„Trīs krienā“: „Žmonėms reikia gyvos muzikos“ (1)

„Pažįstami esame dar nuo Kurmaičių laikų, – turėdami mintyje buvusius Kurmaičių kultūros namus, kuriuose vykdavo šokių vakarai, o vasaromis – gegužinės, kalbėjo R. Varkojus ir A. Pilibaitis. – Tada kultūros namams vadovavo mus sutelkęs jau amžiną atilsį Robertas Tamošauskas, suvedė mus ir bendri mokslai dabartinėje Stasio Šimkaus konservatorijoje.“
Trise susibūrę į vokalinį-instrumentinį ansamblį grodavo šokiuose, kaimo šventėse, tuometinio Kurmaičių tarybinio paukštininkystės ūkio darbuotojų susibūrimuose.
„Nuostabus laikas, nes tai buvo mūsų jaunystės metai – visko norėjosi, viskas atrodė įmanoma, nesvarbu, kad nieko nebuvo galima nusipirkti, įsigyti“, – dalindamiesi prisiminimais vyrai pasakojo, kaip R. Tamošauskas į muzikos instrumentų parduotuvę Klaipėdoje veždavo kiaušinių, kad gautų nusipirkti instrumentų ar garso kolonėlių. „Patys kurdavome šviesos efektus – veidrodžių šukėmis klijuodavome gaublius, „žaisdavome“ su prožektorių šviesomis. Gauti naują instrumentą prilygdavo stebuklui, o scenografiją buvome sukūrę iš kiaušinių padėklų“, – linksmai pasakojo Rimantas ir Arvydas.

Ansamblis dalyvavo ir viename tuometinių Lietuvos instrumentinių-vokalinių ansamblių konkursų Jurbarke ir užėmė III v. Tada ansamblyje mušamaisiais dar grojo Sigitas Skripkauskas, dainas atliko vokalistai Rimantas Narkus, Loreta Vaitkevičiūtė-Lonkutienė. Kartu su Arvydu bei dviem Rimantais vienu momentu saksofonu grojo ir Laimonas Stanius, šiuo metu dirbantis Kretingos meno mokykloje.
Apskritai ir tada, ir dabar ansamblyje grojantys muzikantai yra universalūs: Arvydas groja akordeonu, gitara, armonika, tūba, klarnetu, saksofonu, Rimantas Varkojus – akordeonu, armonika, gitara, Rimantas Kaunas – akustine ir bosine gitara, tūba, o vokalas atiteko Rimantui Varkojui, kuriam pritardami dainuoja ir bičiuliai.
Visi trys „krienai“ dar iš jaunystės laikų yra išsaugoję savo muzikinius užrašus – dainų žodžius ir atkurtas melodijas. „Sąsiuviniai jau apiplyšę, ne kartą klijuoti lipnia juosta, tačiau jie mums labai brangūs“, – Arvydas su Rimantu prisiminė tuos laikus, kai trūko ne tik instrumentų ar prožektorių scenai apšviesti – nebuvo leidžiama kūrinių, nebuvo, kur gauti natų, žodžių. „Sėsdavome, leisdavome plokšteles, kasetes ir klausydavomės. Kad užsirašytume žodžius, išgautume muziką, tai tekdavo daryti ne vieną ir ne du sykius“, – kalbėjo muzikantai, kurių repertuarą anuomet sudarydavo visos garsiosios „Nerijos“ dainos, kita populiarioji muzika – jau skambėjo „Rondo“, „Hiperbolės“ kūriniai. Repertuarą paįvairindavo ir viena kita pačių muzikantų sukurta daina.
Arvydas su Rimantu pripažino – anuomet Kurmaičių vardas skambėjo labai plačiai, muzikantai netgi turėjo koncertinę aprangą, panašią į „Nerijos“ ansamblio.
Kas, pašnekovų manymu, lėmė tuometį populiarumą?

„Prisiminkime anuos laikus – praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį – ir kaip mes gyvenome: grupių nebuvo, pramogų – irgi, jeigu lygintume su dabartinėmis galimybėmis. Todėl ir reikėjo mūsų, ypač – jaunimui. Juk dabar jaunimas nebešoka, nebesirenka į šokių vakarus, gegužines. O tada tai buvo vieta ir pasilinksminti, ir susipažinti“, – pasvarstė Arvydas ir Rimantas.
Labai ryškaus vardo tuometinis jų ansamblis neturėjo, tačiau daug kur muzikantai prisistatydavę kaip „Inkubatorius“. Vyrai prisipažino, kad labai gerai sugyvendavo, rasdavo bendrą kalbą, o kurį laiką Arvydas ir Rimantas Varkojus dar ir daugiabučio kaimynai buvo. Jėgų užtekdavo viskam: ir vestuvėms, ir kaimo šventėms. Kaip ir visi muzikantai, neišvengdavo perdėto moterų, merginų dėmesio, tačiau, abu sutartinai tvirtino, į intrigas nesiveldavo – brangino gerus santykius šeimose.
Viskas iširo A. Pilibaičiui nusprendus išvykti į užsienį – ten jis išbuvo per 20 metų. Tačiau jam sugrįžus, visų pirma R. Varkojus seną bičiulį pakvietė groti Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus, kur dirba meno vadovu, kapeloje. „Jau trejus metus groju, koncertuoju su Kartenos kapela – muzika iš mano gyvenimo niekur nedingo, o kai suėjome praėjusių metų spalį repetuoti kaip gyvo garso grupė, jau ir pavadinimo prireikė. Norėjosi, kad jis būtų linksmas ir priverstų žmones nusišypsoti“, – teigė Arvydas.
„Trīs krienā“ turi parengę 2 valandų programą, kurioje šiuolaikiškai skamba liaudies dainos, polkos, valsai, populiarioji muzika. Vyrai groja ir dainuoja gyvai, minimaliai naudodami fonograminį foną. Jų dainas jau girdėjo Padvarių socialinės globos namų gyventojai, mosėdiškiai, Aleksandravo žmonės, dar išgirs žvainiškiai, salantiškiai. „Mes pajautėme, kad žmonėms reikia gyvos muzikos, gyvos dainos. Klausytojai jau „atsikando“ dirbtinės muzikos, kuri niekada neperteiks tos nuotaikos, kurią sukuria gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas. Grįžta poreikis žmonėms kartu uždainuoti, ir, kad ši tradicija neišnyktų, tam esame mes“, – teigė „Trīs krienā“, klausytojams pasirengę dovanoti gerą energiją ir tikras emocijas

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas