Paminės dvi svarbias datas
Kaip teigė šio festivalio idėjos autorius ir pagrindinis jos kūrėjas Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, šis renginys kvies iš naujo atrasti Kretingos (anksčiau – Karolštato) rotušės – vieno svarbiausių Žemaitijos savivaldos ir pilietiškumo ženklų – istoriją. Šiemet sukanka 405 metai nuo rotušės Kretingoje pastatymo ir 180 metų, kai rotušė buvo sugriauta.
„Nors pats Karolštato įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius, pastatydinęs rotušę kaip miesto savivaldos įtvirtinimo simbolį, jos greičiausiai nebepamatė, nes mirė tais pačiais 1621 m., mes būtent ir siekėme iškelti rotušės svarbą Kretingai. Rusijos caro valdžiai ją nugriovus, nebeliko savivaldos, ir Kretinga tapo tik nereikšmingu pasienio miesteliu. Niekas ligi šiol nežino, kaip šis statinys atrodė iš tiesų, istorinėse nuotraukose užrašyta, kad tai – Plungės rotušė, nors Plungėje tokio statinio nė nebuvo. Istorikai mano, kad vis dėlto tai buvusi Karolštato rotušė, per klaidą priskirta Plungei. Todėl šiemet vienam savaitgaliui šis miesto savivaldos simbolis pasitelkus šiuolaikines menines išraiškos priemones atgis per muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno performansus bei instaliacijas“, – sakė N. Gedminas.
Jis tikino, kad išvien su Kultūros centro direktorės pavaduotoja kultūrai ir menui Silva Samoškiene pasitelkę Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žinias, ištyrinėję Rotušės aikštės planą, identifikavę konkrečią vietą, kur srovėjo istorinė rotušė. Šiuolaikinėmis technologijomis bus atkurtos statinio ribos su bokštu centre – čia ir vyks festivalio renginiai.
Nuo mėgėjų iki profesionalų
Projekto organizatoriai bendram kūrybiniam procesui subūrė skirtingą kūrėjų komandą – nuo profesionalių aktorių ligi mėgėjų ir jaunimo kolektyvų, įtraukiant visos Klaipėdos apskrities jaunimą, kultūros ir švietimo įstaigas.
„Birželio 12-osios vakarą lauksime tamsos, kad 23.00 val. festivalį atidarytume įspūdingu performansu „Iš sapnų ir legendų…“, – kalbėjo N. Gedminas. – Specialiai festivaliui kompozitoriaus Kristijono Lučinsko sukurta muzika sujungs baroko, renesanso ir šiuolaikinius motyvus. Ji taps dramaturginiu pagrindu istorijai, kurią šokio meno priemonėmis papasakos LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedros studentai ir Kretingos jaunieji šokėjai, vadovaujami
LMTA pedagogų Ingos Kuznecovos ir Dariaus Berulio bei Kretingos rajono kultūros centro šiuolaikinio šokio kolektyvo vadovo Edvardo Kažarnovičiaus. Jaunimas pasakos istoriją, kurios leitmotyvas – istorinė moneta, rasta per kasinėjimus Rotušės aikštėje. Performanso idėja – pasakoti istoriją apie rotušę, kaip ją įsivaizduojame ar susapnuojame.“
Scenoje susijungs Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ ir jo režisierės Auksės Antulienės sukurto šešėlių teatro apie Kretingos praeitį elementai ir animuoti Kretingos istorijos epizodai. Juos išvien su klaipėdiečiu režisieriumi Arūnu Eimuliu sukūrė Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Tarpdisciplininio meno ir edukacijos centro „Dagys“ jaunieji menininkai.
Atgis renesanso dvasia
Anot N. Gedmino, jokia popmuzikos grupė ar atlikėjas į šią senovine dvasia pulsuojantį festivalį nepatenka – dominuos stilizuota viduramžių muzika, adaptuota šiuolaikišku stiliumi. Tai žiūrovai ir išvys antrąją festivalio dieną, birželio 13-ąją, kai miestas virs gyvu istorijos, meno, bendruomeniškumo liudytoju.
Šventinis rytmetys prasidės iškilmingu „Klaipėdos brass kvinteto“ koncertu „Miestui ir Karolštato piliečiams“. Po jo žiūrovai bus pakviesti į teatralizuotą ceremoniją „Užantspauduota ir patvirtinta: dabar ir per amžius“, dedikuotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonui ir Karolštato miesto įkūrėjui
J. K. Chodkevičiui.
Festivaliui žaismingumo suteiks Šakių kultūros centro Cirko mokyklos artistai su išskirtiniu pasirodymu „Dvaro menestrelių išdaigos“, kuriame susilies akrobatika, judesys ir
XVII a. dvarų pramogos.
Vienu ryškiausiu festivalio akcentu taps ansamblio „Hansanova“ koncertas. Autentiška viduramžių, renesanso ir liaudies muzika, atliekama senoviniais instrumentais ir papildyta stilizuotais kostiumais, panardins žiūrovus į praeitį. Renginio atmosferą sustiprins Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos istorinio šokio kolektyvas „Reverence“ ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“, pristatysiantys kretingiškiams Renesanso ir Baroko epochų šokius.
Renginio metu savo improvizacijomis žiūrovus linksmins gatvės teatro artistai – klounų teatro studija „Dulidu“, vadovaujama kraštiečio menininko Liudo Vyšniausko. Asociacijos „Kretingos jaunimo teatras“ nariai stebins kraštiečio dailininko Andriaus Seselsko sukurtomis įspūdingomis gatvės teatro lėlėmis ir režisierės A. Antulienės parengta teatralizuota programa.
