Kruopščiam darbui prisitaikė įrankius
Patį pirmąjį maždaug 40 cm ilgio burlaivio „May Flower“, kokiu plaukė anglai 1620 metais, modelį V. Buivydas sakė sukūręs prieš 13 metų, ir šis esąs jam pats brangiausias, nes nuo jo prasidėjo, įtraukė tolesnis kūrybinis procesas. Be to, sukurtas tuomet, kai dar nebuvo tiek žinių ir technologinių galimybių, kaip yra šiandieną. Teko pačiam studijuoti brėžinius ir detales kurti paprastais įrankiais.
Dabar gi V. Buivydas, be didžiųjų tekinimo staklių savo namų dirbtuvėse po ranka turi ir modernių elektros prietaisų rinkinį. Kai kuriuos pats modifikavo, prisitaikė, kad nenutrūkstamai vyktų kūrybos procesas. Meistras sakė dirbąs ekologiškoje aplinkoje: kad dulkių kamuoliai šlifuojant nepaskistų patalpose, įjungia specialiai pritaikytą siurblį.
Atskirose dėžutėse sudėliotos iš uosio lentelių nugludintos, kone sagutės, degtuko ar jo galvutės dydžio detalės su grioveliais, įpjovomis, dažnai iki 1 mm storio, šlifuotos mažosiomis staklėmis. Būtent tokias detales reikia sulipdyti į kuriamus burlaivio modelius. O šie vis kaupiasi, praturtindami palangiškio kolekciją, kurioje šių sudėtingų, iš kelių šimtų detalių sukurtų, modelių skaičius artėja prie dešimties.
Istorinių laivų modeliai – tarsi vaikai
Sukurti burlaivį V. Buivydas trunka vienerius ar pusantrų metų. Jį domina istoriniai laivai: jis atkartojo ir vieną iš trijų burlaivių, kuriais plaukiojo Kristupas Kolumbas, ir jachtą, kuria plaukiojo norvegų keliautojas Nansenas.
„Jie – tarsi mano vaikai, aš jų neparduodu. Kai ateinu į dirbtuves, nusileidžia aura: užmirštu viską, pasineriu ir dirbu, net kai žmona ateina kviesti pietų, dažnai negirdžiu. Šiame procese reikia labai didelio atidumo, kruopštumo: ligi mažiausių smulkmenų išstudijuoti brėžinius, tikslai susikurti detales ir tik po to jas pradėti jungti tarpusavyje. Bet smagu velniškai“, – džiaugsmingai kalbėjo kūrėjas.
V. Buivydas sakė, kad lėktuvai, laivai, automobiliai jį domino nuo vaikystės, ką sovietmečiu gavo, tą perskaitė. „Mokiausi dabartinėje Palangos senojoje gimnazijoje, konstruktorių būrelio nebuvo, lankiau fotografijos būrelį, o mano dėdė Vytautas Kusas vedė meno pamokas. Rinkau plastikinius lėktuvų modelius, pagamintus Rytų Vokietijoje, jie buvo gana kokybiški, kainavo nuo 1,5 iki 4 rublių, taupydavau, nes tuomet tai buvo dideli pinigai. Tačiau per laiką ta mano kauptoji kolekcija kažkur išsibarstė“, – ištakas, atvedusias ligi šiandienos, prisiminė pašnekovas.
Metalo konstruktorių kolekcija
Pradėjęs nuo burlaivių, išdėliotų atskiruose kambariuose, kūrėjas rodė specialią spintą, kurioje – dešimtys miniatiūrinių, tarsi iš sumažintų LEGO kaladėlių, sukonstruotų modelių. Garsiausios pasaulio bažnyčios, didingi pastatai, automobiliai, traukiniai, laivai. Jie – iš metalo. Šių konstruktorių plokštelės parduodamos, viename lape – yra iki 100 detalių, kurias reikia sudėti, susukti į modelį, užlankstant vos įžiūrimus kraštelius. Meistras prisipažino, kad šitiems konstruktoriams reikalingas ypatingas dėmesys ir kruopštumas, jos vos apčiuopiamos pirštais.
Tai, ko negalėjo realizuoti vaikystėje, sakė, atsigriebiąs dabar, kai užauginti 3 vaikai. Meistras pasakojo pabaigęs tuometinį Politechnikos institutą, ilgus metus gyveno Jurbarke, grįžęs į gimtąją Palangą, 15 metų dirbo medienos įmonėje „Vara“.
„Sykį pamačiau, kaip viena moteris su graveriu ant stiklinių išpjausto raštus, galvoju, jei kiti gali, kodėl aš – ne? Įsitaisiau įrankius, ir aš pradėjau nuo graviravimo. Ir taip kuo tolyn, tuo gilyn“, – kalbėjo kūrybingasis vyras.
Jo giminėje, atviravo, – ne vienas kuriantis žmogus: tėvas Vytautas buvo puikus gintaro meistras, o dėdė Vytautas Kusas – žinomas šalies menininkas, miniatiūrų kūrėjas ir keleto Lietuvos rekordų savininkas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
