Pirmoji reakcija į pavojų
Vilniuje gyvenantis iš Kretingos kilęs Lietuvos šaulių sąjungos narys Artūras Ketlerius tikino, kad teorinės žinios apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir reali patirtis – du skirtingi dalykai. Nors šaulys organizacijai priklauso nuo 2014 m., pirmasis realus oro pavojaus signalas privertė iš naujo įvertinti net ir, atrodytų, smulkias detales.
„Kai atėjo geltonas signalas, reakcija buvo gana paprasta – pagalvojau, kad tiesiog įspėja būti pasiruošusiems. Realaus oro pavojaus nesitikėjau. Tačiau po to gavau raudoną signalą ir pirmoji mintis buvo: „Velnias, reikia eiti.“ Tik tada supranti – kur eiti, ką pasiimti, ką daryti pirmiausia“, – pasakojo A. Ketlerius.
Tądien jis dirbo namuose Vilniuje. Sulaukęs perspėjimo, susirinko dokumentus, 72 valandų kuprinę ir nusileido į požeminę automobilių aikštelę, kuri jų daugiabutyje yra numatyta kaip priedanga. Vis dėlto vos užrakinęs duris suprato pamiršęs šunį. „Teko grįžti atgal jo pasiimti. Tokiose situacijose ir pamatai, kiek daug lemia įpročiai ir pasiruošimas. Teoriškai viską žinai, bet realybėje išlenda daugybė smulkmenų“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, tą dieną požeminėje aikštelėje nebuvo daug žmonių – dauguma gyventojų dirbo biuruose. Į priedangą nusileido keli kaimynai su mažais vaikais ir dirbantieji iš namų. Didelės panikos jis nepajuto. „Žmonės daugiau sekė informaciją telefonuose, skambino artimiesiems, tikrino, kas vyksta mokyklose ar darželiuose. Mūsų situacija buvo patogesnė, nes nereikėjo bėgti kažkur kitur ieškoti priedangos – tiesiog nusileidome į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę“, – kalbėjo kretingiškis.
Vis dėlto didžiausią pamoką, anot jo, davė ne pats signalas, o suvokimas, kad pasirengimas turi būti nuolat atnaujinamas. Vyras pripažino, kad jo 72 valandų kuprinėje dalis daiktų jau buvo pasenę. „Pamačiau, kad drabužiai nebeatitinka sezono, nepatikrintas vandens, maisto produktų galiojimas. Net namų logistika nėra iki galo apgalvota – vieni daiktai vienur, kiti kitur. Jei kalbėtume apie realią grėsmę, sekundės gali būti labai svarbios“, – teigė A. Ketlerius.
Kretingiškis akcentavo, kad 72 valandų kuprinė nėra formalumas. Jos esmė – užtikrinti galimybę išgyventi ir išlaukti pagalbos net tada, jei žmonės būtų ilgesniam laikui įstrigę priedangoje. „Jeigu būtų pataikyta į pastatą ir išėjimai užgriauti, žmonėms gali tekti ten išbūti parą ar net ilgiau. Todėl kuprinėje turi būti vandens, maisto, vaistų ir kitų būtinų daiktų. Tai nėra dėl „varnelės“, kad turiu – tai elementari logika“, – įsitikinęs jis.
Rajonas – rengiasi
Po paskutinių įvykių šalyje Kretingos rajono savivaldybėje taip pat buvo imtasi tam tikrų veiksmų. „Iš karto buvo sureaguota ir duoti nurodymai Savivaldybės įstaigų vadovams, priedangų valdytojams dėl priedangų atidarymo. Per organizuotus susitikimus buvo aptartos klaidos, kurios buvo padarytos paskelbus oro pavojų Vilniaus apskrityje, duoti nurodymai, kaip elgtis tokių situacijų metu, nekartoti padarytų klaidų. Savivaldybės įstaigų vadovams ir atsakingiems už civilinę saugą asmenims surengėme mokymus“, – Savivaldybės pirmuosius veiksmus įvardino Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas Rolandas Pocius.
Dėmesys skirtas ir Kretingos rajono ugdymo, gydymo įstaigoms ir ligoninei. „Atsižvelgus į paskutiniųjų savaičių įvykius oro grėsmės atvejams visos Kretingos rajono savivaldybės įstaigos rengia, koreguoja savo veiksmų planus, moko savo darbuotojus, kaip elgtis oro pavojaus atveju. Taip pat yra vykdomi įstaigų vadovų ir atsakingų už civilinę saugą darbuotojų mokymai“, – įvardino R. Pocius.
Pagrindinė klaida, kuri buvo daroma Vilniuje, anot parengties pareigūno, – pasirenkamos netinkamos vietos pasislėpti nuo galimos oro atakos, ugdymo įstaigų moksleiviai ir darbuotojai išvesti į atviras vietoves, pavyzdžiui, stadionus: „Viena problemų, kad gyventojai ieškojo oficialių priedangų, ypač, kai jos buvo nutolusios nuo jų buvimo vietos, o ne ieškojo saugios vietos savo aplinkoje.“
Specialistas paaiškino, kad ekstremalioje situacijoje reikia susirasti saugią vietą: rūsį, patalpas be langų ir laikytis dviejų sienų principo: „Kadangi ne visos ugdymo įstaigos turi priedangas, todėl reikia darbuotojų ir auklėtinių apsaugai parinkti kitas saugias patalpas pagal šį kriterijų.“
Kretingos rajono gyventojai, R. Pociaus teigimu, domisi, kaip elgtis esant ekstremaliai situacijai. Kai kurie dėl dronų keliamos grėsmės Savivaldybę informuoja apie pastebėtus gyventojų ar įstaigų bepiločius orlaivius. „Iš ankstesnės patirties, įvairių renginių ir mokymų su rajono gyventojais, galiu teigti, kad nemaža dalis jų domisi, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, tačiau tik nedidelė dalis turi pasirengę išvykimo krepšius, sukaupę maisto ir vandens atsargas. Neabejojame, kad paskutiniai įvykiai labiau paskatino gyventojus rengtis ekstremalioms situacijoms“, – situaciją apibendrino R. Pocius.
