Profesionalų sambūris – vienoje erdvėje
„Tai paroda apie žmogų, kuris nuolat keičiasi. Apie žmogų, kuris jaučia, ieško, klysta, kuria ir išgyvena. Apie žmogų, kurio istorija niekada netelpa vien tik veide ar siluete. Kūriniai kviečia sustoti ir pažvelgti giliau – į emocijas, vidines būsenas, trapumą, stiprybę ir šiuolaikinio pasaulio paliekamus pėdsakus mumyse“, – akcentavo garsių šalies menininkų parodas, o ir pačius autorius jau kelintąkart Kretingos rajono kultūros centre suburiantis mūsų kraštietis Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tapybos sekcijos pirmininkas Alfonsas Lekavičius.
Parodoje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos nariai, kurių darbai puošia mūsų šalies miestus ir miestelius, o jų vardai garsina Lietuvą: Algirdas Bosas, Juozas Budzinauskas, Petras Gintalas, Gintautas Jonkus, Mindaugas Jankauskas, Sergejus Plotnikovas, Klaudijus Pūdymas, Tomas Vaičaitis, Aurimas Anusas, Gediminas Endriekus ir Evaldas Adomkus, savo darbus pristato ir pats Alfonsas Lekavičius.
„Man, kaip kuratoriui, ši paroda yra natūrali Kretingos rajono kultūros centre anksčiau pristatytų projektų „Dialogas I“ ir „Dialogas II“ tąsa. Pirmojoje dominavo tapyba, antrojoje buvo pristatyta Pamario krašto grafikų kūryba. Šį kartą norėjosi žiūrovams parodyti skulptūrą ir jos kūrėjus – plastinės formos meistrus“, – teigė A. Lekavičius.
Jo žodžiais, vienas didžiausių šios parodos pasiekimų yra tai, kad vienoje erdvėje pavyko suburti didžiąją dalį aktyviai kuriančių Pamario krašto skulptorių. Tarp jų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas bei Klaipėdos kultūros magistras Algirdas Bosas, buvęs Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto vadovas profesorius Petras Gintalas, Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto docentas Tomas Vaičaitis, Klaipėdos kultūros magistras Klaudijus Pūdymas ir kiti gerai žinomi regiono kūrėjai. Daugelio šių autorių darbai puošia Lietuvos miestų viešąsias erdves, o jų kūriniai yra patekę į kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje.
Nuo Donelaičio kaulų – iki humanoido
Paroda išsiskiria ne tik autorių gausa, bet ir medžiagų bei kūrybinių sprendimų įvairove. Joje eksponuojami darbai iš bronzos, medžio, akmens, granito, keramikos, metalo, betono, plastiko ir kitų medžiagų. Ši įvairovė atskleidžia aukštą profesinę meistrystę ir skirtingus požiūrius į žmogų.
Darbai stebina ir savo idėjų mostais bei jų realizavimu: čia galima išvysti ir Donelaičio –žandikaulį bei šlaunikaulį (autorius Aurimas Anusas) ir humanoido biustą (autorius Alfonsas Lekavičius).
„Biusto ir portreto žanrai ilgą laiką buvo siejami su reprezentacija, statusu ir individualybės įamžinimu. Tačiau šiandien žmogaus tapatybė tampa vis labiau fragmentuota, veikiama technologijų, socialinių tinklų ir nuolat kintančios aplinkos. Veidas nebeveikia kaip stabilus identiteto ženklas, o tampa vidinių būsenų, patirčių ir emocijų atspindžiu, – parodos kūrinių esmę atskleidė kraštietis menininkas. – Parodoje „Apie žmogų“ pristatomi kūriniai kalba ne tik apie išorinę žmogaus formą, bet ir apie jo vidinį pasaulį. Čia portretas suvokiamas plačiau – kaip būsena, charakteris, patirtis ar metafora. Kai kuriuose darbuose žmogaus bruožai išlieka atpažįstami, kituose jie transformuojami, pereidami į simbolio ar ženklo lauką.“
Siekia meną decentralizuoti
Žiūrovai pasidžiaugė, kad teko galimybė vienoje erdvėje pamatyti tokią skirtingų kartų ir kūrybinių patirčių skulptorių reprezentaciją. O A. Lekavičius, priimdamas sveikinimus, sakė besitikintis, kad ši paroda taps ne tik susitikimu su skulptūra, bet ir proga pažinti autorius, kurių darbai jau seniai tapo mūsų kultūrinio kraštovaizdžio dalimi.
Parodos kuratorius taip pat pasidžiaugė Kretingos rajono kultūros centro atvirumu profesionaliojo meno iniciatyvoms ir bendradarbiavimui: „Kultūros centro vadovės Kristinos Rimienės palaikymas ir dėmesys profesionaliajai kūrybai leidžia Kretingoje nuosekliai pristatyti profesionalų meną ir stiprinti regiono kultūrinį gyvenimą.“
Į parodos atidarymą atvykusi Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Birutė Skaisgirienė taip pat džiaugėsi matydama tokį gausų menininkų sambūrį ir padėkojo Kretingos rajono kultūros centro bendruomenei už tai, kad globoja menininkus: „Kiek kartų čia esu buvusi, visuomet meno žmonės pasitinkami iškilmingai, su parengtomis programomis. Nežinau kitos vietos, kur būtų taip globojami menininkai.“ Ji padėkojo ir A. Lekavičiui, siekiančiam meną decentralizuoti – kad menas peržengtų didmiesčių ribas ir būtų matomas, prieinamas platesniam krašto žmonių ratui.
