Istorija atgijo miesto erdvėse
Penktadienio vakarą Rotušės aikštėje atidarytas istorijos ir šiuolaikinio meno Karolštato festivalis „Po Rotušės skliautais: Karolštato festivalis. Iš sapnų ir legendų“. Atidaryme dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros studentai, Kretingos Simono Daukanto progimnazijos mokiniai, asociacijos „Kretingos jaunimo teatras“ nariai ir rajono Kultūros centro vaikų bei jaunimo teatras „Atžalynas“.
Šeštadienį Rotušės aikštėje šurmuliavo tautodailės ir amatų šventė „Nežiopsosi – nestokosi“, lankytojus traukė meninė instaliacija „Pagauk sapną“, Kretingos futbolo aikštėje vyko tarptautinis vaikų futbolo turnyras „Kretingos taurė“.
Festivalio nuotaiką kūrė Klaipėdos „Brass kvinteto“ koncertas „Miestui ir Karolštato piliečiams“, Šakių kultūros centro cirko mokyklos programa „Dvaro menestrelių išdaigos“, kardo valdymo mokyklos „Husaras“ edukacija „Šeši kirčiai“, senosios muzikos ir istorinio šokio programa „Po Rotušės skliautais: visiems ir kiekvienam“.
Rotušė – miesto laisvės simbolis
Vienu svarbiausių festivalio akcentų tapo teatralizuota Jono Karolio Chodkevičiaus pagerbimo ceremonija prie miesto įkūrėjo paminklo. Per ją primintos dvi Kretingai svarbios sukaktys: 405 metai, kai Karolštato rotušė pastatyta, ir 180 metų, kai nugriauta.
Susirinkusiesiems priminta, kad rotušė buvo ne tik miesto centras, bet ir savivaldos, miesto teisių bei gyventojų laisvių simbolis. Ją pastačius, įtvirtinta Jono Karolio Chodkevičiaus suteikta privilegija Karolštatui, o nugriovus buvo bandoma ištrinti miesto istorinį atminimą. Vis dėlto, kaip akcentuota renginyje, miesto istorija žmonių atmintyje ir šiandien gyva.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius dėkojo gyventojams už jų indėlį puoselėjant miestą, o Seimo narė Violeta Turauskaitė kvietė ir toliau aktyviai prisidėti kuriant Kretingos ateitį.
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas, teologijos mokslų daktaras brolis Saulius Paulius Bytautas priminė, kad pranciškonai Kretingoje įsikūrė dar prieš miestui gaunant miesto teises, todėl bažnyčia ir vienuolynas tapo svarbia miesto istorijos dalimi. Sveikindamas Šv. Antano atlaidų ir Antaninių proga, Kretingos bendruomenei ir svečiams klebonas linkėjo Dievo palaimos.
Šventė pranoko lūkesčius
Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė neslėpė pasitenkinimo šių metų miesto švente. Anot jos, renginys pranoko lūkesčius, o didžiausia jo stiprybė – žmonės, kūrę šventę. Direktorė akcentavo, kad istorijos tema buvo brandinama ne vienerius metus, o pasirengimas renginiui pareikalavo didžiulio susitelkimo ir darbo. „Komanda dirbo intensyviai – ir dieną, ir naktį. Labai ja didžiuojuosi“, – sakė ji.
Kalbėdama apie šventėje dalyvavusių žmonių reakcijas, direktorė neslėpė džiaugsmo, nes atsiliepimai – itin palankūs. O tai kelia iššūkį ateities renginiams. „Labai džiaugiuosi atsiliepimais – sako, kad buvo nuostabi šventė. Po tokių žodžių net bijau, kas bus kitais metais“, – šypsojosi ji.
Vis dėlto, pasak direktorės, kūrybinė komanda iššūkių nebijo ir jau yra pasirengusi galvoti apie naujas idėjas, kurios pratęstų Kretingos miesto švenčių tradiciją, toliau stiprintų istorijos pasakojimą per meną.
Toks organizatorių pasirinktas formatas apsilankiusiesiems šventėje buvo netikėtas, bet įdomus. Kalbinti šventės dalyviai akcentavo išaugusią renginių kokybę ir originalią šventės koncepciją. Nors istorijos tema daliai gyventojų iš pradžių pasirodė netikėta, daugelis pripažino, kad organizatoriams pavyko patrauklia ir šiuolaikiška forma pristatyti Kretingos praeitį. Pasak jų, šventė tapo ne tik pramoga, bet ir galimybe geriau pažinti savo krašto istoriją.
Istorija kaip kūrybinė interpretacija
Šventės režisierius Nerijus Gedminas pasakojo, kad festivalio koncepcija gimė remiantis Kretingai svarbiomis istorinėmis datomis. Šių metų šventės ašimi tapo su Kretingos istorija susijusi rotušės tema – jos pastatymo ir vėlesnio nugriovimo simbolika. Pasak režisieriaus, būtent šis kontrastas tapo kūrybiniu atspirties tašku. „Rotušė yra miesto savivaldos simbolis. Tai ne tik miesto gimimas, bet ir jo istorijos lūžis. Rotušės nugriovimas – bandymas ištrinti praeitį“, – paaiškino N. Gedminas.
Jo teigimu, šios istorinės paralelės padėjo formuoti ir platesnę šventės idėją – maždaug 200 metų laikotarpio refleksiją, kuri tapo viso festivalio struktūriniu pagrindu. Iš čia, anot režisieriaus, ir gimė simbolinė šventės ašis bei jos pavadinimo asociacijos su sapnu ir interpretacija. „Mes nežinome, kaip rotušė atrodė iš tikrųjų. Bandėme atkurti praeitį iš nuotrupų, mitų, legendų“, – kalbėjo jis.
Pasak N. Gedmino, kūrėjai nesiekė tiksliai rekonstruoti praeities, bet ją norėjo interpretuoti per meną, simbolius ir vaizduotę. Kadangi nėra išlikę tikslių duomenų, kaip atrodė rotušė, festivalio tema buvo siejama su sapno ir legendos motyvais. „Sapne galima rekonstruoti praeitį ir projektuoti ateitį taip, kaip ją įsivaizduojame. Mes nesame istorikai – mes esame menininkai. Taip ir kilo Kretingos miesto šventės pavadinimas „Susapnuok Kretingą“, – sakė režisierius. Anot jo, toks kūrybinis požiūris leido pagerbti miesto istoriją ir žmones, kurie ją kūrė. Režisierius taip pat akcentavo išskirtinę Kretingos kaip miesto, susiformavusio skirtingų kultūrų ir religijų sandūroje, vietą Lietuvos istorijoje.
Kretingos miesto šventė joje apsilankiusiųjų akimis:
Kretingos miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai „Susapnuok Kretingą 773“ vyko birželio 6–14 dienomis. Per devynias šventės dienas gyventojai ir miesto svečiai buvo kviečiami į koncertus, parodas, ekskursijas, sporto varžybas, edukacinius užsiėmimus, sakralinės muzikos renginius, menines