Savivaldybės parengties pareigūnas paaiškino, kad gyventojai galimoms ekstremalioms situacijoms turi turėti maisto ir vandens atsargų ne mažiau, kaip trims paroms. Evakuacijos atveju turi būti paruoštas išvykimo krepšys su būtinosiomis priemonėmis ir dokumentais. Oro pavojaus grėsmės atveju turi žinoti, kur artimiausia saugi vieta ar priedanga. „Nebūtinai reikia ieškoti, kur yra oficiali priedanga tai gali būti ir namo rūsys, ir koridorius, kuriame nėra langų, ir kita patalpa, o laikytis dviejų sienų taisyklės oro pavojaus atveju reiškia, kad tarp jūsų ir išorės turi būti bent dvi kapitalinės sienos be langų ar stiklinių pertvarų“, – akcentavo specialistas.
Įrengs daugiau priedangų, perspėjimo sirenų
Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybėje yra 30 parinktų priedangų, kuriose pagal nustatytus normatyvus – 1,5 kv. m vienam žmogui – tilptų 15 tūkst. 721 gyventojas. „Toliau bus vykdoma priedangų tinklo plėtra“, – tvirtino R. Pocius.
Pagal pažangos priemonę į priedangų infrastruktūros gerinimą bus investuota 400 tūkst. eurų. Priedangos bus aprūpintos autonominiais elektros šaltiniais (elektros generatoriais), įrengtos langų apsaugos, riboto judėjimo asmenims pritaikyti įėjimas ir išėjimas, sutvarkyta vėdinimo sistema. Savivaldybės administracija taip pat yra numačiusi lėšų priedangas aprūpinti biotualetais ir kitomis priemonėmis.
Rajono gyventojai, kaip ir kiti šalies gyventojai, perspėjami sirenomis, mobiliojo ryšio pranešimais. Įjungus radiją ar LRT televizija, perduodami nurodymai gyventojams. Taip pat sukurta oficiali vyriausybės svetainė su instrukcijomis, kaip elgtis – LT72.lt, informacija skelbiama ir Savivaldybės tinklapyje, socialiniuose tinkluose.
Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje yra 16 sirenų, kuriomis, anot R. Pociaus, pagal sirenų techninius parametrus turi būti perspėjama iki 61 proc. rajono gyventojų. „Turimo sirenų skaičiaus nepakanka, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas planuoja Kretingos rajono savivaldybėje įrengti dvi sirenas ir trylika sirenų iš šešiolikos turimų prijungti prie Departamento naudojamos centralizuotos valdymo sistemos. 2027–2029 m. Savivaldybės administracija su Tarybos pritarimu vykdys perspėjimo sistemos plėtrą, koks sirenų skaičius bus instaliuotas, paaiškės po pirkimo procedūrų“, – paaiškino parengties pareigūnas.
Finansavimas turėtų pasiekti visas savivaldybes
Vidaus reikalų ministerija (VRM) laikosi pozicijos, kad civilinės saugos finansavimas turėtų pasiekti visas savivaldybes. „Lietuvoje civilinės saugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimas, vadovaujantis teritoriniu principu, ir turi apimti visą Lietuvą bei gyventojus. Vertinant šiuo metu pasikeitusią saugumo aplinką mūsų regione ir dėl to padidėjusias karinių ir hibridinių grėsmių riziką, pažeidžiamos yra visos savivaldybės ir jų gyventojai ir atitinkamai visose savivaldybėse turi būti stiprinamas atsparumas ir užtikrinamos investicijos“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybės dalyvavo abejose priedangų modernizavimo projektų atrankose ir iš VRM yra gavo finansavimą modernizuoti 21 priedangą: Palangoje – 6, Kretingos rajone – 15.
„Kiekviena investicija į civilinę saugą yra investicija į žmonių gyvybes. Mūsų tikslas – stiprinti vietos lygio parengtį, užtikrinti aiškius algoritmus ir didinti visuomenės informuotumą. Raginame visas šalies savivaldybes atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, – tikino M. Bajarūnas, akcentavęs, kad pirmosiomis krizės akimirkomis savivaldybės ir vietos institucijos priima sprendimus, todėl jų pasirengimas yra kritinis. – Jeigu vietos lygmuo veikia, valstybė yra atspari. Jeigu neveikia – joks planas centriniu lygiu nepadės.“
Patekti į priedangą nepavyko
Kaip vieną geriausiai parengtų rajono priedangų Savivaldybė įvardijo M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje esančią priedangą. Tačiau „Pajūrio naujienoms“, siekiančioms parengti kuo išsamesnį reportažą apie rajono priedangų būklę, patekti į vidų nebuvo leista. Bibliotekos atstovai redakciją informavo gavę mero nurodymą taikos metu į priedangas neįleisti pašalinių asmenų.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius teigė, kad toks sprendimas priimtas po ne per seniausiai rajone įvykusio incidento, kai, anot jo, į priedangas be suderinimo buvo patekę jaunieji Palangos šauliai. Dėl to įstaigų vadovams išsiųstas nurodymas, kad taikos metu į priedangas gali patekti tik atsakingi Savivaldybės darbuotojai arba asmenys su mero pavedimu.
