Kretingą sujaudinusi gulbių istorija baigėsi (1)

Gelbėjant prireikė kelių bandymų

Ant keteros lizdą susisukusi gulbė išperėjo tris jauniklius. Vienas jauniklis neišgyveno, o likusių dviejų gelbėjimo operacija pareikalavo ne tik gyventojų, bet ir specialistų pastangų. Situaciją stebėję kretingiškiai kreipėsi į įvairias institucijas, ieškodami sprendimo, kaip saugiai perkelti lizdą ir padėti paukščiams.
Į įvykio vietą pačioje pradžioje atvykus gyvūnų globos organizacijos „Būk mano draugas“ specialistui, abu gulbiukai buvo sugauti po to, kai nusirito nuo stataus šlaito, ir laikinai patalpinti į narvelį. Vėliau atvyko Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas, leidęs perkelti lizdą ir inicijavęs oficialius veiksmus. Į pagalbą buvo pasitelkti ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai – jie saugiai perkėlė lizdą į tinkamesnę vietą. Perkėlus lizdą, gulbiukai buvo paleisti, o visos tarnybos, taip pat ir „Būk mano draugas“ specialistas, išvyko.
Tačiau situacija tuo nesibaigė. Įvykius toliau stebėję gyventojai pasakojo, kad gulbiukai dar kartą nukrito nuo šlaito. Juos ištraukus iš vandens, jaunikliai vėl buvo perduoti gulbei. Vėliau gyventojai įvairiais būdais bandė nukreipti gulbę nuo senosios lizdo vietos, tačiau kirai sutrukdė šiems bandymams. Gulbė grįžo prie buvusios lizdo vietos, o gulbiukai nukrito dar kartą.
Viena įvykių liudininkių kretingiškė Justė Stonkutė pasakojo, kad po kelių nesėkmingų bandymų nuspręsta kreiptis į „Būk mano draugas“ ir pasiteirauti, ar organizacija priimtų nuolat nukrentančius gulbiukus. Gavus patvirtinimą, jaunikliai buvo nuvežti į prieglaudą. Vis dėlto po pokalbio su specialistais nuspręsta dar kartą mėginti juos sugrąžinti motinai natūralioje aplinkoje.
„Jau buvo vėlus vakaras, žmonių parke beveik nebelikę. Su Monika suradome gulbę, ją viliodami duonos trupiniais prisikvietėme ir prie krantinės atnešėme gulbiukus. Jie pradėjo cypsėti, gulbė atsiliepė neįprastais garsais ir priplaukė. Kai paleidome jauniklius, motina juos priėmė ir visa šeima nuplaukė kartu į kitą vietą“, – sėkmingą istorijos pabaigą apibūdino kretingiškė.
Viena pagrindinių iniciatyvos organizatorių Monika po visos istorijos socialiniuose tinkluose dėkojo visiems prisidėjusiems prie gelbėjimo darbų. Jos teigimu, po parą trukusių kreipimųsi į įvairias institucijas pavyko sulaukti pagalbos. Ji dėkojo Aplinkos apsaugos departamento darbuotojui už operatyvų reagavimą, organizacijos „Būk mano draugas“ komandai už greitą veikimą gelbstint nusiritusius gulbiukus, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams už saugiai perkeltą lizdą ir visiems neabejingiems kretingiškiams, kurie iki vėlaus vakaro stebėjo situaciją ir padėjo ieškoti sprendimų. „Ji jau rami. Miega upės vingyje“, – rašė ji.

Perkėlė lizdą

Perkelti lizdą specialistams taip pat buvo iššūkis. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas kartu su Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiais ieškojo sprendimo, kaip saugiai perkelti ant užtvankos keteros įrengtą lizdą.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, birželio 8-ąją gautas pranešimas dėl gulbės lizdo Akmenos upės užtvankoje. Į įvykio vietą pareigūnai nuvyko per valandą po pranešimo gavimo. Gyvūnų globos asociacija „Būk mano draugas“ buvo paprašiusi aplinkosaugininkų dalyvauti lizdo perkėlimo procese ir koordinuoti veiksmus.
Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Valdo Kundroto, ugniagesiai į pagalbą buvo pasitelkti aplinkosaugininkų prašymu. „Apsirengėme gelbėjimo kostiumus, į vandenį nuleidome valtį ir priplaukėme prie užtvankos krašto. Mūsų užduotis buvo perkelti lizdą į tą vietą, kurią nurodė aplinkos apsaugos specialistas“, – sakė jis.
V. Kundroto teigimu, didesnių techninių kliūčių nekilo. „Mes tik atlikome pagalbinį darbą – paėmėme lizdą ir perkėlėme į saugesnę vietą. Sudėtingiausia buvo tai padaryti jo neišardant ir nepažeidžiant“, – paaiškino tarnybos vadovas.
Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad, bendradarbiaujant su ugniagesiais, lizdas buvo perkeltas toliau nuo užtvankos į saugesnę vietą.
Pasak departamento atstovų, laukinių gyvūnų gelbėjimą Lietuvoje organizuoja Lietuvos gyvūnų globos centras, todėl aplinkosaugininkai į tokius procesus paprastai nesikiša ir dalyvauja tik išskirtiniais atvejais, kai reikia koordinuoti veiksmus ar padėti spręsti nestandartines situacijas.
Aplinkos apsaugos departamentas paaiškino, kad gyventojai, pastebėję laukinį gyvūną neįprastoje vietoje, pirmiausia turi įsitikinti, ar jam reikia pagalbos. „Jei gyventojai įsitikinę, kad laukiniams gyvūnams kyla pavojus ir tikrai reikalinga pagalba, reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms tel. 112 arba Laukinių gyvūnų globos centrui. Norint įsitikinti, ar gyvūnui tikrai reikalinga pagalba, rekomenduojame pasikonsultuoti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro specialistais tel. +370 605 72837, kurie konsultuoja visą parą“, – „Pajūrio naujienas“ informavo Aplinkos apsaugos departamentas.