai, rusėnai, buvo gausi žydų bendruomenė. Gyveno žmonės, vieni kitus pamokydami, praturtindami. Dėkojo Dievui už Kretingą kaip svarbų dvasinį centrą, į kurį nuo seno rinkdavosi žmonės iš visos Lietuvos į dvi didžiąsias šventes – Šv. Antano ir Porciunkulės atlaidus.
Kepė Pranciškaus mėgstamus sausainius
Šeštadieninė šventės dalis buvo skirta Misijų dienai ir ji persikėlė į Rotušės aikštę, kur visą dieną veikė „Porciunkulės erdvė“: įrengtoje scenoje nuo pat ryto dalintasi liudijimais, skambėjo brolio Pauliaus Vaineikio šlovinimo giesmės, kurias atliko išvien su katalikiškojo roko grupe „Gyvasis vynmedis“.
Dėmesys skirtas ir vaikams: parapijos vaikų grupė, vadovaujama režisierės Karolinos Moncevičienės, parodė spektaklį apie Šv. Pranciškaus gyvenimą, po to įvyko edukacija „Piešiant šv. Pranciškaus žiedelius“, kuriai vadovavo dailininkė Liuda Liaudanskaitė, surengtas orientacinis žaidimas „Po Kretingą – šventojo Pranciškaus pėdomis“.
Broliai pranciškonai Rotušės aikštėje įrengtame „Pranciškonų kaimelyje“ kvietė įsigyti jų pačių sukurtų suvenyrų, brolis Bernardas Saulius Belickas pristatė savo naująją knygą „Taip priėjo gyvenimas“, o Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolas Evaldas Darulis virė sriubą ir ja vaišino kretingiškius.
Ne mažiau dėmesio sulaukė ir aikštėje kepamo šv. Pranciškaus pamėgto senovinio skanėsto „mostaccioli“ gamybos edukacija, o jai vadovaujanti kretingiškė Daiva Malakauskienė pasakojo jo istoriją ir kvietė skanauti. Ji sakė, kad apie šiuos rombo formos iš XIII a. atkeliavusius, bet nūdienai pritaikytus sausainius, kuriems, be miltų, kiaušinių, cukraus, cinamono, dar reikia ir medaus bei riešutų, ji sužinojusi iš sesers pranciškonės Julijos Lukauskaitės.
Sesers Julijos žiniomis, šv. Pranciškus taip mėgo šį skanėstą, kurį kepdavo ištikima jo bičiulė Jakopa de Setesoli, kad jo paprašė ir gulėdamas mirties patale.
Siekė, kad žmonės patikėtų Dievo meile
Tam, kad piligrimai, o ir visi norintys kretingiškiai labiau pažintų šv. Pranciškaus gyvenimą, palei šventoriaus sieną buvo iškabintas 28 garsiųjų italų dailininko Giotto freskų, kuriomis jis išpuošė Asyžiaus Aukštutinės bazilikos sienas, ciklo kopijos. Pažintinę ekskursiją pagal šias freskas vedė pranciškonai sesuo J. Lukauskaitė ir brolis Kazimieras Kasparavičius.
Žmonės gausiai rinkosi ir į kitas ekskursijas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gyvenimo ir veiklos žinovė pranciškonė pasaulietė Nijolė Raudytė kvietė į šios asmenybės piligrimystės kelią. Apie šv. Pranciškaus ženklus Kretingoje papasakojo į nemokamą ekskursiją svečius pakvietusi gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.
Šventoriuje buvo rodomas filmas „Pranciškus ir Klara“, pasakojantis apie šių dviejų šventųjų, kuriuos amžiams susiejo bičiulystė, gyvenimus.
Vakare šv. Mišias aukojo antrasis į iškilmes atvykęs vyskupas – Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Pagrindinę – trečiąją – atlaidų dieną, savo primicijas, arba pirmąsias šv. Mišias per votyvą aukojo prieš kelias dienas Telšiuose į kunigus įšventintas, savo pašaukimo kelią Kretingoje pradėjęs Ignas Šopaga. Šventoriuje po primicijų nusidriekė didžiulė tikinčiųjų eilė, ta proga siekiant gauti ypatingą kunigo
I. Šopagos palaiminimą.
Baigiamąsias sumos šv. Mišias sekmadienį aukojo provincijos ministras E. Darulis: jis akcentavo – nors pasaulis jau 800 metų švenčia šv. Pranciškaus tranzitą, tačiau jo gyvenimas nesibaigia mirtimi, jis tęsiasi amžinybėje. „Tai priminimas ir mums, kad, pasibaigus žemiškajam gyvenimui, gyvensime amžinai. Pranciškus dėkojo seseriai mirčiai, kurią prisijaukino taip, kad ji tapo jam artima, ir ją pasitiko su džiaugsmu. Tai moko, kad netektis, sukelianti skausmo artimiesiems, nėra baigtinė, tai tik laikinas išsiskyrimas. Pranciškaus pagrindinis gyvenimo noras tolygus Jėzaus norui – kad žmonės patikėtų Dievo meile, Jo gailestingumu“, – pagrindinę atlaidų, užsibaigusių gausia procesija Kretingos miesto gatvėmis, esmę apibūdino brolis Evaldas.
Porciunkulės atlaidų ištakos siekia XIII amžių ir yra susijusios su maža Porciunkulės (itališkai „porziuncola“ – mažas žemės sklypas) bažnytėle netoli Asyžiaus, kurią savo rankomis atnaujino šv. Pranciškus. Ši vieta laikoma visos pranciškoniškosios šeimos dvasiniu lopšiu – čia susibūrė pirmoji brolių bendruomenė, čia savo pašaukimą atrado šv. Klara, o pats šv. Pranciškus čia užbaigė savo žemiškąjį gyvenimą. Šiandieną ši mažytė Porciunkulės bažnytėlė saugoma didžiulės Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bazilikos viduje.
Šv. Pranciškus iš popiežiaus Honorijaus III išprašė visuotinių Porciunkulės atlaidų malonę. Iš pradžių ji buvo suteikta tik Porciunkulės bažnytėlei, vėliau – visoms pranciškonų bažnyčioms, o šiandien rugpjūčio 2-ąją Porciunkulės atlaidus galima pelnyti kiekvienoje katalikų parapijos bažnyčioje.
