Akcentuos miesto dvasingumą
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patikino, kad riboženklių idėjos išgvildenimas ir vizualus jos pateikimas buvo įtrauktas į rajono Strateginį planą, tam numatytos lėšos, ir šis darbas patikėtas žinomam krašto menininkui V. Bernotui, kuris parengs koncepciją, o kitąmet bus skelbiamas konkursas realiems darbams.
„Pajūrio naujienų“ pakalbintas prof. V. Bernotas, kilęs iš Klaipėdos ir du pastaruosius dešimtmečius gyvenantis Palangoje, sakė puikiai pažįstąs, net pamilęs kaimyninę Kretingą kaip labai dvasingą miestą su fantastišku turgumi ir geraširdžiais jo žmonėmis, o ir konkrečiu indėliu prisidėjęs kuriant Kretingos muziejaus ekspozicijas ir miesto informacinę sistemą.
„Dar nenorėčiau dalintis riboženklių projektu, bet išduosiu, kad bus akcentuojamas šio miesto dvasingumas – kurgi kitur Lietuvoje rastumėte penkis veikiančius vienuolynus, o ir broliai pranciškonai čia tarnauja jau 400 metų. Apie tai liudija ir šia proga pastatytas šviečiantis kryžius – patinka ar nepatinka jo dizainas, bet pats faktas nenuneigiamas. Kryždirbystė yra įtraukta į nematerialųjį UNESCO paveldą ir man tai siejasi su šio krašto simboliais, jo savastimi. Ir garsieji šio krašto Šv. Antano atlaidai yra ypatingi. Taigi – šis miestas turi dvasingą savąjį veidą, o riboženklis, atspindintis jo tapatybę, yra tarsi raktas į jį“, – vaizdingai kalbėjo prof. V. Bernotas, pasidžiaugęs, kad jam, vadinančiam save šio krašto vaikiu, patikėta sukurti Kretingos miesto riboženklio koncepciją.
Nesėkmingi bandymai
Tikėtina, kad prof. V. Bernoto sukurta vizualizacija užbaigs jau visą 10-metį trunkančią Kretingos miesto riboženklių kūrimo istoriją.
Senieji masyvūs tipiniai betoniniai riboženkliai Kretingos priemiesčiuose buvo nugriauti gerokai prieš dešimtmetį. Siekiant pastatyti naujus, suvokta, kad jie turi žymėti ne tik miesto ribas, bet ir atspindėti miesto savitumą. Deja, Kretingai dėl riboženklių nesisekė nuo pradžios.
Dar 2016-aisias Kretingos savivaldybė, nusprendusi sutvarkyti Kretingos miesto prieigas, paskelbė riboženklių konkursą. Siekis turėti originalius ženklus per pirmąjį vizualizacijų konkursą atvedė prie plagiatų, – konkursas žlugo, nes skaitytojai pastebėjo juos esant nukopijuotus nuo JAV miestų.
Vėliau iniciatyvos sukurti ženklą ėmėsi pati Savivaldybė, tą rūpestį patikėjusi Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistams ir kretingiškiui dizaineriui Tomui Jokšui. Ženklo vizualizacijos ir maketo projektas kainavo 2,5 tūkst. eurų. Riboženklyje įprastu klasikiniu kaligrafišku šriftu buvo užrašytas Kretingos vardas, o apačioje – miesto įkūrimo data 1253 m. ir herbas. Taip norėta atiduoti duoklę lietuvių kalbai ir savo krašto istorijai. Užrašai turėjo būti išpjaustyti iš tvirto metalo, pagrindas – iš akmens, o prieigas numatyta išgrįsti tašytomis trinkelėmis. Tam, kad ženklas tamsiu metu atspindėtų šviesą, jį sumanyta padengti specialia plėvele.
Neleido kelininkai
Tačiau riboženkliai nebuvo pastatyti. Tada Kretingos rajono vadovai sakė, kad jų statybą stabdo sutarčių su Lietuvos automobilių kelių direkcija, dabar – valstybės įmonė „Via Lietuva“ derinimas.
Pasak vieno tuomečio Kretingos rajono vadovo, pateikus prašymus Kelių direkcijai, jos atstovai reikalavo, kad ženklai būtų pažymėti kartografiniuose žemėlapiuose: „Ankstesniems ženklams niekas nekėlė tokių reikalavimų. Taip pat ligi šiol daugelį reikalų spręsdavome tiesiogiai su valstybine įmone „Klaipėdos regiono keliai“, bet, šios nebelikus, derinimo procesas su Kelių direkcija užtruko.“
Keitėsi rajono valdžia, sukurtieji riboženklių projektai nebeatitiko laikmečio reikalavimų. 2023-aisiais Kretingos rajono savivaldybė ragino kretingiškius balsuoti už didįjį – 120 tūkst. Eur – vertės Gyventojų iniciatyvų projektą „Misija: Kretingos riboženkliai“, tačiau nesurinkta reikiamo skaičiaus balsų.
Aplenkė Salantai ir Darbėnai
Kretingiškius su riboženkliu dar 2018-aisiais aplenkė salantiškiai, miesto prieigas papuošę iš akmens iškaltu herbu ir žemaitišku miesto pavadinimu Salonta.
Iš pradžių jiems įgyvendinti šio sumanymo neleido kelininkai, neva ženklas patektų į kelio apsaugos zoną ir trukdytų regioninio kelio Kartena–Salantai tvarkymo darbams. Riboženklio sumanytojas – kraštietis Paulius Vaniuchinas, pritariant Salantų miesto bendruomenei. Iškalti riboženklį buvo patikėta akmens meistrui Vytautui Čepuliui, talkinat bendrovės „Salantų granitas“ vadovui Stanislovui Bružui. Salantus įamžinantį akmenį parūpino pats P. Vaniuchinas iš savo tėvų salantiškių Danutės ir Gerardo Vaniuchinų sodybos A. Jucio gatvėje.
Kelių direkcijai parengus visoms šalies savivaldybėms bendrą tvarką ir konkrečiai dėl kiekvieno objekto pasirašius susitarimą, salantiškiams sumanymą įgyvendinti pavyko.
Apie iniciatyvą žemaitiškai įprasminti Darbėnų pavadinimą svajojo ir Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, pirmąsyk pamatęs tokį pavyzdį Varniuose. Pamažėl ėmėsi įgyvendinti šią idėją, kuri virto konkrečiu darbu: riboženklis pastatytas 2024-aisiais, kurie buvo paskelbti Žemaitiško rašto metais, o jo užrašas žemaitiškai skelbia „Darbienā – vėsė kelē ved čia!“
