Priedanga, vietos automobiliams ir prekybai
Priedangai įrengti rajono Savivaldybė iš valstybės gautų 1,2 mln. eurų, o likusi projekto dalis galėtų būti finansuojama paskola iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Tokios paskolos neįskaičiuojamos į savivaldybių skolinimosi limitus. Pati Savivaldybė iš rajono biudžeto prie projekto prisidėtų 15 proc. nuo gaunamos sumos.
Planuojama, kad aikštelė užimtų apie 700 kv. metrų plotą, joje būtų įrengti keturi įvažiavimai ir išvažiavimai. Naujasis statinys ne tik atliktų priedangos funkciją, bet tuo pačiu pasitarnautų ir kaip automobilių statymo vieta, o turgaus dienomis būtų pastogė čia prekiaujantiems žmonėms.
Pasak mero Antano Kalniaus, kol vyktų statybos, prekiautojai nenukentėtų – jų vietas būtų galima laikinai perkelti arčiau esamų mėsos, žuvies prekybos paviljonų. Laikinų nepatogumų kad ir susidarytų, tačiau prekyba nenutrūktų“.
„Po stogu būtų labai patogu – ypač prekiaujantiems drabužiais. Bet ir mums taip pat, nes, kai blogas oras, lyja ant galvos, o vėjas drasko augalus – nieko gero. Praėjusį šeštadienį visi mano vazonai išvirtę ant šono gulėjo“, – sakė daugiau kaip 40 metų Kretingos turguje prekiaujantis kūlupėniškis Justinas Jurkus.
Kol nėra realaus projekto ir nėra aiški nei statybų pradžia, nei etapai ir terminai, vyresnysis įmonės „Kretingos turgus“ vadybininkas Nerijus Tertelis nesiryžo įvardinti, kaip pertvarkytų prekeivių vietas, bet minčių turi, išeitis, sakė, būtų rasta.
„Džiaugčiausi, ir jei Kretinga turėtų tikrą priedangą, manau, patikimesnę ir saugesnę negu mokyklų pastatuose“, – įsitikinęs jis.
Teritoriją parinko neatsitiktinai
Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vytautas Ročys suabejojo, ar požeminė aikštelė bus užpildyta automobiliais – gal ten stovės vienas kitas? Politikas teiravosi, ar, ją įrengus, mašinas vis tiek bus galima pasistatyti Rotušės aikštėje.
Pasak mero, miesto centre esančių automobilių stovėjimo vietų naikinti nesiruošiama, o naująja aikštele ypač naudosis aplinkinių kvartalo namų gyventojai, netoli esančio lopšelio-darželio vaikų tėvai, taip pat kiti į Kretingą atvykę vairuotojai. Prireikus statinys atliks priedangos funkciją.
V. Ročio nuomone, 700 kv. metrų ploto aikštelė nėra didelė. Į tai meras atsakė, kad būtų galima plėsti. Taip ir bus padaryta, jeigu toks poreikis bus ir jeigu „paneš“ rajono biudžetas. Tokiu atveju į ILTE būtų kreiptasi dėl didesnio finansavimo.
Požeminės aikštelės idėjai pritarė komiteto narys Steponas Baltuonis. Iš miesto centre įsikūrusių verslininkų jis ne kartą girdėjęs apie problemą, kurią čia kelia automobilių spūstys. Politikas pateikė Vilniaus Gedimino prospekte įrengtos požeminės aikštelės pavyzdį – pradžioje projektas sulaukė gyventojų kritikos, tačiau vėliau visi priprato ir įvertino.
„Tai yra didelis iššūkis, tačiau labai gerai, jeigu vienu projektu galėtume išspręsti dvi problemas – automobilių stovėjimo vietų trūkumo mieste ir priedangos poreikio“, – sakė S. Baltuonis.
Tačiau V. Ročys suabejojo, ar, tarkim, į rajono Kultūros centre vykstančius renginius atvykstantiems kretingiškiams patiks automobilius palikti atokiau esančioje turgaus teritorijoje ir iki Rotušės aikštės eiti pėsčiomis.
Pasak mero, turgaus teritorija požeminei aikštelei parinkta neatsitiktinai – čia statyba kainuotų pigiau, nes nereikėtų perkelti inžinerinių tinklų. Be to, miesto centras patenka į kultūros vertybių apsaugos teritoriją, todėl bet kokiems požeminiams darbams būtų privalomi archeologiniai tyrimai. Tai gerokai padidintų projekto kaštus, o ir įgyvendinti užtruktų ilgiau.
