Vasaros stovyklą su meile, atsidavimu ir didele atsakomybe suorganizavo socialinės pedagogės Vilija Lupeikienė ir Imanta Bartašiūtė. Kad vaikų poilsis būtų turiningas ir saugus, joms talkino progimnazijos mokytojai Onutė Viskontienė, Roma Stašauskienė, Renata Galdikienė, Agnė Druskinienė, Adas Dobravolskis, Mindaugas Razma, Romena Rupšienė, mokinio padėjėjos Virginija Petrauskienė ir Vaida Jurkuvienė. Bendromis jų pastangomis išskirtinių nuotykių stovykloje patyrė 54 mokiniai.
Pradinių klasių mokiniams buvo surengtos trys išvykos. Agluonėnų etnografinėje sodyboje stovyklautojai dalyvavo orientaciniame žaidime po etnografinę sodybą ir susipažino su sodybos kiemu, pastatais, senoviniais ūkio ir buities įrankiais, lietuvininkų kultūra, išmoko iš lino nusivyti virvelę. Veiviržėnuose vaikai kepė bandeles ant laužo ir šoko į pramogas Vilniaus 360 Arenoje. Vieną dieną daujotiečius stovyklautojus priėmė Simono Daukanto progimnazijos stovyklautojai: vaikai kartu kepė spurgas, kūrė vaidybines socialines situacijas ir grupėmis jas pristatė.
Progimnazijoje stovyklautojams buvo surengtos tokios veiklos, kaip kūrybinės dirbtuvės „Mažasis inžinierius“, 3D modeliavimas / konstravimas,
STEAM „Eksperimentų diena“, emocinė edukacija „Boomogi“.
Baigiantis birželiui „Augustės“ sodyba Marijono Daujoto progimnazijos mokiniams ir jų mokytojams tapo ypatinga erdve, kurioje keturias dienas šurmuliavo kasmetinė mokyklos stovykla, skirta V–VIII klasių mokiniams. Šie metai organizatoriams ir vaikams atnešė išskirtinę nuotaiką – stovyklos laikas sutapo su labiausiai laukiama vasaros švente Joninėmis. Būtent todėl stovyklai ir buvo suteiktas simboliškas pavadinimas – „Kupolinių (Rasų / Joninių) stovykla“.
„Programos veiklos kūrė bendrystę ir skatino kūrybiškumą nuo pirmos iki paskutinės akimirkos“, – teigė projekto sumanytojos V. Lupeikienė ir I. Bartašiūtė.
Vaikai karštomis dienomis vaikai mėgavosi maudynėmis sodybos tvenkinyje, varžėsi lauko žaidimuose, o vakarais kūrė karaokė pasirodymus. Kūrybiškumą mokiniai ugdė piešimo užsiėmimuose, per kuriuos naudojo pačių surinktas laukų gėles, taip pajausdami natūralų gamtos grožį. O stovyklai alsuojant Joninių nuotaikomis, ir tradicijos čia užėmė ypatingą vietą: vaikai mokėsi pinti tradicinius Joninių vainikus, vėliau jėgas ir sumanumą išbandė azartiškose rungtyse, ieškodami paslaptingojo paparčio žiedo. Vakaro kulminacija tapo tradicinis Joninių laužas, kurio šviesoje ne tik skambėjo juokas, bet ir kvepėjo žarijose keptos bulvės. „Kai kurie vaikai tokių bulvių ragavo pirmą kartą“, – pastebėjo pedagogės.
Akimirksniu prabėgusi stovykla vaikams suteikė neįkainojamų įspūdžių – buvo nuveikta daug įdomių dalykų, o svarbiausiu stovyklos pasiekimu tapo visa vienijanti draugystė ir nuoširdi bendrystė, kuri dar ilgai šildys mokinių ir mokytojų širdis.
